Balys Sruoga. Milžino paunksmė.
Mūsų kraujo kritęs krislas Užsidegs padangėj Vyslosl
ASMENYS
JOGAILA — Lenkų karalius
SOFIJA —jo žmona, vadinama SONKA
Š VITRIGAILA — jo brolis
ELZBIETA ŠCEKOCKA, KATAŽYNA ŠČEKOCKA - seserys, Sonkos kambarines
ZBIGNIEVAS OLESNICKIS — Krokuvos vyskupas
STANISLOVAS CIOLEKAS — Poznanės vyskupas
ANDRIUS — dominikonas, popiežiaus legatas
MYKOLAS KORNIČAS - Bendzino vaitas, vadinamas SIEŠČENCU
JONAS TARNOVSKIS — Krokuvos vojevoda
MIKALOJUS iš Mykolavos
RUMBAUDAS — Lietuvos didžiūnas
SIGISMUNDAS — Šv. Romos Imperijos imperatorius, Vengrijos karalius
VAVŽYNECAS ZAREMBA iš Kalinavos - lenkų riteris
JONAS HINČA iš Raguvos - lenkų riteris
JONAS STRAŠAS iš Bialočovos - lenkų riteris
SVIENTEKAS — Zbignievo dvaro ūkvedys
LKJCIJA — Zbignievo dvaro šeimininkė
KALĖJIMO SARGAS
JULIJONA — Vytauto našlė
SOFIJA — Vytauto duktė, Maskvos kniazienė
VOSYLIUS — Vytauto anūkas, Maskvos kniazaitis
Kariai, riteriai, bajorai, dvasininkai, sargai, tarnai, šokėjos, muzikai, minia
PIRMAS VEIKSMAS
SONKA
LENKŲKARALIENĖ Trys paveikslai
PIRMAS PAVEIKSLAS
Krokuva, Vavelio rūmai, karalienėspusė; bent dvejos durys įpriešingaspuses; 1427 metai
I
SONKA, ZAREMBA
ZAREMBA
Ne aš gi kaltas, mano karaliene, Kad gyvenu kaip vėpūtė prie kelio! Juk tu žiniai... Tu visuomet žinojai — Tavęs vienos priklauso... Aš esu — Kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų, Budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo Sulauksiu vos — ir jau prie tavo kojų...
SONKA
Ach tu, galva! Gražus toks būtum, mielas... Nieks neatims, kas tau vienam priklauso. Sakaukaipkaralienėir...
ZAREMBA
Brangioji, Bet kad tokia žiauri tu man esi!
SONKA
Žiaurumas - meilės ženklas, - negirdėjai? Bet jei taip nori širdįman parodyt, — Žinai,kąpadaryk?
ZAREMBA
Tikžodįtark — Prie tavo kojų nusilenks pasaulis!
SONKA
Gerai... Tenusilenks prie mano kojų Tik vienas vyskupas... man to pakaks.
ZAREMBA
Kas, — Zbignievas? Jis, vyskupas karūnos?
SONKA
0 kad ir jis ! Ko tu stebiesi taip?
ZAREMBA
Aukščiausias vyskupas, bajorų vadas, Prieš Vytauto pripirštą karalienę Senam karaliui — nusilenkt ateis?
SONKA
Tegu ateis ir nusilenks! Ir tu Tai padarysi, jeigu aš prašau.
ZAREMBA
Nesuprantu...
SONKA
Nėrataukosuprast.
ZAREMBA
Kam vyskupo prisireikė malonės?
SONKA
0 tam, kad riteriai visi — kaip šienas...
ZAREMBA
Brangiausia karaliene!
SONKA
Jūs geri Tiktai prie moterų, kol kalbat kur Užustalėj ir giriatės jausmais... 0 reikia moteris apgint — nebėr Nėvienokaržygio...
ZAREMBA
Tupiktžodžiauji!
SONKA
Be juoko aš sakau! Treji štai metai, Kaip vietąužėmiau šalia karaliaus, 0 Krokuvoj jaučiuos kaip svetima. Manęs bajorai vengia... Susitikt Nenori... Ypač vyskupas manęs Nekenčia... Lyg aš priešas būčiau koks.
ZAREMBA
Juk Vytautas — globėjas tavo buvo. Tau giminė... Jis ir karaliui piršo, Kad per tave karūną pats valdytų. Suprask ir tu jausmus bajorų lenkų!
SONKA
Ar nežinai, kad Vytautas mane Kaip šmėkla persekioja, kaip raganius Nuo tos dienos, kai gimė man sūnus? Kad man gyvenimo dėl jo nebėr! Ir tu išaiškint negali bajorams! Mane su sūnumi apgint! Ach, tu...
ZAREMBA
Brangioji! Kiek aš jau esu kalbėjęs! Bet kad karalius toks! Jis vienas kaltas! Ką padarau — jis painioja ir griauna! Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! Nemato, rodos, nieko ir negirdi, 0 tik staiga kaip griausmas ims — apvers Visus galus: jam Vytautas pataręs Esądarytitaip, onekitaip! Lyg būtų Vytautas karalius Lenkų, Ne Jogaila! 0 kaipgi! Kunigaikštis Karalių kursto laužyt duotą žodį, — Ir klauso jo karalius! Nieks nežino, Ką Vytautas kada dar jam patars! Bandykijo augintinę užstoti Prieš bajorus, įtūžusius lig kaklo! Jie šaukia keikdami, kad jie neleisią Bjauroti Vytautui karūnos Lenkų! Ką vienas prieš visus galiu daryti? Tave begindamas — labiau klampinčiau!
SONKA
0 vyskupas — išdrįs! Ir prieš visus, — Ir vienas! Pats matysi... Juk teisybė, Tu geras būsi man? Tu padarysi, Kad panorėtų vyskupas... Gali Suprasti... Padarysi?.. Aš prašau! Nebegaliu gyventi ujama!
ZAREMBA
Bet... kaip... Brangioji!.. Vyskupas toksai... Kaip čia pasakius... Aš net nežinau...
SONKA
Gali tu jam, kad nori, pasakyti, — Jei geras jis bus man, protingai elgsis, Tai aš imuos karaliui įkalbėti, Kad vyskupas — geriausias patarėjas, Geriausias draugas, — visa, ko tik reikia... Tegu karalių saugo jis ir gina Nuo Vytauto klastingų patarimų! Irtutaipadarysi, ašžinau...
ZAREMBA
Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau.
SONKA
Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas, Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?.
ZAREMBA
Koks įtarimas!.. Kaipgi aš galėčiau?..
SONKA
Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrujų?.. Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu: Ar vyskupas ateis į mano rūmus — Ar tu lankaisi paskutinį kartą!
Įeina Katažynka
II
TIEPATYS; KATAŽYNA
KATAŽYNA
Atleisk, šviesiausia karaliene, kad...
SONKA
0, nieko... Pasakyti man norėjai?..
KATAŽYNA
Atvyko riteris... Karalius siuntė...
ZAREMBA
Ar jau karalius grįžta iš medžioklės?
KATAŽYNA
Ne, ne! Tik atsiuntė jis riterį, Kurs, sakosi, skubių tur reikalų Pas karalienę... Laukia jis svetainėj...
SONKA
Tai, mano riteri, dabar prašyčiau... Ir vyskupui pranešk, kad jo ranka...
ZAREMBA
Bus... priimta?
SONKA
Atlygintimokėsiu...
ZAREMBA
Atlyginims man bus tūkstanteriopas, Jei karalienės palankumo krislas...
SONKA
Prošičia,riteri... ZAREMBA 0, dėkui tau!
Išeina pro Sonkos nurodytas duris
III
SONKA, KATAŽYNA
SONKA
Kas atsitiko? Rodosi, prašiau...
KATAŽYNA
Teisybė, karaliene... Bet kad Hinča...
SONKA
Kątu sakai?.. Atvyko Hinča?..
KATAŽYNA
Taip. SONKA
Ach!.. Nuostabu... gerai... prašyk... KATAŽYNA
Klausau.
