[»] Mr.Green ♥ Mary Jane. Pradzios pabaiga ツ

@CkE: https://m.facebook.com/National.Geographic.Lietuva/photos/a.10150341372628140.397939.139043918139/10153428195683140/?type=1&refid=17 :soka:
[*]15.06.03|12:42|

@CkE: http://m.technologijos.lt/cat/373/article/S-47412 :ha:
[*]15.04.20|18:15|

@CkE: tai, pas mane sativos buvo ir po 5m kelios:D krutai atrodo tos salavos :D
[*]13.11.13|10:24|

LapeAu: Auginau darže, užaugo apie metrą aukščio;>
[*]13.11.13|07:35|

@CkE: Tinkamas vėdinimas jūsų augalams yra svarbus. Kuo daugiau augalų turite vienoje vietoje, tuo daugiau ventiliacijos reikia. Augalai kvėpuoja per lapus. Taip pat per lapus augalas atsikrato nereikalingas medžiagas. Jei ventiliacija yra per silpna, lapų poros susitraukia, ir lapai miršta. Jei patalpoje yra pakankamai laisvo oro, kenksmingos medžiagos išgaruoja nuo lapų, ir augalas gali augti sveikas. Mažoje dežėje, kurioje yra vos keletą augalų, tinkamą orą sukurti, užteks kelis kart atvert duris, pasigrožėti jomis. Nors ir galima užauginti sveikus augalus prastai vedinamoje patalpoje, tačiau augalai bus didesnis ir produktyvesnis su tinkama oro cirkuliacija. Kuo daugiau laiko praleisite auginimo patalpoje, tuo augalai bus geresni, nes jie naudos anglies dvideginį kurį iškvepiate aplink juos. Kartais ganėtinai sudėtinga aprūpinti tinkamą orą į jūsų auginimo vietą, nes dažniausiai ta vieta būna paslėpta kur nors kampe, mansardoje, ar rūsyje. Tokiu atvėju ventiliatorius sukuria tam tikrą oro judėjimą. Taip pat ventiliatorius stimuliuos augalą, judins, todėl tai paskatins sutvirtinti jį bei pastorinti kotą. Dažnai augindami namuose žmonės susiduria su problema, kad augalų koteliai liauni, ploni ir netvirti (nes augalai neturi susidoroti su vėju, lietumi.). Nors iki tam tikro laipsnio tai yra gera savaybė, nes augals daugiau energijos sunaudoja lapų ir pumpurų gamybai. Tikslūs skaičiavimai, kuriais nustatomas tinkamas ventiliavimas yra gana sudėtingi, ir reikalauja nemažai žinomų kintamųjų. Šio straipnio tikslas supaprastinti skaičiavimus ir padėti daugiau suprasti jūsų auginimo patalpos ventiliaciją. Kaip apskaičiuoti jūsų ištraukimo ventiliatorių Internete daugybę skaičiavimų kurie padeda suskaičiuoti reikalingą ventiliavimą. Tačiau dažniausiai nėra atsižvelgiamą į trinties nuostolius dėl anglies filtrų, aukštos temperatūros dėl HID lempų ir CO2 ir t.t. Tolimesni skaičiavimai gali būti naudojami apskaičiuoti mažiausiai reikalaujamą ventiliavimą auginimo patalpoje ( KMM – kvadratiniai metrai per minutę ). Pirmas žingsnis – patalpos tūris. Tai pirmas dalykas ką jums reikėtų suskaičiuoti. Tūris skaičiuojamas papraščiausiai sudauginus plotį , ilgį ir aukštį. Auginimo patalpa kurios matmenys yra: 3m * 3m * 2m = turi 18 kubinių metrų (m3). [Šie matmenys bus ir tolimesnių skaičiavimų pagrindas] Antras žingsnis – Reikiamas KMM kiekis Ventiliatorius turėtu suteikti tinkamą vedinimą vieną kartą į tris minutes. Taigi 18m3 / 3 = 6 KMM. Tai yra absoliutus minimumas kokio reikia mūsų pavyzdyje pateiktai patalpai. Trečias žingsnis – Papildomi veiksniai Dėje, minimalaus KMM auginimo patalpoje niekada nėra pakankamas. Kuomet apskaičiuojamas minimalus KMM, papildomai reikia atsižvelgti ir į šiuos veiksnius: Jei naudojamos HID lempos: pridėti 5% (su aušinamomis lempomis) arba 10-15% (be aušinamų lempų). Jei naudojamas CO2 padavimas pridėti 5%. Jei naudojamas anglies filtras įšėjimo sistemoje pridėti 20% Jei temperatūra aukšta (kaip Pietų Kalifornija) pridėti 25% arba pridėti 40% jei temperatūra aukšta ir drėgnas klimatas (kaip Florida). Pavyzdys 1: Turime kambary kurio plotas 3 x 3 m. Ir naudojame 2 x 1000W aušinamas lembas ir planuojame naudoti anglies filtrą. Taip pat planuojame naudoti CO2 padavimą. Vidutinė temperatūra 32 Celcijaus, tačiau mes naudosime orą iš kito kambario kuris yra kondecionuojamas. Minimalus reikalingas KMM: Taigi, prieš tai suskaičiavome, jog mūsų plote reikalinga 6 KMM minimalus ventiliavimas. O dabar pridedame veiksnius: (6 KMM) + (6 KMM * 10%) + (6 KMM * 5%) + (6 KMM * 20%) = 6 + 0,6 + 0,3 + 1,2 = 8,1 KMM 8,1 KMM – Tai tikrasis absoliutus minimumas kurio reikia mūsų pavizdyje pateiktam pavyzdžiui.
