Apvaisinimas ir gimdymas

[»] Apvaisinimas ir gimdymas

0.022
¤Viva: Viskas paremta mokslu
[*]11.02.03|13:23|

¤Viva: Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Tai yra naujos gyvybės pradžia, apvaisinimo metu daugelyje rūšių yra nulemiama būsimo individo lytis.
[*]11.02.06|00:01|

¤Viva: Apvaisinime dalyvauja dviejų tipų lytinės ląstelės: moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Gametų susitikimą aktyvuoja kai kurios cheminės medžiagos, kurias išskiria moteriškų lytinių takų ląstelės ir/ar pačios kiaušialąstės ar kiaušinėliai.
[*]11.02.06|00:02|

¤Viva: Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2–3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijo
[*]11.02.06|00:02|

¤Viva: dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Spermatozoidai keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę, o per maždaug 1,5 val. - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae). Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi kelias paras
Redaguotas: 02.06 00:05
[*]11.02.06|00:03|

¤Viva: Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija (lot. capacitas). Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Kapacitaciją skatina po ovuliacijos plyšusio folikulo skystis, taip pat gimdos ir kiaušintakio sekrecinių ląstelių išskiriamos medžiagos.
[*]11.02.06|00:06|

¤Viva: Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius. Ejakuliacijos metu iš 300-500 mln. į makštį patekusių spermatozoidų, tik apie apie 300-500 pačių stipriausių pasiekia antrinį oocitą, ir galiausiai tik vienas iš jų apvaisina ją
[*]11.02.06|00:06|

---
^ Temos « Forumas « Pagrindinis
---

Gen. time: 0.0358