SONKA
Tačiau palauk... Seniai atvyko?
KATAŽYNA
Kur čia! Ir koks jis keistas ir nuožmus... Aš jo Tokio nesu dar mačius... Piktas, keikias, Lyg buvo priristas kur nors patamsėj...
SONKA
Smarkus jis buvo visuomet.
KATAŽYNA
Bet koks Dabar! Kaip kumelys! Rods, Elzbieta Kalbėti moka, bet irjai nelengva Jis suvaldyt. Kiekvieną mirksnį gali Čia įsiveržt... Nežinom, kas daryti.
SONKA
Gerai, prašyk... Abi lydėkit jį...
Katažyna išeina atgal
Palauk dar, Katažyna! Katažyna!.. Arba tiek to... tegu ir taip... prašyk...
Sonka taisosi tualetą; įeina Katažyna, Elzbieta, Hinča
IV
SONKA, KATAŽYNA, ELZBIETA, HINČA HINČA
Garbė aukščiausia tauriai karalienei. Mane karalius siuntė iš medžioklės Atnešt labų dienų... Jis dar užtruksiąs...
SONKA
Dėkot malonu riteriui kilniam...
HINČA
Pranešti liepė tauriai karalienei...
SONKA
Valia karaliaus man šventa.
HINČA
Jis liepė Pranešt... pranešt be liudininkų!
SONKA
Taip?
Bet riteris gal bus girdėjęs, — žino, Kad aš nuo savo mylimų draugių Dar neturėjau jokių paslapčių?
HINČA
Karaliaus pildau valią, kaip įsakė. Aš teisės neturiu sulaužyt žodį...
SONKA
Gerai, manyčiau, žino ir karalius...
HINČA
Ar grįžti, karaliene, man reikės Karaliaus valios pildyt negalėjus?
SONKA
Aukščiausias tepaliudys, kad aš pildau Karaliaus valią... Mielos mano draugės, Aš jus pašauksiu...
Seserys išeina
V SONKA, HINČA HINČA
Šimtasplyniųtrauktų! Mane tu tyčia erzint sumanei Su tuo beždžionėm savo? Pasijuokti?!
SONKA
Gražiai tu sveikinsies, nėr žodžiui vietos! Tu užmiršai, kad kalba karalienė...
HINČA
Kam nori karaliauk, tiktai ne man!
SONKA
Eik čia, arčiau. Būk mielas svečias. Sėskis.
HINČA
„Eik čia arčiau, būk svečias!.." 0 tuo tarpu Mane už durų laiko tartum šunį, — 0 ji pati — su meilužiu burkuoja!
SONKA
Bet, mielas Hinča! Aš nebepažįstu Tavęs! Kaiperškėtys...Tukeršiji?
HINČA
Atkeršys tau kiti... ir be manęs! — Už tavo vylių, už suktybę, — melą! Meilužį kur padėjai? Kur Zaremba?
SONKA
Ach, šit ko jis staiga ežiu pavirto! Pavydi, mielas?.. Nėr čionai Zarembos.
HINČA
Sakysi man, kad jis čia neatėjo
Prieš porą valandų? Nebuvo, ką?
SONKA
Manęs tu to neklausei. Nesakiau, Kad jis nebuvo.
HINČA
Tai prisipažįsti?
SONKA
Nesupranru, ką slėpti aš turėčiau.
HINČA
Kad patalas dar neataušo — slėpti Nemano karalienė! Sveikinu!
SONKA
Pradėsiu pykt, girdi?Aš jį kviečiau Kaip riterį, o jis čia plūst atėjo.
HINČA
Zaremba kur?
SONKA
Matai,kadnėr. Išėjo.
HINČA
Kodėl gi nemačiau aš jo išeinant? Aš tau ne Jogaila. Kur paslėpei?
SONKA
Pavydas tavo kvailas, kaip ir tu. Tu — vyras man, ar ką? Tu neuždrausi Man būt su tuo, su kuo aš panorėsiu! Tu džiaukis, kąturi... Kątu turėjai... Kvailystę senająužmiršti laikas!
HINČA
Užmiršt! Kaip lengva moteriai užmiršt, Kuo amžinai prisiekė ji gyventi Kaip lengvajai atsižadėt jausmų,
Kuriuos pati švenčiausiais pavadino! Ir tu jau užmiršai karaliaus lovoj Pavasario nakčių žieduos lengvumą, — Kaip degė lūpos ugnimi rasota, Kaip tu it lapas epušės virpėjai, — Kaip stirna leisgyvė glaudeis šalia?.. Ar gal tai buvo sapnas koks miglotas, Kur aš, paklydęs girioj, sapnavau? Ar gal tai buvo...
SONKA
Ach, nereikia, mielas, Minėt, kas mum užmiršt tiktai beliko!
HINČA
Norėtum tu, kad aš staiga užmirščiau, Jog tu jaunystės meilę už karūną Kaip mugės prekę pardavei kitam?.. Ir nori tu, kad laukčiau aš malonės, Kuriątu, persisotinus per naktį, Kaip atspindį tavų geismų tuštybės It šuniui kaulą kartais mesi man?
SONKA
Aš ištekėjus... motina vaikų...
Tokia lemtis... Prieš ją lenkiu aš galvą,
Ir pareigas sunkias dėl vyro ir...
HINČA
Cha cha cha cha. Prabilo nekaltybė! Jos pareigos! Jos vyras! Senas grybas! Lavonas, iš kapų nakčia išlindęs! Kuris pro samanas nebeprimato, Kur slepia jo pati meilužiųpulką...
SONKA
Laukan iš čia! Jei tau galva brangi!
HINČA
Tai pareigas tu eidama kasmet Gimdai po vaiką! Nori rast kvailių, Kurie tikėtų, kad pelų tas maišas — Tas Jogaila — vaikų tavujų tėvas?
SONKA
Tikrai šunies likimo vertas tu! Išeik! Kitaip — išmes tave sargyba Šunimsįgerklę!
HINČA
Sužinos karalius, Iš kur papliupo jam vaikai senatvėj, — Kaip riteriai padėjo tau ir jam...
SONKA
Laukan! Kad tavo nešvari burna...
HINČA
Prisipažink man atvirai, bus tau geriau... Su kuo kasmet vaikus prigyveni? Sūnus Vladislovas — Zarembos vaikas?
SONKA
Kaip tu drįsti mane įžeist! Karalių! Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė — Tu atlyginsi man savo kailiu!
Nori skambinti sargybai, bet Hinčająjėga sulaiko; kova
HINČA
Prisipažink... Aš tau galiu pagelbėt... Karalius sužinos — Prisipažink! Apginsiu... Būk protinga!.. Aš prašau! Aš proto netekau... Tave taip myliu... Labiau negu seniau... Aš myliu... taip...
Pastangos bučiuoti
SONKA
Elzbieta! Katažyna! Ach! Pagalbos!
HINČA
Tylėk tu, ragana!
Seserys atbėga
VI
TIEPATYS; KATAŽYNA, ELZBIETA SONKA
Galvažudys!
HINČA
Manetupaminėsi! Sužinos Didysis kunigaikštis Lietuvos! Te Vytautas ištrėkš tave kaip musę! GailėsiesiPaleistuvetu!
Bėga iš kambario
SONKA
Laikykit! Laikykit jį! Laikykit!
Hinčos nebėr; Sonkai — isterija; seserys triūsiapriejos
ANTRAS PAVEIKSLAS
Krokuvos vyskupo Zbignievo rūmai Slavkuvo dvare.
Liucija ruošia kambarį, lyg netikėtai garbingų svečių užklupta
Svientekas — šventadieniškai nusiteikęs
I
SVIENTEKAS, LIUCIJA
SVIENTEKAS
Kokia juokinga tu, kai vyskupas Sugrįžta...
LIUCIJA
Liaukispliauškęs!
SVENTEKAS
Neteisybė?
LIUCIJA
Jis — vyskupas visiems. Ir man, ir tau. Ir šeimininkas mum abiem. Visiems.