[*]13.11.12|17:14|

@CkE: Veislės, rūšys Kanapių veislės ir rūšys Kanapių veislę, lauko auginimui, pasirinkti lengviausia pagal geografinę padėtį. SATIVA – Poliarinė Indica priešingybė. Aukšti, ploni augalai siaurais lapais, šviesiai žalios spalvos. Auga greitai, kai kuriais atvėjais gali pasiekti net 6 metrus aukščio. Kilmės pėdsakai atveda į Meksiką, Kolumbiją, Pietryčių Aziją. Žydėjimo periodas laviruoja tarp 10 – 16 savaičių, įprastai daugiau nei Indica. Skonis linksta link vaisinio. Efektas: dažniausiai veikia galvos sritį. Auginamos lauke (outdoor). INDICA – Žemi, stori augalai, platūs lapai, tamsiai žalios spalvos. Žydėjimas trunka nuo 8 iki 10 savaičių su tankiomis stambiomis žiedų kuokomis. Kvapas: nuo aitraus “skunk” iki saldaus vaisinio. Kilmės pedsakai atveda į Afganistaną, Maroką ir Tibetą. Efektas: dažniausiai veikia kūno sritį. Dažniausiai auginama viduje (indoor). FEMINIZED – Savybė gaminti tik moteriškos lyties augalus. Be Feminized sėklų, dažniausiai yra naudojami klonai. CROSS BREEDS (kryžmintos veislės) – kryžminimas tarp skirtingų Indica ir Satyva veislių leidžia savo palikuonims turėti atitinkamus tėvo ir motinos bruožus. Tikri bruožų procentiniai dydžiai, kuriuos turės veislė, savyje nėra tikslūs, tačiau labai artimi. INDOOR / OUTDOOR (vidus, laukas) – Svarbiausias dalykas kurį reikia suprasti yra žydėjimo laikas. Vidaus auginimui žydėjimo periodas nėra svarbus, tačiau norint auginti lauke turite pasirinkti veislę kuri tiktu jūsų klimatui. Jei jūsų klimatas turi trumpą vasarą, tuomet reikėtų rinktis veislės kuriose dominuoja Indica rūšis. Atminkite, kad kuo daugiau Sativa rušies dominanto, tuo žydėjimo periodas bus ilgesnis. Kai kurios veislės yra išveisiamos specialiai lauko auginimui, tiesiog reikia pažvelgti į veislės aprašymą. Vidaus auginimui niekada nesirinkite veislės skirtos auginti lauke. HEIGHT (aukštis) – Aukščiausiai auga Sativa. Dažniausiai aukštis yra yrašytas aprašymuose, tačiau vidaus auginime aukštį galima kontroliuoti. Gerai auginamas augalas gali paaugti 2,5 – 5 cm. per diena. 70 cm aukščio augalas nustatytas į žydėjimo stadiją užaugs vos iki 90 cm. kol visiškai subres maždaug per 8 savaites. POTENCY (stiprumas) – Šių dienų marihuana dažniausiai yra labai stipri. Sekmė priklauso nuo auginimo sąlygų. Kad padidintų stiprumo kiekį augintojai žydėjimo metu naudoja karštą, sausą atmosferą, ir pristabdo laistymą. YIELDS (derlius) – Viskas priklausys nuo to, kiek leisite augalui vegetuoti prieš nustatant žydėjimo stadiją. Aišku kuo ilgiau vegetuoja, tuo aukštesnis / didesnis augalas užauga ir žinoma duoda didesnį derlių. Didžiausias vidaus auginimo derlius gaunamas iš Indica rūšies. Geriausiai žinomų veislių penketukas White Widow (Baltoji Našlė) – laikoma bene geriausia veisle pasaulyje. Pumpurai visada nusėti THC kristalais tiek, kad net sunku įžiūrėti žalią spalvą. Efektas – ekstremalus High, o skonis unikalus, nepakarojimai dieviškas. Laimėjus daugiausia laimėjimų Cannabis Cups ir Pot Awards konkursuose, negu kuri nors kita veislė. Ši veislė visų Olandijos Coffee Shop’ų meniu viršuje (dažniausiai brangiausia). Ją turi išmeginti visi kurie save laiko užkietėjusiais rūkaliais. Northern lights (Šiaurės Pašvaistė) – turi didelius plačius lapus ir didelius kristalus ant pumpurų. Paragauti stipraus hašišo skonį – geriausias būdas apibūdinti šią veislę. Tai