Pirmadienis ne šiaip sau vadinamas "bloga" diena - tai mūsų savaitės energetinio ciklo žemiausia vieta. Jo viršūnė būna penktadienį. Todėl ir pasninkaujame šią dieną, nes esame imliausi iš aukščiau ateinančiai energijai. Penktadienis - tinkamiausia diena ką nors pirkti, pradėti (pvz. siūti, megzti).
Sensatyvai paveikslų energetinį lauką mato kaip savotišką sūkurį. Jeigu jo centras yra pačiame paveiksle ir dar apie vidurį, jeigu jis sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi, toks laukas harmonizuoja žiūrovo biolauką. Aplink energetiškai nevykusį paveikslą esančio lauko centras - už jo ribų ir sukasi priešinga laikroddžio rodyklei kryptimi.
Jeigu dėl kurios nors nesuprantamos priežasties nenorite kur nors eiti, ką nors daryti, paklausykite vidaus balso, atidėkime sumanymą kitam kartui.
Sergančiųjų šizofrenija meniniai darbai gali sukelti galvos skausmus, veikti kraujospūdį, išderinti kitų visai sveikų organų funkcijas. Meniškai vertingus, bet energetiškai alinančius darbus geriausia žiūrėti muziejuje. Nuolat būti jų lauke nesveika, o trumpai - nepakenks.
Šykštumas labiausiai baudžia patį šykštuolį - tiek šis, tiek kiti blogi jausmai, kuriuos perteikiame daiktu (ar be jo) bumerangu grįžta atgal.
Kaip tobulą harmonijos prasme meno kūrinį V. Kapačauskas paminėjo Čiurlionio "Rex", o prie jo laidotuvių ciklo jautresniam žiūrovui verčiau neužsibūti. Patys kūrėjai "apsivalo" nuo juos kankinančių minčių, jausmų, o į žiūrovus visa tai nuolat srūva.
Sergant, pykstant, kenčiant, pavyduliaujant nereikėtų nei megzti, nei siūti - rankdarbis "sugers" šį blogį.
Ne tik velnio atvaizdas gali iškreipti mūsų biolauką. Ir kryžius gali alinti, jeigu jis bus pernelyg "stiprus", "aštrus". Tai tobulas energijos priėmėjas ir siuntėjas. Pernelyg didelis jos dozės nereikia (gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla).
Kiekvienas daiktas (atvaizdas, rašto pavyzdys) susijęs su jo savininko energetiniu kūnu (fantomu). Tas pats yra ir su ano pasaulio būtybėmis. Šventųjų paveikslai spinduliuoja šviesią, žmogui palankią energiją, o demoniškų jėgų simboliai - velnių, raganų skulptūros, atvaizdai sukuria blogą lauką. Šitaip renkamės sau globėjus, šaukiamės jų pagalbos.
Žiedas be akelės ir kitų puošmenų sukuria palyginti nedidelį, beveik taisyklingo apskritimo formos lauką. Įbrėžus vingiuotą liniją žiedo laukas "išsiraito". To paties metalo gėlytė "ištempia" lauką iki elipsės, o įstatytas brangakmenis - tai toli išlindęs žiedo energijos lauko "spyglys".
Jeigu norime kryželį nešioti ant kaklo, rinkimės kuo paprastesnės formos - be spindulių, einančių iš centro, be prisagstytų puošmenų. Žiūrėkime, kokie kryžiaus kraštai. Sferiškai išgaubtas paviršius "sugeria" daugiau energijos iš aplinkos, o išgaubtas - priešingai - ima ją (taip pat iš mūsų)) bei spinduliuoja į aplinką. Tinkamiausia - neutrali forma - stačiakampiai kryželio kraštai, lygūs paviršiai. Kryželiai, nešiojamai tiesiog ant kūno, veikia stipriau nei kabinami ant drabužių.
Gali kilti klausimas, kodėl dvasiškiai nenusialina, nors ir jie dažnai vilki puošniais ritualiniais apdarais. Pirmiausiai jie demonstruoja ne save, o skleidžia šviesą, ateinančią iš aukščiau. Juos "maitina" dangiškoji energija. Be to, atkreipkite dėmesį į "M" formos galvos apdangalus - energetiškai jie nepaprastai imlūs. Tad puošnius drabužius palikime ypatingoms progoms, kai jaučiame dvasinį pakilimą, kuris kompensuoja energijos nuostolius. Dar viena pastaba - jeigu mėgstate siuvinėtus drabužius, rinkitės augalinius motyvus, jie mažiausiai alina.
Raštų formos energetinio lauko pažiūriu gali būti "uždaros" (stačiakampis, trikampis) ir "atviros" ("x", "v" pavidalo). Šiuos "sugeria" daugiausiai energijos ir pačios ją toli "išmetą".
Neverta tikėti kolektyviniais horoskopais, siūlančiais Zodiako ženklui tinkančius brangakmenius, koks bus vidurkis, jeigu vienas suvalgys visą viščiuką, o kitas - nė vieno. Kai kalbama apie atskirą žmogų, vidutiniai dydžiai neteisingi. Kolektyviniai horoskopai - toks pat "suvalgytų viščiukų"t; vidurkis.