SVIENTEKAS
Tiktai per daug neraudonuok prie jo, — Kitaip iš tikro dar įtarti gali, Kadpriesaikątujau...
LIUCIJA
Geriau sakyk, Kur važinėjas vyskupas slaptingai?
SVIENTEKAS
Moldavų, rodos, lankė hospodarą, — Prieš Vytautą talkininkus jis renka, Su Lietuva greit karas būsiąs, sako...
LIUCIJA
Ilgai užtruks svečiai?
SVIENTEKAS
Nesibijok, Šeimininku suspėsi prisidžiaugti...
LIUCIJA
Koks nevalyvas tu!
SVENTEKAS
Tu dar labiau.
Net kambarių nesutvarkei iš anksto.
LIUCIJA
Nepranešei, kad atvažiuos... Žinojai?
SVIENTEKAS
Suteikti malonumo tau norėjau.
LIUCIJA
Tai pavydelninkas! Ar gaila tau?
Dabinasi
SVENTEKAS
Nė kiek... Nevesk taip tiesiai į pagundą!
LIUCIJA
Nesilaižyk,netau... SVIENTEKAS
Gražimergatu! LIUCIJA
Seniau nepastebėjai?
SVIENTEKAS
Vyskupo Bijojau... Piktas jis ir pavydus!
LIUCIJA
0 tu — žioplys kaip avinas pernykštis.
SVIENTEKAS
Tai, eikš... aš pabučiuosiu... nors šiemet...
LIUCIJA
Matai, užuodžia vabalas ragaišį!
Flirto scena Įeina Zbignievas ir Tarnovskis
II
TIE PATYS; ZBIGNIEVAS, TARNOVSKIS
ZBIGNIEVAS
Žiū, - linksma čia!.. Tai mano, vojevoda, Mažutė šeimininkė... giminė... Broliavaikė... Sesers duktė...
TARNOVSKIS
Malonu! Ir aš tokios norėčiau giminaitės...
ZBIGNIEVAS
Širdele, Liucija, mes alkani
Su vojevoda. Iš kelionės — maudžia.
LIUCIJA
Klausau. Aš tuoj.
Išbėga
III
TIE PATYS, be LIUCIJOS ZBIGNIEVAS
Kai grįžtu, vojevoda,
Namo — toks gailesys širdin įklimpsta... Dvarųtvarka lyg skųstis negalėčiau. Bet kažko trūksta, rodos, trūksta... Lyg meilės šeimininko, pasakyčiau.
TARNOVSKIS
Na, vyskupe, vargu! Juk ponas Svientek — Geriausias ūkininkas vaivadystėj. Ir ko jau ko, bet ūkio meilės jam Tikrai netrūksta. 0, kad aš turėčiau Dvare, kaip ponas Svientek, padėjėją!
SVIENTEKAS
Širdingaidėkui,manovojevoda, Kad teikeis gerą žodį man surasti!
ZBIGNIEVAS
Didžiuojuos Svienteku ir aš. Ne peikt jį noriu, gal tik pasiguosti Jausmais, kurie staiga žmoguj pratrūksta, Kai atlankai namus, ilgai nebuvęs... Juk dvasininko toks klaikus likimas — Vis vien, vienas visuomet kaip pirštas...
TARNOVSKIS
lengvaprijaučianti šypsena Namai... jaunutė giminaitė... dvaras... Tarp mūsų, vyskupe, skirtumas — menkas!
ZBIGNIEVAS
sąmoningo kalbos nukreipimo tonu Kaip tau atrodo, Svientek, nereikėtų Iškirst nuo Slavkuvo į vakarus Šilelis?Jisdabaraptriušęstoks. Nugriaut Gvizdavkų kaimas... ar nudegint? Ir vietoj jų pravesti kelias tiesus, Kuris įRrokuvąkaip šūvis eitų Stačiai? Ne Lietuvos aš kunigaikštis, Kad plyniose gyvenčiau kaip meška!
SVIENTEKAS
Teisybė, vyskupe. Bet aš sakyčiau, Kad vietoj kelio, atviro į dvarą, Iškast verčiau platus reikėtų griovis, Prileisti jį vandens, išmūryt sienos, Nukalti plieno vartai...
ZBIGNIEVAS
Aš matau,
Norėtum dvarątu pilim paversti
Ir viešpatauti kaip... Bendzino vaitas?
SVIENTEKAS
Kodėl gi ne?
ZBIGNIEVAS
Ne per anksti tau būtų?
SVIENTEKAS
Teisybė, vyskupe. Kaip tik įspėjai: Bendzino vaitas vėlei griežia dantį...
ZBIGNIEVAS
Sieščenec dantį griežia?.. Ko jis nori, Bendzino vaitas?
SVIENTEKAS
Žmonėskalba,rengias...
ZBIGNIEVAS
Jis man tebėr skolingas už pernykštį Plėšimąir už iškirstus medžius!
TARNOVSKIS
Ir aš turiu su juo nebaigtą bylą.
SVENTEKAS
Ir, sako, švaistos jis nuo čia arti.
ZBIGNIEVAS
Sakai tu, švaistos jis nuo čia arti? Ach, mielas Sventiek, aš užsisvajojau... Matai... Žiūrėk, kad būt žirgai tvarkoj... Balnai... ar kas...
SVIENTEKAS
Gerai, aš suprantu...
Dviprasmiškai šypsodamos išeina
IV
TIE PATYS, be SVIENTEKO ZBIGNIEVAS
Kaip tau žinia patinka, vojevoda? Sieščenec dantį griežia... Numanai?
TARNOVSKIS
Na — ką! Karalius rengiasi į dangų Keliaut, bažnyčią saugo, krikštą skelbia.. Gal perkrikštyt kąrengias ir Sieščenec...
ZBIGNIEVAS
Plėšikas! Valkata! Galvažudys!
TARNOVSKIS
Tebėr Bendzino vaitas jis tačiau, Karaliui artimas žmogus ir mielas!
ZBIGNIEVAS
Sieščenec plėšikauja atvirai, Kiti gi — dar bjauriau! Dobčino Galka, Puhalos Dobek, Vlodko Domabožo, Rytvėnų Dzierslav, Aksamita, Spytek. — Kokia daugybė šitų apgavikų Paplito kaip vilkų po mūsų kraštą! Vilioja žmones, smurtąkelia, plėšia! Ir niekas jų nebaudžia! Nesuvaldo! Jiems duoda net vietas karūnoj aukštas! Ir vis tai dedasi valstybėj Lenkų, — Narsaus Boleslovo garsioj tėvynėj — Irvyskupystėjmano!
TARNOVSKIS
Atsirūgsta
Husitai mūsų, mielas vyskupe! Viešai — atsižadam husitų. Smerkiam. 0 paslapčia — palaikom juos ir šelpiam! Jiems duodam ginklų, kad išpjautų mus.. Netinka man tokia suktybė mūsų!
ZBIGNIEVAS
0 man — tai tinka? Aš seniai šaukiu,
Kad visa tai išeis kada aikštėn,
Ir mes melagiai būsim prieš Europą,
PriešŠventąTėvąlTodarnegana!
Jiems leidžiam spjaudyti įmūsų veidą!
Jei šiandie leidžiam skelbti jiems viešai,
Kad vienuolynams ir tėvams bažnyčios
Nereikalingi jokie žemės turtai,
Nes mat apaštalai beturčiai buvę
Ir vaikščioję basi ir alkani, —
Jei leidžiame husitams taip kalbėt
Ir mulkint žmones, griaut Bažnyčią šventą, —
Sakau, tai pamatysi, vojevoda,
Sujauks tamsių mimų jie kvailą protą, —
Ir ims pleškėt klaidatikių ugny
Bažnyčios, vienuolynai, klebonijos...
Užtrokšim dūmuose kaip čekų žemė!