nėra labai didelis augalas. Užauga apie 1,5 metrus lauke, o vidaus auginime šiek tiek didesnis. Geriausiai šią rūšį auginti viduje. Tai klasikinė veislė kuri yra viena iš labiausiai auginamų ir rūkomų Olandijoje. Super Skunk (Super-skunkas) – yra originali Skunk #1 veislė. Potenciją galima palyginti su hašišu kurį randame Amsterdamo Coffee Shop’uose. Pasaulyje garsėja dėl švelnaus saldaus kvapo, pikantiško skonio ir stiprumo. Viena iš lengviausiai užauginamų rūšių tarp Baltųjų Veislių (White Strains). Dėl jos populiarumo ji dažnai būna parduodama ir surūkyta dar nespėjus jai visiškai išdžiūti. Žydi nuo 8 iki 10 savaičių. Big Bud (Didelis Pumpuras) – Cannabis Cup laimėtojas 1989 metais kaip geriausia kanapių veislė. Augintojų su didelėm ambicijom numylėtojas, kadangi derliaus kiekis yra legendiškai didelis dėl masiškų pumpurų su milžiniškais lapais. Dūmai yra švelnūs ir labai labai stiprūs. Išaugins didžiausią derlių negu bet kokia kita veislė tame pačiame auginame plote. Dažnai plonesnės šakos nulinksta, ar net nulūžta dėl didelio pumpurų svorio. Viena iš puikiausių kanapių veislių. Purple (Purple Haze) (Purpurinė, arba Purpurinė Migla) – turi gražius purpurinius žiedus kurie turi ypatingą skonį ir kvapą. Tai galinga veislė su dominuojančia Sativa. Tai labai ištvėrmingas augalas todėl jis gali būti užauginamas lauke blogiausiomis sąlygomis. Ši veislė išvesta kryžminant Holland’s Hope ir Skunk#1 veisles. Galingas, aukštos kokybės Sativa aromatas.
[*]13.11.12|17:13|

@CkE: Veisimas, apdulkinimas Lytis Kanapių ląstelės branduolyje yra 10 chromosomų porų. Viena iš šių porų nustatys, ar augalas bus vyras ar moteris. Kai augalas turi dvi X chromosomas, jis bus moteriškos lyties, o kai turi vieną X ir vieną Y chromosomą – vyriškos. Augalų lytis bus nustatyta apvaisinimo (apdulkinimo) momentu. Šiuo momentu moteriškos lyties augalo chromosomos susisies su vyriškomis chromosomomis. Jei vyro chromosoma, kuri nustato augalo lytį bus X- chromosoma, tuomet atžala bus moteriškos lyties, jei Y – vyriškos. Tačiau augalo vystimasis nėra visiškai priklausomas nuo X ir Y chromosomų. Taip pat, dėl išorinių veiksnių moteriški augalai gali žydėti kaip vyriški, arba atvirkščiai. Savybės Apdulkinimo momentu moteriškos chromosomos susijungs su vyriškomis. Tokiu būdu bus sukurtos 10 porų chromosomų. Ant kiekvienos iš šių chromosomų išsidėsto genai į savo vietas. Dvi cromosomos kurios sudaro porą, turi genus tose pačiose vietose (lokus). Toks genų lokusas sudaro savybę (alelinis genas). Šios savybės nustato kaip augalas atrodys, augs, kvepės, žydės, ir t.t… Jei ant abiejų chromosomos porų, tas pats alelinis genas (savybė) bus toje pačioje vietoje (lokus), tuomet atžala turės šią savybę. Tokiu atvėju sakoma, kad ši augalo savybė yra homozigotinė. Jei mes turime apdulkinti augalus su skirtingomis alelėmis, tuomet dominantinė alelė nulems augalo savybę, o recesyvinė alelė išliks paslėpta. Tokiu atvėju sakoma, kad ši augalo savybė yra heterozigotinė. Grynasis veisimas (TRUE BREEDING) Jei jūs perkate sėklas ir leidžiade gamtai daryti savo, tada žinoma, turėsite palikuonių. Šie palykuonys turės savo palikuonių ir t.t.. Tokiu atvėju, dažniausiai augalai pradeda atrodyti skirtingai. Broliai ir sesės neatrodys panašūs. Bet kai palykuonys atrodo taip kaip tėvai, seneliai ir t.t. tai vadinama “Grynoji veislė”. Grynojo veisimo