Ryškių spalvų, žėrintis, papuošti karoliukais, blizgučiais, akmenėliais drabužiai "išmeta" savininko energiją net keliasdešimt metrų. Nėra ko stebėtis, kad taip apsirengęs žmogus atkreipia dėmesį. Tačiau jam pačiam tai kainuoja daug; ypač nualinama psichika (o ir praradę psichinę pusiausvyrą žmonės dažnai linksta į vis nesaikingesnę puošybą, ryškias spalvas). Estrados artistai energijos nuostolius iš dalies kompensuoja tuo, kad įaudrinta auditorija energetiškai "prisijungia" ir "maitina" atlikėjus. Vis dėlto ir publikos numylėtiniai dažniausiai būna nestabilios psichikos. Nors kas pirmas - polinkis į ryškius apdarus ar psichikos nestabilumas, sunku pasakyti. Ko gero, abu šie procesai vyksta vienu metu.
Jeigu organizmui reikia vario, smulki TSRS moneta (iki 1962 m. laidos, - jose šiek tiek daugiau vario) "prilips" prie kūno. Kai burnoje daug aukso karūnėlių, aukso papuošalų jau nereikėtų, nors auksas ir skatina bioenergiją (o sidabras - slopina).
Gydo papuošalai tik tų metalų, kurių organizmui stinga, o ne tų, kurie laikomi gydančiais.
Kiekvienas vidaus organas susijęs su kuriuo nors pirštu, tad puošdamiesi žinokime, jog tai - "žiedopunktūra" (pvz.: žiedas ant mažojo pirštelio skatina seksualumą).
Jeigu kokio nors metalo papuošalas įgriso, - tai ženklas, jog mums jo ir nereikia. Padėkime jį į šalį, mintyse jam padėkoję. Ta padėka - ne šiaip sau - ji padeda energetiškai išsivaduoti nuo mus gydžiusio daikto, o kartu - ir paties negalavimo.
Tolimų, egzotiškų kraštų amuletų (pakabukų, apyrankių, žiedų, skulptūrėlių ir t.t.) verčiau atsisakyti. Egipto skarabėjai, Meksikos Indėnų, Afrikos negrų totemai, Rytų dievai - visi jie energetiškai susiję su tėvyne, su jos tikėjimais, todėl tokie daiktai negalės "maitinti" šeimininkų iš svečios šalies. Priešingai, jie tik gali alinti.
Mūsų sąlygomis tinkamiausias papuošalas - gintaras, bet ir jį galima energetiškai sugadinti nevykusiu apdorojimu (aštriabriauniu šlifavimu). Natūralios, glotnios formos - tinkamiausios. Lydomas gintaras praranda natūralias gamtines ypatybes, tad juo neverta puoštis. Aišku, jog ir natūralaus gintaro spalva vieniems gali tikti, o kitus alinti.
Atmestinai, bet kaip paduota dovana yra mažesnės energetinės vertės nei ta, kuri įteikiama su gerais linkėjimais. Žinoma, jie turi plaukti iš širdies - tik tada žodis taps kūnu.
Venkite kosminės kilmės daiktų (meteoritų ir pan.) bei jų dirbinių. Nelaikykite namie tolimos, svetimos mums gamtos darinių (pvz.: egzotiškų kriauklių kolekcija gali alinti širdį).
Raudoni skudurėliai, kuriuos kartais šeimininkai pririša ant karvių ragų, kad apsaugotų nuo "blogos" akies, iš tikrųjų savaip saugo, nes praeivio žvilgsnį pirmiausia patraukia ryški medžiagos spalva ir karvės jis tarsi nemato.
Dovaną geriausiai įteikti be įmantraus įpakavimo, nes jame gali būti energetinių "teršalų".
Nesigirkite daiktais - nei pirktais sau, nei kitiems. Net nerodykime jų žmonėms, jei nesame tikri, kad jie nenužvelgs daikto su pavydu ar kitais blogais jausmais. Prisiminkime rytiečių paprotį, liepiantį atiduoti daiktą svečiui, kuris jį ėmė uoliai girti. Geisdami svetimo daikto, mes "pasisaviname" jo energetiką, jis jau neteiks savininkui to gėrio, kurį galėtų.
Skiriantis su buvusiu artimu žmogumi derėtų grąžinti jo dovanas. Net jeigu jis prašo pasilikti, verčiau to nedaryti, nes tada būsime energetiškai "pririšti". Atsikratę daiktų, emociškai atitrūkstame nuo praeities.
Nereikalingų dovanų nedera perdovanoti kitiems, nes kartu atiduodame ir visą jų "blogą energetiką. Tačiau jeigu kas geidžia daikto, net žinodamas, jog tai - dovana, - tąsyk galime jį atiduoti.
Nemalonių, priešiškų mums žmonių, padlaižiaujančių pavaldinių, savanaudžių interesantų dovanų geriau iš viso neimti, o jeigu jos glosto mūsų savimeilę, tąsyk reikės taikytis su tuo, kad mūsų namai pavirs svetimos, nepalankios energijos kaupimo vieta.
"Blogą" žmonių energetiką "prilipusią" prie daikto, šalina vanduo (ypač šventintas), taip pat ugnis. Tačiau pačiame daikte esančios nepalankios auros likviduoti negalima, tad, nepaisant patarlės, dovanotum arkliui vertėtų žiūrėti į dantis.
Geriausia dovana - ne daiktas, o dėmesys, meilė, kiti geri jausmai.
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com