TARNOVSKIS
Ir aš seniai šaukiu: tegu karalius Daugiau valstybės reikalų žiūrės, Negu bažnyčioj poteriaus su boboms... Aukščiausias Dievas ir šventa Bažnyčia Gal išsivers ir be maldų karaliaus, Bet kai valstybė plyšta skudurais — Bažnyčia neišgelbės jos, ir Dievas...
ZBIGNIEVAS
Čia ne bažnyčia reikia kaltint, - ne!
Žinai, iš kur tas smurtas visas eina?
Kas veisia mums husitų piktą sėklą
Ir brolį gimdo ranką kelt prieš brolį?
Iš Lietuvos! Tiktai iš Lietuvos!
Tai darbas Vytauto! Sieščencai, Vlodkos —
Tai Vytauto bernai visi samdyti...
TARNOVSKIS
Tikra nelaimė šitas kunigaikštis.
ZBIGNIEVAS
Karaliui dumia jis akis! Apstatė Savais tarnais karalių ir karūną Irkanclerįpapirko savo dovanom, Bajorųpusę auksu suviliojo... Ir štai mes turim: pusė Lenkijos Tarnauja Vytauto klastingiems norams! Pristatė jis visur slaptų žabangų, Tinklu kaip piktas voras apipynė, —
Net darosi trošku tėvynėj savo!
TARNOVSKIS
Žioplystė! Leidome karaliui vesti... Pripiršo Vytautas... apsuko galvą... Dabar ir painioja per karalienę!
ZBIGNIEVAS
Nebeilgai jis džiaugsis karaliene... Jei iki šiol ji Vytautui tarnavo, Tai nūn ji mūsų įnagiu pavirs!
TARNOVSKIS
Taip tikras tu esi?
ZBIGNIEVAS
Manimtikėt Gali! Ji greit visai bus mano rankoj...
Įsiveržia Zaremba; uždusęs, apdulkėjęs — matyti, labai skubėjęs; baisiai susijaudinęs
V TIE PATYS; ZAREMBA ZAREMBA
Garbė ganytojui aukščiausia... te... Ir vojevodai... aš pas vyskupą... Galvotrūkčiais lėkiau... pranešt... naujieną!
ZBIGNIEVAS
Nusiramink. Kas atsitiko? Mirė Karalius? Miestas dega? Vysla tvinsta?
ZAREMBA
Blogiau... Karūnai smūgis negirdėtas...
TARNOVSKIS
Bent pasisveikint leisk... Koks maištas kilo?
ZBIGNIEVAS
lengva raminanti ironija Gal Vytautas... jau skelbias ... sultonu?
ZAREMBA
Sunku... iš karto visa... pasakyti...
ZBIGNIEVAS
Kas atsitiko?
TARNOVSKIS
Nesijaudink!
ZBIGNIEVAS
Na? ZAREMBA
Šviesiausiakaralienė...suimta! TARNOVSKIS Ar pasiutai? ZBIGNIEVAS
0 Viešpatie dangaus! Už ką? Kodėl? TARNOVSKIS
Perkūnasgiedrądieną! ZAREMBA
Baisiniekšybė!.. Gėda amžinujų... ZBIGNIEVAS Negali būt TARNOVSKIS
Netrypk kaip boba maišėj!
ZAREMBA
Karaliui pranešė... Ne! Įkalbėjo...
Kad karalienė — jo žmona... jis — vyras...
Kad karalienė jį apgaudinėja
Kaip vyrą... ir kad jo vaikai — ne jo...
ZBIGNIEVAS
dviprasmiška šypsena
Ir ką? Karalius... Nusigando?
ZAREMBA
O!..
TARNOVSKIS
Ach, tas karalius mūsų! Tai man vyras, Kuris nežino —jo vaikai, ar ne!
ZBIGNIEVAS
Ne visuomet tikrai gali žinoti...
TARNOVSKIS
Ką įtaria karalius dėl pačios?
ZAREMBA
Kaip čia pasaldus... visko gali būti...
TARNOVSKIS
lyg pykdamas Taip ir maniau! Gali neatsakyti...
ZAREMBA
Šviesiausiaikaralieneiįsakyta Tuojau pas tetą vykti į Smolenską... Jos kambarinės, seserys Ščekockos... Pagalbos, vyskupe!
TARNOVSKIS
Patinka man Karalius! Meldžias Dievui, bet ir velnio Užmirštnegali!Pavydus...
ZAREMBA
Blogiau! ZBIGNIEVAS
Ne viskas dar? ZAREMBA
Suimtikaralienę...
Karalius pavedė... sakyti gėda...
TARNOVSKIS
piktesnė ironija Zarembai, riteriui taurios valdovės?
ZAREMBA
Ne! Hinčai! Tam, husitui... kurs... kuris...
ZBIGNIEVAS
Kas tai per velniava?.. Ar piktas juokas?
TARNOVSKIS
Jei ne kvailumas siųsti į Smolenską, Tai padėtis tikrai būt įdomi...
ZAREMBA
Husitas Hinča tardė karalienę! Šviesiausiąmoterį visoj karūnoj, Globėją vienuolynų ir bažnyčių!..
ZBIGNIEVAS
Jei galima... jei reikia kas įtart Dėl karalienės, — tai tik Hinča pats! Visi juk žino, kas seniau jis buvo, Kol karalienė dar tebemergavo... Jei reikia kas suimti, — tai tik Hinča, 0 čiajįpatįsiunčiajos suimti! Galvoj karaliui negerai, — ar kas?!
ZAREMBA
Karaliui patarė taip padaryti Valdovas Lietuvos... Jis pats įsakė!
ZBIGNIEVAS
Tai šit iš kur kempinės dūmai rūksta! Garbė karaliaus — tai garbė valstybės, — Ir Vytautas sumanė ją išniekint! Pripiršo karalienę pats, dabar — Vėl tyčiojas! Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim; jis — atkąs nagus! Kąpasakys karalius, kai patirs, Jam tardytoją Vytautas kokį Pripirštiteikės?!
TARNOVSKIS
rodo į langą, pro kurį tolumoj matyti gaisras Vyskupe, žiūrėk!
Įbėga Svientekas
VI
TIE PATYS; SVIENTEKAS SVENTEKAS
Gvizdavkųkaimasdega!
TARNOVSKIS
Vyskupe, Žiūrėk, kaip dūmai verčias... Sveikas, brol!
SVIENTEKAS
Girdėti triukšmas ten... kažkas lyg kaukia.
ZBIGNIEVAS
Teisybė, visas mano kaimas dega. Tikrai, kas padegė!
TARNOVSKIS
O! Dar stebuklas, Per kalvąraitininkai joja štai...
ZAREMBA
Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę!
TARNOVSKIS
Ir šuoliais lekia... Tartum debesis...
SVIENTEKAS
Sieščenec! Vyskupe, Scieščenec! Jis!
TARNOVSKIS
Sieščenec, taip! Iš tolo jįpažįstu!
ZBIGNIEVAS
Prakeiktas!
ZAREMBA
Svientek, vyrus šauk, Ginklus tuojau dalyk! Jis turi galągauti! Aš galva atsakau!
ZBIGNIEVAS
Nėrko... Gana! Mums žirgus, Svientek... trims... greičiau, skubėk.
Svientekas išbėga
VII
TIE PATYS, be SVIENTEKO ZAREMBA
Mums gėda bėgti nuo plėšiko! Reikia...
ZBIGNIEVAS
Ne vyskupui kariauti su plėšikais! Kol kelias atviras, skubėti reikia!
SVIENTEKAS
užscenos Žirgaituojbus...
ZBIGNIEVAS
Kaip norit. Aš — skubu. Į Rrokuvą. Iš ten šėtoną šitą, Sieščencą, sudorot greičiau galėsiu... Ir visą sėklą, — Vytautą ir Hinčą... Kaip lenkas, aš prisiekiu... ir — sudieu!..
Išeina
VIII
TIE PATYS, be ZBIGNIEVO ZAREMBA
Aš, vojevoda, bėgsiu vartų gint Su vyrais. Jūs su Svienteku namie Tvarkykitįgulą...