rezultatai matysis, jei augalas turi homozigotinių žymių savybių. Žymios savybės gali kilti natūralios atrankos būdu, arba selektyviniu (dirbtiniu) veisimu. Jei veisimas buvo atliktas natūralios atrankos būdu, tuomet ta veislė vadinsis “grynaveislė”. Tokios rūšies augalai auga tik tam tikrame regione. Tačiau įprastai augalai veisiami dirbtiniu, kryžminimo būdu, tokios veislės vadinasi “Stabilizuoti hibridai”. Savybių užtvirtinimas (inbreeding) Paprastai inbreeding’o metu veisėjai stengiasi išgryninti ir tokiu būdu užtvirtinti teigiamus veislės bruožus, t.y. išgauti homozigotinius genus. Naudojant atgalinį kryžminimą (backcrossing), vaikai su tėvais, ir močiute, vaikai tampa vis labiau panašūs į savo mamas. Po 6 kartų backcrossing’o augalai tampa labai panašūs į savo (pro, propro…)seneles, o po 20 kartų, naujieji augalai bus beveik genetiškai identiški su savo (pro, propro…) senele. Dažniausiai daroma klaida yra ta, jog augintojai galvoja, kad šiuo būdu jie sukuria augalą kurio visos svarbios savybės yra homozigotinės ir vadina “teisingu veisimu”. Tai ne tiesa! Augalas kuris bus sukurtas bus genetiškai panašus į (pro, propro)senele. Ir jeigu ta prosenelė bus ne grynosios veislės, jo palykuonys neatrodys kaip ji. Jeigu jūs norite sukurti stabilią veislę, jūs turite naudoti “atrinkamajį veisimą” daug kartų. Hibridai (HYBRID) Kryžminant dvi, nesusijusias veisles, gaunamas hibridas. Šios, naujai sukurtos veislės, vadinamos F1. Jei F1 augalas yra backcross’inamas su mama, jo palykuonys dažniausiai bus vadinamas F2. Taip pat F1 kryžminimas su seserimis ir broliais, vadinamas F2. Jei kas nors mini F6, taireiškia, kad augalas buvo backcross’inamas 6 kartus. Tačiau reikia žinoti, jog šis augalas nebus stabilus, net jei jis yra ir F20. Geriausia, ką galite padaryti, kad turėtumėte tokius pačius augalus, tai išsirinkti jums labiausiai patikusius ir gamintis klonus. Hibrido genų stiprumas F1 augalai kuriuos jus pagaminote, visi bus identiški ir labai stiprių genų. Dėl šios priežasties, kai kurios savybės gali net sustiprėti. Gali būti, kad F1 augalai augs greičiau, gamins didesnius žiedus nei jų tėvai. Kitas šių F1 privalumas tas, kad visi auglai bus identiški, todėl atrinkinėti geriausių augalų nebereikės. Tačiau genų stiprumas mažės, jei tesite toliau veisimą. F2 yra žymiai silpnesni nei F1. Tai vyksta dėl recesyvinių alelių, kurie yra pasislėpę ir kurie gali iškilti F2 augaluose. F1 palykuonys nebus identiški. Apdulkinimas Apdulkinti moteris geriausia tada, kai žiedai yra visiškai susifomavę (tačiau “plaukeliai” vis dar turėtų būti BALTI). Tokiu būdu gausite daugiausia sėklų kiek tik įmanoma. Kai jau būna tinkamas momentas apdulkinimui, pakanka pastatyti vieną žydintį vyrišką augalą šalia žydinčių moterišų augalų. Jei jūs norite iš augalo gauti ir derliaus ir sėklų, galite apdulkinti tik vieną, ar kelias šakeles ant augalo. Surinkite nuo vyro žiedadulkes, patiesdami laikraštį po juo ir papurtidami augalą. Vyriškas augalas turi būti atskirtas nuo moteriškų, kol jis dar nepradėjo skleisti žiedadulkių. Kai ateina laikas apdulkinimui, surinktomis žiedadulkėmis atsargiai apaipilkite moteriško augalo žiedą, ar kelis žiedus. Po poros savaičių turi pasimatyti, kad sėklų brandinimas prasidėjo. Maždaug po 3 – 6 savaičių sėklos jau bus subrendusios. Tokia apdulkinta šakelė savyje gali turėti šimtus sėklų.
[*]13.11.12|17:12|

@CkE: Vazonai Kokį vazoną naudoti? Jauniems sodinukams nepatariama naudoti molinių vazonėlių, kadangi jie sugeria drėgmę. Praktiškai visoms auginimo stadijoms nuo daiginimo iki žydėjimo geriausia yra naudoti plastikinius vazonus ar kibirus. Pigu, neužima vietos, lengva. Tam, kad sutaupytumėte vietą, naudokite kvadratinius vazonus. (kaip paveiksliuke, aukščiau) Kokio dydžio vazoną naudoti? Yra viena “nerašyta” taisyklė: 1 galonas, per 1 pėdą augalo. Į lietuvių matmenis išvertus gaunasi: 4 litrai – 30 cm augalui (Ši taisyklė tinka tik įprastam auginimui, netaikant jokių auginimo metodų) Vazono dydis pagal augalo aukštį Žalia spalva – TINKA Raudona spalva – NETINKA 15 cm 30 cm 45 cm 60 cm 75 cm 90 cm 100 cm 2 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 4 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 6 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 8 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 10 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 12 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000 14 litr. 000000 000000 000000 000000 000000 000000 000000
[*]13.11.12|17:10|

@CkE: Trąšos Svarbūs faktai apie trąšas Elementai: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) yra svarbiausios maistinės medžiagos, kurios spartina augimą. Kalcis (Ca) gali būti naudojamas kontroliuoti pH. Azotas (N) užtikrina greitą ir vešlų augimą. Jis leidžia kanapėms peraugti beveik bet kokį kitą augalą. Fosforas (P) daugiausia reikalingas daigui ir žydėjimo periodu. Kalis (K) atsakingas už stiebo tvirtumą, stiprumą, atsparumą ligoms ir kenkėjams. Kalcis (Ca) nėra maistingoji medžiaga augalui, tačiau jis išlygina substrato pH. Kad užaugtų didelės kanapės, reikia nuolat jas tręšti maistingosiomis medžiagomis, kurios turėtų būti pridėtos prie laistomo vandens. Trąšų kiekis priklauso nuo augalo ir vazono dydžių, bei substrato savybių ir kokybės Jei trąšas pilate nesumaišydami su vandeniu, po to būtinai palaistikyte augalą, kad trąšos pasiskirstytų po substratą. Rekomenduojama trąšas ištirpinti vandenyje, kuriuo lasitomas augalas. Per didelis kiekis trąšų užteršia substratą, kenkia augalui, jo augimui ir vystimuisi. Lapų tręšimas (Vandens, kuriame ištirpintos trąšos, purškimas ant lapų) yra idealus būdas patręšti didelius augalus. Maistingųjų medžiagų trūkumą galima nustatyti iš lapų būklės ir spalvos pakeitimo. Hidroponika yra gera alternatyva dideliam kiekiui substrato. Didelis privalumas tai, kad maistingujų medžoagų kiekį galima labai lengvai reguliuoti. Substratas su daug organinės medžiagos dažnai būna gana rūgštus (mažo pH). Daugiausia maistingųjų medžiagų geriausiai tirpsta substrate kurių pH tarp 6 ir 7,5. Dažnas azoto, fosforo ir kalio naudojimas sumažina pH, todėl truputis kalcio (Ca) jį atstatytų. Išsaugoti pertręštą augalą, galima pašalinus kelis centimetrus viršutinį substrato sluoksnį. Nors sveiki ir stiprūs augalai mėgsta nuolat gauti maistingųjų medžiagu, vis tiek jų neturėtumėte tręšti kasdien. Augalas augantis prastame substrate ir gaunantis mažai trąšų vystisis geriau, nei tie kurie augs pertręštame substrate. Nors Anglies Dioksidas ir nėra maistingoji medžiaga, tačiau jis gali būti panaudotas siekiant paspartinti augimą vegetacijos stadijoje. Rūgštaus substrato pH galite subalansuoti sutraiškius keletos kiaušinių lukštų ir pamerkus juos į vandenį. Lukštus ištraukite, o vandeniu paliekite savo augalus. Substratas, kuriame bus pakankamai Azoto, padidins tarpubamblių (ta vieta kurioje stiebas ar šakos šakojasi) vystimasi ir stiebe sparčiau ir