TARNOVSKIS
0 aš manau, Negalima apleist žmogaus nelaimėj, 0 ypač jeigu dvasininkas jis... Tave aš palieku, Zaremba, dvarui Nuo priešo gint... Aš vyskupąlydėsiu.
Išeina
IX
ZAREMBA, vienas ZAREMBA
Tai tau, kad nori! Svientek!
Išbėga užu scenos Svientek! Išjos jis pats! Šauk vyrus! Ach, velniai!
Įbėga kambarin, prie lango Pavyko, Svientek, vyskupui pabėgt? Ir vojevodai? Jų nematė? Ką? Sieščenec jau prie vartų? Ką sakai?
Blaškos po kambarį 0, tai gyvatė! Išraižyti kailį...
Išbėga Užu scenos — triukšmas, ginklųžvangėjimas, keiksmai, — lyg vyksta tenai kova
SIEŠČENCAS
užu scenos Gali nebesispardyt, mano mielas, Vis tiek tu neištrūksi iš manęs! 0 taip! Dabar padėki ginklą, — būsim Draugai. Prašau į vidų. Vyskupas — Vaišingas.
X
ZAREMBA, SIEŠČENCAS, KARIAI SIEŠCENCAS
su kariais įsivesdamas Zarembą Ha! Vyskupo nė dvasios nebeliko. — Bene į rojų persikraustė gyvas? Žmogus - malonus būdavo jis kartais, Prie vaišių, prie midaus... 0 prie mergičkųj. Teisybė, riteri?
Zaremba demonstratyviai tyli Na, vyrai, matot, — Labai kuklus taurusis karžygys, Kaip megužėlė švento Jono naktį, Prie jūsų neišdrįsta žodžio tarti. Kol mes dviese su juo pasikalbėsim, Po dvarą eikite pasižvalgykit — Gal vyskupą surasit... Aš bijau, Kad jis nesupelėtų kur prie bačkos.
Kariai nori eiti Palikit kokie du pas mus, nes šiaip — Su riteriu iš nuobodumo mirsim.
Daugumas karių išeina Teisybė, riteri, gyvenime Visų svarbiausias daiktas — geras ūpas? Nesivaržyk, — nesirengiu aš karti Tavęs...
ZAREMBA
Šuva tu! Išdavikas! SIEŠČENCAS
O!
Sakyk tu man, koksai malonus balsas, Yra dėl ko iš proto boboms eiti. Jei būčiau moteris — įsimylėčiau! Beje. Labų dienų tau Hinča siunčia. Jis sakė, aš čionai tave surasiąs. Ir prašė į svečius tave pakviest Pasjį...
ZAREMBA
Kiek Hinča užmokėjo tau, Galvažudy?
SIEŠČENCAS
0,Hinčanešykštus, Smagu turėti reikalas su juo! Žinai, ir tau jis rengia malonumo... Galiu net pavydėt, kaip tau bus gera! Atsimeni dailias seses Ščekockas? Su jom pas Vytautą svečiuos keliausi. Žiūrėk, tiktai kelionėj būk taurus, -Su mergužėlėmis per daug... che... che..
ZAREMBA
Nutilk, šuva! Taip Vytautui tu loji!..
SIESČENCAS
Ar Vytautui, ar velniui — tau vis tiek. 0 darbą— sąžiningai atlieku...
ZAREMBA
Kaip Juda koks už trisdešimt skatikų Tu mūsų karalienę skandini! Pats lenkas būdamas, terši karūną Kaip išgama, kaip vergas Lietuvos!
SIEŠČENCAS
Nepyk, broliuk! Labai karaliaus gaila. Jįriteriai apsėdo kaip velniai...
Tik vienas Vytautas užstoja jį...
Kariai įveda Svienteką
XI
TIE PATYS; SVIENTEKAS, KARIAI KARYS
Mes vietoj vyskupo rūsy suradom Užbačkosšitą...
SIEŠČENCAS
Ach, labai malonu Pasipažint. Ko toks nuliūdęs, pone?
SVIENTEKAS
Bedievi tu! Sudeginai sodybas! Vaikai ir moterys našlaičiais klykia! Kad pragare velniai tave taip degint!
SIEŠČENCAS
Kaip tik ne taip! Man Dievas ypač rūpi! Nors ir bajoras aš, bet girt savęs Nemėgstu... Tik Šventam Rašte skaičiau: Lengviau dramblys pro adatos skylutę Išlįs su uodega, negu turtingas Paklius į dangų, vietą vyskupų... Iš meilės mūsų vyskupui skinu Į dangųkelią, turtąjo aprėždams, Kiek tik galiu...
Kariai įveda Liuciją
XII
TIE PATYS; LIUCIJA KARYS
Išnyko vyskupas, Tik valgomam prie stalo mergina...
SIEŠČENCAS
Ola! Neblogas skonis vyskupo, Neblogas... Mielapažiūrėt.
KARYS
Ir stalas Nukrautas vaišėmis, kaip tyčia, mums.
LIUCIJA
Vai, Dievulėliau! Tai susprogs dabar Skilandį vyskupo ir pyragus!
SIEŠČENCAS
Ir tai nebloga. Duokš, lėlyte, ranką... Visus prašau prie stalo! Pons Zaremba, Kol Hinča kailį tau dar skus kada, — Už vyskupą išmesim po burnelę!
TREČIAS PAVEIKSLAS
Horodlė 1427 metais. Lenkų delegacijos rūmai. Zbignievas ir Ciolehas, vieni dujaučiasi labai nejaukiai
I
CIOLEKAS ir ZBIGNIEVAS CIOLEKAS
Ar ne juokinga, vyskupe, kad mes Į skylę šią — Horodlę — susirinkom, — Bajorai, vojevodos, vyskupai, Karalius ir didysis kunigaikštis, — Ir norim spręst tamsios kamaros bylą?
ZBIGNIEVAS
Poznanės vyskupui, matyt, garbė Karūnos maža rūpesčio teteikia? Jam būtų maloniau naudoti progą — Kur vyskupystėj svetimoj trankytis... Dabar manęs juk nėr namie! Gali Važiuot ir brautis, — gal kur kąsnį Galėsi ir nukąst nepastebėtas...
CIOLEKAS
Teisybę sako tikrą Rrokuvos Ankštasis vyskupas... Todėl, matyti, Jisai toks rimtas, kad, prikandęs iltį, Nė žodžio tart negali... Ir meluoja, Kad jįkaimynas apiplėšt norėjo,
Ganytojo atlikdams pareigas! Godumas, rodos, Krokuvoj dorybe Aukšta vadinas?..
ZBIGNIEVAS
Tu godus — ne aš! Juk tu lindai į mano vyskupystę Devocijų pašventint neteisėtai! Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdams, Sukei, šmeižei, šventam meluodams Sostui, Kol vyskupo gavai infulą aukštą, Net vardo kunigo nevertas būdams! Tai ne godumas, ką? Ankšta dorybė?
CIOLEKAS
Ach, vyskupe, visiems nelygi laimė... Ir išimtį bažnyčia ne visiems Vienodai daro... Štai vieni, kaip aš, Bažnyčioj turi daugel metų dirbt, Kol pagarbos sulaukia sostą... Kitas, Sakykime, kaip tu, brangus kaimyne, Kur nors skerdynėje, kaip prie Griunvaldo, Nudurs sužeistąriterįužėjęs, Pasisukios karaliaus priemenėj, — Ir vyskupas jau jis, — valstybės vyras!
ZBIGNIEVAS
Tai piktas šmeižtas, vyskupe Poznanės! Tai Vytautas pramanė iš pavydo!
CIOLEKAS
Kad tu kare skerdei sužeistą karį?
ZBIGNIEVAS
Kai aš paaiškinau, kad visa — melas, Manim ir Šventas Sostas patikėjo!
CIOLEKAS
Kryžiuočiai skelbia, kad irjaisjis tiki...
ZBIGNIEVAS
TuŠventąSostąniekiniirgėdą
Darai bažnyčiai! Vyskupas — šmeižikas!
Jis vietoj švęstojo vandens bažnyčioj...
Įeina Mikalojus
II
TIE PATYS; MIKALOJUS MIKALOJUS
Garbė manoji vyskupam... Bijojau...
ZBIGNIEVAS
Malonu, Sandomieriaus vojevoda, Kad ateini anksčiau... Aptart mums reikia... Kol už akių lietuviai neužbėgo — Užbėgsim jiems — ir jie turės sutikti...
CIOLEKAS
Čia daug kalbėjo vyskupas gražiai, -Pasauly niekas taip kalbėt nemoka...
ZBIGNIEVAS
Juokaut dabar ne laikas!
MIKALOJUS
Man skaudžiausias Bylos viešasis iškėlimas. Kam gi Daugiausia nukentėti teks dėl jos, Jei ne karūnos garbei? Šiaip ar taip, Bet karalienę turime išteisint!
ZBIGNIEVAS
0 kaip kitaip?.. Tai mūsų pareiga!
CIOLEKAS
Teisybės reik žiūrėt, — teisybės, ponai.
ZBIGNIEVAS
Karalius — senas, tai tiesa... Bet jis Patsai nekėlė jokios abejonės, Liežuviai kol pikti neįsipynė... Aišku, kad karalienė — nekalta!
CIOLEKAS
Įsivaizduoju, kaip karalius jaučias! Jei būt žinojęs, kad taip bus, Verčiau našlys senatvėj būtų likęs...
MIKALOJUS
Su juo mes turime ką nors daryt! Negalima juk taip! Kol prisimels Brigitai šventai, tai tokie Sieščencai...
ZBIGNIEVAS
Žalčiaiilšprotoišvaryskaralių!
CIOLEKAS
Valia karaliui pasirinkt draugai! Sieščenec — kas? Bendzino senas vaitas, Daug turįs nuopelnų karūnai mūsų...
ZBIGNIEVAS
Tas šnipas Vytauto! Samdytas bernas!
CIOLEKAS
0 sukti jis nemoka! Eina tiesiai...
ZBIGNIEVAS
Palikęs teisę sukt Poznanės vyrams...
CIOLEKAS
Ar aš, ar tu suktesnis — dar matysim, — Aš vyskupas toks pat kaip tu!
ZBIGNIEVAS
IšVytautomalonės!..
CIOLEKAS
Tu — kieno gi?
ZBIGNIEVAS
Tik ne iš tavo darbdavio!
CIOLEKAS
Meluoji!
ZBIGNIEVAS
Įrodysiuaštau...
MIKALOJUS
Įeina karys
III
TIE PATYS; KARYS KARYS
Šviesiausias Karalius!
MIKALOJUS
Ponai,tikvaidųnekelkit!
Įeina Jogaila, Tarnovskio ir Strašo lydimas
IV
Nusiraminkit!
Dar kas išgirsti gali jus!
TIE PATYS; JOGAILA, TARNOVSKIS, STRAŠAS JOGAILA
Tegu bus vardui Viešpaties garbė.
ZBIGNIEVAS
Per amžių amžius amžinuosius.
MIKALOJUS
Amen.
JOGAILA
Nuvargino mane kelionė. Taigi. Atsikvošėti negaliu. Dar vis tebėr Toks jausmas, lyg lietus tarytum lijo Per ištisą gyvenimą. Nuo pradžios. Lyg ir dabar dar būčiau šlapias visas.
TARNOVSKIS
Karalius potvynio užmiršt negali, Kaip Vysla išsiliejus paskandino Šiemet laukus ir pievas, Gdansko miestą..
JOGAILA
Taip, taip. Tas potvynis. Buvau pamiršęs. Dabar atsimenu. Ir aš. Kalbėjau... Kalbėjau Sigismundui, mano draugui. Pažįstat Sigismundąjūs? Karalių? Penkis šimtus žadėjo jis man triušių. Labai jie greitai, sako, veisias. Taigi. Aš duosiu pusę jų Mazovijos Valdovams. Teaugina. Man negaila. Laukųganajie turi. Taigi. Maisto Po potvynio turės.
ZBIGNIEVAS
ironija Gera širdis Karaliaus! Paguoda graži bus vargšams...
JOGAILA
A?.. Kitąpusę triušių aš manau... 0 jūs kaip manot? Man nereikia jų, Geriausia bus bažnyčiai atiduoti. Pustrečio šimto. Visa, kas atlieka. Pas Krokuvos garbingą vyskupą, Kad jis už mano nuodėmes maldautų.
ZBIGNIEVAS
Jogailos ironijos įžeistas Šviesiausias pone, aš priminti drįsčiau, Kad reikalui rimtam mes susirinkom.
JOGAILA
Taip, reikalas svarbus, sakai teisybę. Aš ir manau, kol tik žmogus gyvena — Vis reikalai ir reikalai jį spaudžia...
ZBIGNIEVAS
Jei leisi, pasiskubint reikia bylą...
JOGAILA
Kokiągi bylą? A, žinau. Teisybė. Gerai, kad priminei, sūnau. Aš — senas Esu, ir rodos man, kad jus visus Užauginau ant savo rankų. šiandie Malonu atsimint toli jaunystė Ir jaustis esant tarp vaikų mieliausių, Kai rengias jie senelio tėvo teist...
ZBIGNIEVAS
vis labiau įsižeisdamas Norėčiau aš žinot, kas pirmas dėstys?..
MIKALOJUS
Čia nėr ko dėstyt daug. Visi mes žinom. JOGAILA
Kas dėstys? Vyskupe, tavęs prašyčiau. Sakyk teisybę. Kaip danguj yra, Tegu taip bus ir žemėj. Vyskupas Geriau išmano dalykus dangaus.
ZBIGNIEVAS
visai supykęs Jei pasakas sakys — mums nėr ko veikti., Arba pradėt byla svarstyti reikia!
JOGAILA
Arba seniai aš jau pradėjau, vaike.
TARNOVSKIS
gelbėdamas padėtį Visi mes esam žmonės... Nieks nežino Dangaus sprendimo... moteries širdies... Karalius mano... reikia karalienės... Kalčiausi riteriai... Kieno vaikai?
MIKALOJUS
Šviesiausiakaralienėpavadavo Karūnos reikalais karalių. Kaipgi...
STRAŠAS
Ir riteriai karalių pavadavo Šeimynos reikalais...
ZBIGNIEVAS
Nieks neįrodė.
STRAŠAS
Tik tiems, kurie įrodymųnenori!
MIKALOJUS
Ar tu stovėjai su žvakę pašal?..
CIOLEKAS
Klausykite, ką kalba vojevoda!
TARNOVSKIS
gelbėdamas padėtį OseserysŠčekockos,kambarinės, Bučiuoja kryžių...Sako, pas valdovę Buvoję riteriai net septyni, Jos miegamajam... Vienas kitąkeikę... Jie mums padėjo gaudyt vienas kitą... Štai Hinča pirmas sugriebė Zarembą, 0 patį Hinčą — vyskupas pagavo... Aš sumedžiojau Rraskąir Kurovskį... Kiti gi trys pabėgo: Koniecpolskis Ir broliai Ščekocinskiai, Piotr ir Dobek.
STRAŠAS
Tarnybos reikalais jie karalienę Lankyti teikės miegamajam! Puikiai...
MIKALOJUS
Be tardymo suimti riterius! Nesutinku su šitokia tvarka!
CIOLEKAS
Sau tardyk sveikas, jei drąsieji vyrai Pražuvo be žinios!
STRAŠAS
0 kambarinių Parodymas? Ar tai dar maža sako?
ZBIGNIEVAS
0 ką gi tu pareikštum, jeigu kas Ir tau įkrėstų rykščių, kiek seselės Pertardymąabidvigavo?
STRAŠAS
Niekam Neleisiu riterio įžeist garbės, Nors ir pats vyskupas kėsintųs!