daugiau augs jauni ugliukai. Šlapimas yra puikus Azoto šaltinis, tačiau kadangi jis per daug koncentruotas, jį visą laiką reikia skiesti su vandeniu. Jei jūsų substrate yra maistingųjų medžiagu, mažam daigeliui, augančiam dideliame vazone, pirmas kelias savaites jam trąšų pilti nereikia. Nors kanapės ne itin gerai auga substrate kuriame nedaug maistingųjų medžiagų, tačiau tai žymiai geriau negu auginti pertręštame substrate. Organinės trąšos yra ne taip koncentruotos kaip cheminiai mišiniai, ir kadangi maistingosios medžiagos išleidžiamos lėčiau – yra žymiai mažesnė tikimybė pertrešti savo augalą. Tipiška programa: pirmą kartą tręšiama po 5 savaičių augimo. Po to kas 2 savaites iki žydėjimo. Visada geriau tręšti dažniau ir su labiau praskiestu vandeniu tirpalu, negu retai ir su didele trąšų koncentracija. Visada įsitikinkite, ar trąšos pilnai ištirpo vandenyje ir tik po to tręškite augalą. Micro- / Macro- elementai Kas yra Micro- / Macro- elementai, ir už ką jie yra atsakingi? Makroelementai Makroelementai yra elementai svarbiausi augalų augimui. Tai yra trys pagrindiniai ir ryškiausi makroelementai: Azotas (N), Fosforas (P) ir Kalis (K). Šių elementų yra visose trąšose, tačiau skirtingi kiekiai, priklausomai nuo trąšų rūšies / markės. NPK santykis bus išvardintas trimis skaitmenimis atskirtais brūkšniais (pvz. 20-30-20). Šiuos skaičius reikia rinktis pagal augimo stadija ir specifinius poreikius. Patarimas: vegetacijos stadijoje svarbiausi elementai N ir P, o žydėjimo stadijoje – P ir K. Mikroelementai Kartu su pagrindiniais makroelementais augalui reigalingi ir mikroelementų ilgalaikiam augimui ir energijai. Kai kurie iš šių elementų yra: Kalcis (Ca), Magnis (Mg), Siera (S), Manganas (Mn), Boras (B), Cinkas (Zn), ir Varis (Cu). Jos yra daugumoje trąšų (nor ir be kaikurių išvardintų elementų), tačiau žymiai mažesnėm proporcijom negu makroelementai. Micro- / Macro- elementų nauda ir trūkumai Azotas Simbolis: N Atominis skaičius: 7 Atominė masė: 14,00674 Naudos: Azotas skatina Fotosintezė ir yra tiesiogiai atsakingas už Chlorofilo gamyba. Tai skatina lapų ir stiebo vystimąsi, augalo bendrą dydį, energiją. Trūkumo simtomai: Azoto trūkumas sumažina augimo spartumą, pageltonuoja lapai (pradedant senesniais / žemiausiais lapais). Šaltesnė substrato temperatūra padaro azotą mažiau prieinamą augalams. Fosforas Simbolis: P Atominis skaičius: 15 Atominė masė: 30,973762 Naudos: Fosforas naudingas sėklų daiginimui, daigelio augimui, bei šaknų vystimuisi. Taip pat jis svarbus sakų gaminime, spartina žiedynų augimą, bei reikalingas cukraus ir krakomo gamybai. Fosforas taip pat padidina energijos kiekį. Trūkumo simtomai: Fosforo trūkumas sumažina augimo spratumą, bei formuoja mažus lapus kurie greitai nuvysta ir nukrenta. Lapai būna silpni, melsvai žalsvi, kurie pasidar rausvi, o lapų kraštai atrodo lyg apdegę. Per didelis fosforo kiekis gali skatinti kalio trūkumą. Kalis Simbolis: K Atominis skaičius: 19 Atominė masė: 39,0983 Naudos: Kalis yra svarbus jūsų augalams medžiagų apykaitos pasikeitimams žydėjimo metu, bei žiedynų vystimuisi. Taip pat duoda augalui energijos, didina atsparumą ligoms, stiprina augalo tvirtumą. Trūkumo simtomai: Kalio trūkumas sumažina augimo tempą. Lapų kraštai apdega ir tampa rudos spalvos, o kraštai garbanoti. Kalcis Simbolis: Ca Atominis skaičius: 20 Atominė masė: 40,078 Naudos: Kalcis yra pagrindinė ląstelių sienelės sudėdamoji dalis. Jis stiprina stiebus, šakeles, taip pat prisideda prie šaknų vystimosi Trūkumo simtomai: Kalio trūkumą galima atpažinti iš kreivų lapų su lenktais galiukais