MIKALOJUS
Šviesiausiaspone,argitaiteisybė, Kad rykštėm plakė moteris taurias?
CIOLEKAS
Kokios ten rykštės! Jeigu karstos širdys Seselių atviresnės pasidarė — Tai Viešpačiui garbė. Ir neplakė Jųnieks. Padrąsino tiktai.
MIKALOJUS
Karaliau, Kaip šitokia mintis ateit galėjo, — Plakt rykštėm?.. Moteris?.. Ir kaip...
TARNOVSKIS
Taip Lietuvos didysis kunigaikštis, Karaliaus brolis Vytautas norėjo.
MIKALOJUS
0, dar geriau!
TARNOVSKIS
PatsaiŠieščenecpylė...
MIKALOJUS
Perkūnaitrenktųdevyni! Žiūrėkit!..
Jei Lietuvos valdovai rykštėm plakti
Pradėjo moteris garbingas lenkų,
Tai ko daugiau dar mes sulaukti galim?!.
Ar ne verčiau, kad Lietuvos dvaruos
Žiūrėtųjiesavųmergaičiųdorą!
Man gėdanet klausyti, kas čia daros!..
TARNOVSKIS
gelbėdamas padėtį Pati šviesiausiakaralienė prašė, Kad Lietuvos valdovas byląjos Greičiau išspręstų... Rašė jam pati.
ZBIGNIEVAS
Koksai pasijuokimas! Lietuvos Valdovas, bylą šią viešai iškėlęs, Pabaigt jąnori? Karalienę ginti? Jis dar labiau išpūsti nori bylą!
CIOLEKAS
Kas pučia, o kas — ne, bet Rrokuvos Garbingas vyskupas — pūslių mėgėjas...
ZBIGNIEVAS
Ką nori vyskupas tuo pasakyti?
CIOLEKAS
Nedaug. Tiktai, kad mūsų karalienę Globojo kunigaikštis Lietuvos... Todėl jos vyskupas pakęst negali... Todėl jis persekioja ir mane, Kad aš didžiuojuosi palankumu Šviesiausiokunigaikščio!
ZBIGNIEVAS
Vėl meluoji! Rieno tai reikalas šią bylą kelti? Kam jis naudingas? Kam? Mums, lenkams? Taip? Patiems karalių teršti ir karūną? Tai rūpi kunigaikščiui Lietuvos! Jei jam pavyks išniekint karalienė, Tuomet karališki vaikai nustos Į sostąteisių... Rils valstybėj smurtas, Rol kitą įpėdinį sostui rinksim... To jis ir laukia, trokšdamas seniai
Sugriaut karūnoje vienybę mūsų — Ir Lietuvąnuo Lenkijos atplėšt!
MIKALOJUS
Teisybė, — šmeižtą Vytautas pramanė!
CIOLEKAS
Tačiau gandai juk Krokuvoj iškilo —
TARNOVSKIS
Gandai iš ordino atėjo.
ZBIGNIEVAS
Kas gi Užsiundė ordiną? Ne Vytautas?
CIOLEKAS
Gandai iš ordino tuomet atėjo, Kai grįžo Heinrich Holt iš Rrokuvos, — Rryžiuotis, — mergininkas ir vienuolis... Dabar dar dūsauja dėl jo Ščekockos. Ir vyskupas jįpriėmė kaip brolį...
ZBIGNIEVAS
Galiu prisiekti!
TARNOVSKIS
Vyskupe, nereikia. Mes kalbam daug, byla gi — nė iš vietos.
MIKALOJUS
Per prievartą Ščekockų gauti žodžiai -Tai plepalai, kuriais tikėt netenka. Irriterionėra,kurįtikrai Būt galima įtart dėl karalienės...
STRAŠAS
Kaip nėr? Net septyni!
ZBIGNIEVAS
Bet, mano ponai, Ar galit jūs tiktai įsivaizduoti, Kad moteris viena, be savo vyro, Septynis dar pašalaičius turėtų? Na, du ar trys, sakysim, keturi, — Tai dar suprasčiau, bet ne septyni!
MIKALOJUS
Teisybę pasakei: viena — negali.
STRAŠAS
OseserysŠčekockos?Nepadėjo? 0 riteriai, jei taip jie nekalti, Kam bėgo?
CIOLEKAS
Riteriškas darbas...
MIKALOJUS
Ponai, Jei gresia tardymas, kaip seserim, — Kiekvienas bėgs!
ZBIGNIEVAS
Įrodymųnėra. Nėra, kas nuodėmę patsai būt matęs. Šviesiausioskaralienėsįtarimas, Gali tikėt, karaliau, — piktas šmeižtas! Ją kaltina, kaip matom, tik vieni Valdovo Lietuvos slapti tarnai!
STRAŠAS
Patsai tu šnipas — pataikūnas!
MIKALOJUS
Ponai, Garbė karūnos reikalauja baigti...
ZBIGNIEVAS
prarijęs įžeidimą Kad būtų sąžinė rami, aš siūlau: Tegu prisieks bažnyčioj karalienė... Altorių šviesą pabučiuos, — parodys, Kad nekalta ji. Te drauge su ja Kitų garbingų moterų prisieks Eilė, — karūnos vyrų taurios žmonos, — Kad karalienė nekalta. Mums to — Gana! Galėsim baigt garbingai bylą.
MIKALOJUS
Geresnio išsprendimo ir nereikia!
CIOLEKAS
Kur gausi moterų, kurios prisiekti Sutiktų šitokia tvarka bažnyčioj?
ZBIGNIEVAS
Imuos aš jų parūpint nors ir šimtą!
MIKALOJUS
Aš pirmas duosiu savo pačią!
ZBIGNIEVAS
Dėku. STRAŠAS
Kaip gali jos prisiekti, jei nematė? Jei jos nežino, ir prisieks, kad žino? Ko bus verta jų priesaika visa?
CIOLEKAS
0 kas, jei priesaika nenusiseks?
TARNOVSKIS
Šviesus karaliau, leiski man paklausti, Kaip pasielgtum... Kaip tuomet darytum, Jei įsitikintum, kad karalienė Tikrai kalta? Su riteriais įpuolė Įdidžiąnuodėmę?
Jogaila, visą laikųtyg kalbųklausęs, tygsnaudęs, tyg mintimis kažkur toli skrajojęs, atrodo, tarytum aiškiaijis tikpaskutinį Tarnovskio
klausimą tegirdėjo, atsistoja
JOGAILA
Kąašdaryčiau? Tau rūpi? Taigi. Aš tuomet atleisčiau Jos kaltę ir jos vaiką sužvejotą Palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų Ant jūsų padrikų galvų! Daugiau Ašneturiukąpasakyt.
Nori eiti
TARNOVSKIS
Karaliau! Tu negarbingos motinos paliktum Mums sūnųnegarbingą?! Dieve, saugok!
Įeina Rumbaudas
V TIE PATYS; RUMBAUDAS RUMBAUDAS
Tebus garbė aukščiausiajam karaliui. Garbė tauriems karūnos Lenkų vyrams. Šviesiausias kunigaikštis Lietuvos Man pavedė pranešt malonei jūsų, Kad jis jau pasirengęs. Jūsų laukia — Svarstys ir spręs šviesiausios karalienės Gyvenimo teisybę.
ANTRAS VEIKSMAS
KARŪNOS VĖTRA
Keturi paveikslai
PIRMAS PAVEIKSLAS
Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas. Pakilus uždangalui, Jogaila sėdi lovoj, lyg
keltis rengias. Tuo tarpu Sigismundas, merginųšokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą,
lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin. Jogaila smunka atgal patalan
I
JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI
SIGISMUNDAS
Miegalius tu esi, brolau, miegalius!
MERGINOS
Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS
Tylėkit, šarkos, — ša!
Rodo Jogailai įmerginas Matai, kokį Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint!
JOGAILA
Žegnokis...Išpatryto...Kągitu!..
SIGISMUNDAS
Labai patiko man... Jos puikiai šoka! Tau dovanosiu, — pasirink! Kuri?..