ir garbanotais kraštais. Taip pat išsivysto silpna šanknų sistema. Magnis Simbolis: Mg Atominis skaičius: 12 Atominė masė: 24,3050 Naudos: Magnis yra reikšmingas chlorofilo gamybai ir daugumai fermentų reakcijų. Tai atsakinga už sveikų lapų struktūrą ir gamybą. Taip pat magnis padeda susiformuoti sveikoms gyslų struktūroms, ir lapams. Trūkumo simtomai: Magnio trūkumas kiekvieną augalo rūšį įtakos skirtingai. Dažniausias simptomas yra ryškūs pageltovanę lapai, ir jų nukritimas dar nenuvytus, pradedant seniausiais / žemiausiais lapais. Per didelis magnio kiekis gali padidinti kalcio trūkumą. Siera Simbolis: S Atominis skaičius: 16 Atominė masė: 32,066 Naudos: Siera, kuri yra proteino sudedamoji dalis, gyvybiškai svarbi baltimų bei chlorofilo gamybai, bei augalo vystimuisi. Trūkumo simtomai: Sieros trūkumą galima atpažinti pagal augimo sulėtėjimą, kartu su mažais, deformuotais lapais, kurie yra apvalios formos ir užsiriete aukštyn. Lapai taps kieti ir trapūs, o galiausiai nukris. Manganas Simbolis: Mn Atominis skaičius: 25 Atominė masė: 54,93805 Naudos: Manganas daugeliui fermentų yra kaip katalizatorius. Taip pat padeda fotosintezei, bei chlorofilo gamybai. Trūkumo simtomai: Mangano trūkumas kiekvienai augalų rūšiai pasireiškia įvairiai. Kanapėms dažniausiai pagelsta višutiniai lapai, tuo pat metu, kai stiebas lieka gana žalias. Ant lapų paviršiaus gali atsirasti baltų / pilkų taškų ar dėmių. Kaip įprasta, tai pirmiausia pasireiškia seniausiams, žemiausiams lapams. Per didelis mangano kiekis gali padidinti geležies (Fe) trūkumą (Geležies trūkumo simptomai panašūs kaip ir mangano). Boras Simbolis: B Atominis skaičius: 5 Atominė masė: 10,811 Naudos: Boras padeda judėti cukraus ir vandens dalelėms, taip pat reguliuoja jų įsiurbimą į ląsteles. Boras padeda vystitis stiebas, šakelėms, ir išlaiko kalcį tirpioje formoje. Be to boras prisideda prie lapų vystimosi, jų spalvos ir sruktūros. Trūkumo simtomai: Boro trūkumą galima atskirti iš iškraipytų ar / ir mirusių augalo viršūnių, tuščiavidurių stiebų ir neteisingos formos žiedų. Augalai dėl boro trūkumo kenčia nuo nudegimų, o lapai garbanojasi, atsiranda dėmių, praranda spalvą. Pirmiausiai simtomai pasimato ant jaunų, naujausiai išaugusių lapelių. Boro trūkumas pasireiškia panašiai kaip “Mg” ar “K”. Cinkas Simbolis: Zn Atominis skaičius: 30 Atominė masė: 65,39 Naudos: Cinko kiekis tiesiogiai turi įtakos augalų dydžiui ir jo brendimui, nes jis yra reikalingas gaminant augalinius baltymus. Todėl Zn yra labai svarbus augant lapams ir stiebams. Trūkumo simtomai: Trūkstant cinko, pageltonuoja chloroplastos esančios lapų gyslose. Dažnai atsiranda rusvų taškelių, ar negyvų ląstelių dėmių lapų paviršiuje. Pirmi simptomai pasireiškia senesniems, žemiau esantiems lapams. Vegetatyvinėje stadijoje augalas suletėja augęs ir deformuojasi, o žydėjimo stadijoe žiedų vystimasis sumažėja. Per didelis kiekis Zn pasireiškia lygiai taip pat kaip ir Fe (geležies) trūkumas. Varis Simbolis: Cu Atominis skaičius: 29 Atominė masė: 63,546 Naudos: Varis padeda sveikai vystytis stiebams, šakoms. Suteikia energijos. Jis būtinas gaminant baltymus, bei reprodukcijai Trūkumo simtomai: Trūkstant vario, lapai gali turėti melsvą atspalvį, gali pageltonuoti viršūnėse ar kraštuose. Tikslios trąšų formulės nėra, nes skirtingos veislės mėgsta šiek tiek skirtingą maistą. Vegetacija Vegetacijos stadijoje reikia daugiau Azoto (N). Perkant kompleksines trąšas N-P-K proporcijos tūrėtų būti panašu į: 15-5-5 ar 20-10-12 Žydėjimas Žydėjimo stadijoje reikia daugiau Fosforo (P). Perkant kompleksines trąšas N-P-K proporcijos tūrėtų būti panašu į: 10-30-10 ar 10-30-20
[*]13.11.12|17:09|

@CkE: Temperatūra ir drėgmė Apie temperatūrą rašo E. Rosenthal: Tinkama temperatūra yra vienas iš labiausiai nepastovių faktorių. Dauguma knygų rašo, kad otimali auginimo temperatūra yra 21 – 27 laipsnių celcijaus (70-80 Farenheito), bet daug kitur nurodo ir aukštesnę temperatūrą. Skaitant, kad genetika nėra faktorius, augalas galės absoruoti daugiau šviesos prie didesnės temperatūros, galbūt iki 32 C (90 F). Daug šviesos ir CO2 lygio, gali leisti temperatūrą pakelti iki 35 C (95 F) laipsnių, taip padidinant augimo greitį. Tačiau tokia temperatūra sumažins potenciją žydėjime. Geriausia būtų po žydėjimo pradžios sumažinti temperatūrą, siekiant išsaugoti potenciją, nors augalas augs lėčiau. Aukštesnė temperatūra leidžia augalui vegetacijoje augti žymiai greičiau, žadindamas augalo medžiagų apykaitą, tačiau reikalinga daug CO2 bei šviesos, o dregmė turi būti ne per didelė. Su normaliu CO2 lygiu gerai vedinamoje patalpoje 32 C temperatūra yra absoliutus maksimumas, nors geriau būtų 30 C (85 F), jei tik gaunama daug šviesos. Neleiskite auginimo dežėje ar kambaryje temperatūrai viršyti 35 C (95 F), nes tai pakenks augalams. Jei turite gerą apšvietimą, be CO2 padavimo, optimali temperatūra yra 27-30 C (80-86 F). Žemiau kaip 21 C (70F) yra jau per šalta geram auginimui. Naktį – žema temperatūra yra normalu (maždaug 16 C (60 F)) lauke. Žemesnė temperatūra naktį, pradeda paveikti vystymąsi. 10 C (50 F) laipsnių sukels lengvą stresą, 5 C (40 F) nužudys augalą. Laikykite savo augalus šiltai, o ypač šaknis. Pakelkite vazonus aukščiau, jei manote, kad grindys atima šilumą iš šaknų. Tai dažna problema, jei jūsų grindys iš betono plokštės ar panašios šaltos medžiagos. Kai temperatūra kyla, oras geriau sulaiko vandenį, tokiu būdu mažindamas drėgmę, todėl didesnė temperatūra mažina grybelio grėsmę. Priešingai, nei daugelyje literatūrų, dregmė nėra gerai augalams (išskyrus daiginimą, ir šaknijimą). Mažas dregmės lygis padeda augalams išgarinti CO2, o tai sumažina pelėsio riziką žydėjimo metu. Tyrimai rodo, kad didelė temperatūra sumažina potenciją, todėl svarbu matyti kada augalas gauna per daug karščio žydėjimo metu. Apie temperatūrą ir drėgmę SW growguide: Temperatūra turi būti apie 28 laipsnių celcijaus. Niekada negali būti aukštesnė kaip 32 ir žemesnė kaip 17 laipsnių. Be to leidžiant temperatūrai nukristi mažiau kaip 10 laipsnių, augalams sukels per daug streso. Didesnė temperatūra nei 32 laipsniai, žiedus padarys purius, tačiau THC kiekis labai sumažės. Jei temperatūra nukrinta mažiau kaip 17 laipsnių, augalai nustoja augti, stiebas taps violetinės spalvos, o žiedai bus labai maži. Pakankamai keista, tačiau mažoje temperatūroje gaminamas didesnis kiekis THC. Drėgmę palaikykite tarp 50 ir 60 %. Gaminant klonus reikia apie 80% dregmės, kadangi klonai dar neturi išsivysčiusios šaknų sistemos. Įsitikinkite, kad žydėjimo metu drėgmė neperžengia 60%, nes tai gadina anglies filtrus. Kitu atvėju, per maža drėgmė sukelia stresą ir naikina derlių. Prireikus galima pastatyti drėkintuvą. Žydėjimo pabaigoje, drėgmė tūrėtų būti kiek galima mažesnė, kad neleistu veistis puvėsiui, pelėsiams, grybeliui. Sakoma, kad naudojant papildomą CO2 šaltinį galima leisti augti didesnėje temperatūroje. Asmeniškai aš manau, kad geriausia būtų palaikyti normalią temperatūrą, o tai duos geros kokybės ir didelį kiekį THC. Aukštoje temperatūroje žiedai bus didesni, tačiau mažiau THC.
[*]13.11.12|17:07|

---
^ Temos « Forumas « Pagrindinis
---

* Gen. time: 0.0777
* © xneox.com