JOGAILA
0 Viešpatie!
SIGISMUNDAS
Gražuolės mano mielos, Pašokite karaliui... liūdnas toks! Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai...
MERGINOS
Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS
Ei, muzika! Pašokite, mergaitės!
Muzika; orientališkas šokis Žiūrėk, brolau, - teisybė, neblogai?
JOGAILA
rodo į kaktą Taučia,taipsakant...
SIGISMUNDAS
Būtųgalirtau Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar...
JOGAILA
Žinai,kadnegeriu.
SIGISMUNDAS
Be reikalo! Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė Tavęsnunuodyti...
JOGAILA
Betvisdėlto!
SIGISMUNDAS
Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs! Taip Vytautas privaišino svečius, Kad trys savaitės pagiriot reikės! Sakau, reta bačka pakels midaus, Kiek mano plikė ši pakelti gali, Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės Neberadau ir prasipainiojau Per visąnaktį galas žino kur...
JOGAILA
Atleisk tas moteris... nepatogu!
SIGISMUNDAS
Mieste, suk devyni tave, paklydau!
0 kas ten daros, Viešpatie saldžiausias! Juk Luckas būdavo seniau lindynė, Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka... Dabar — net sostinė galėtų būti.
JOGAILA
Žinia...jeinetšokėjųsuradai...
SIGISMUNDAS
Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila! Linksmiau, mergaitės!.. 0 žinau, brolau, Kiek Vytautas čia per kelias savaites Svečiams suvalgydins, — kelis metus Gyvent galėtų Lenkija visa...
JOGAILA
Taip, tavo vokiečiams tikrai pakaktų...
SIGISMUNDAS
Kaip tu manai, kur baigias jo valstybė? Juodoji jūra kur, — kur Baltija — Visur jo vardas skamba kaip valdovo. Gudai, totoriai, net niauri Maskva, Apaugus ašakom, barzda ir krūmais, — Net Novgorodas klauso jo ir bijo! Tai ne juokai, brolau! Net aš patsai, Imperijos Šventosios Romos viešpats, Bijau nustelbtas likti jo galybės...
JOGAILA
Ir ordinai abu... kaip tu manai?
SIGISMUNDAS
Bijau, kad Vytautas čia savo galią Augina sąskaita mana... Bet aš Nepavydus.Žinai,ašjuotikiu. Juk aš, išvykdamas iš Vengrų žemės Į Austrus — savają valstybę, šeimą Globoti Vytautui štai palieku!
JOGAILA
Ir aš, senatvės spaudžiamas, manau Ne kartą... Jeigu kaip, pavesiu aš Globoti Vytautui ir savo šeimą.
SIGISMUNDAS
Gerai sakai. Toksai globėjo vardas Apsaugos tavo šeimąnuo pavojaus Irateitįišgarsinsjos.Žiūrėk, Iš kiek valstybių Luckan susirinko Garbingų vyrų Vytauto pagerbt...
JOGAILA
Bažnyčios reikalų svarstyt... ir krikšto...
SIGISMUNDAS
Taip, taip, svarstyt. Mes apsvarstysim juos. Tik vaišių dar pas Vytautą per daug.
JOGAILA
Aš ir manau...
SIGISMUNDAS
Ir aš taip pat manau. Bet štai, žiūrėk, jei neskaitysim mūsų — Dviejų didžiausiujų valdovų, — šitiek Kitų čia vieši! Toks svečių gausumas Ir mūsų bet kuriam garbės darytų. ŠtaiErikas,diduskaraliusDanų, Nors kvailas jis kaip maišas, bet ką veiksi.
JOGAILA
Jei tu sukvietęs būtum juos, — ar jie Visi kaip vienas susirinktų Peštan?
SIGISMUNDAS
Tu nesuklydai, brol, — į Krokuvą Nė vienas nevažiuotų pas tave... Daugiausia stebina mane vienuolis, Legatas Švento Sosto. Kaip jis stengias Patraukti Vytautą, — net juokas ima!
JOGAILA
Globot rytųkrikščionys reikia... Taigi. Varyk mergas laukan, — ar aš turėsiu...
SIGISMUNDAS
Tik Vytautas galės Rytuos iškelti, — Kur tiek tautų yra, genčių, tikybų, — Krikščionių vėliavąlig debesų... 0, Šventas Sostas išminties nestinga, Kad pavedė globoti Rytus jam!
JOGAILA
Jis išminties neskolins iš plepaliaus...
Šokėjoms Išeikit tuoj. Gana. Laukan. Ar aš...
MERGINOS
Cha cha cha cha cha cha!
Išbėga
SIGISMUNDAS
Vaje! Kam gražuoles tu išvaikei! Taip linksma buvo... Koks gi tu!
JOGAILA
Manau...
SIGISMUNDAS
Ir tu manai, kad Šventas Sostas stengias Atlygint Vytautui už nuopelnus?
JOGAILA
Kiekvienas savo skolątur mokėti.
SIGISMUNDAS
Žinia,kadtaip.Irsavoskoląaš Rengiuos mokėt... Aš patariu ir tau.
JOGAILA
Mokėti skolą? Lengva pasakyti.
SIGISMUNDAS
Tik pamanyk, — juk Vytautas brangus, Valdovas galingiausias ir krikščionis, Darbais apaštalams prilygt galįs, Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis...
Net už tave žemiau jis pastatytas! Ir liūdna man dėl šitos neteisybės... Todėl aš nutariau pasiūlyt jam — Uždėt karūną Lietuvos karaliaus: Te Vytauto viešoji padėtis Pritiks karališkai didybei jo! Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo!
JOGAILA
Atrodo man, kad šitą mielą mintį Tu, drauge, išėmei iš mano lūpų... Seniai man keltis metas!
SIGISMUNDAS
Mielas broli, Jei supratau gerai, tu — sutinki?
JOGAILA
Karalius Lietuvos! Gerai sakai.
Senatvėj mano šviečiatik svajonė
Pro ūkanas. Ką aš slėpiau širdy,
Ir man pasiekt nebuvo skirta, taigi,
Gal brolis Vytautas pasieks...
Kaip atiduosiu aš tėvynei mano brangiai
Baisingąskolą, slegiančią mane?
SIGISMUNDAS
Tai aš galiu pranešt meilingam broliui, Kad Lietuvos jį karūna papuoš?
JOGAILA
Karaliai trys, kaip Šventas Raštas sako, — Kaip žvaigždė...
SIGISMUNDAS
Taip, kaip žvaigždė; aš pranešiu Visiems svečiams: dabar — karaliai trys!.. Lik sveiks. Kol kas lik sveiks.
Išeina
JOGAILA
Galopišėjo!
Murmėdamas ar niūniuodamas skubiai kelias iš lovos ir rengias barzdą skustis
Įeina Sonka
II
JOGAILA, SONKA
SONKA
Mieliausias mano pone, vos sulaukiau, Kol vienas palikai... Aš taip norėjau...
JOGAILA
Tas kipšas Sigismundas...
SONKA
Taip norėjau Pasikalbėti su tavim, kai niekas Negirdi pašalinis. 0 kaip tyčia Mus Vytautas apstatė žmonėmis...
JOGAILA
Šokėjos-pleiskanos...
SONKA
Prašau tavęs, Važiuokime iš čia greičiau namo! Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna!
JOGAILA
Kas nuskriaudė, vaikel tave? Kas drįso?
SONKA
Visi į mano pusę pirštais rodo...
JOGAILA
Kas? Riteriai?
SONKA
Karaliau mano mielas, Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia!
JOGAILA
A! Įdomus užėjo noras tau.
SONKA
Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka Mane visi ir šnabžda juokdamiesi: „Žiūrėkit,štaigarsiojikaralienė, Kuriai karalius meilės byląkėlė..." Ir prideda dar tiek visokių niekų, Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis!
JOGAILA
Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj Šventoj su septyniom draugėm prisiekei Tavu nekaltumu... Ir kalinius Paleidau... Ir vaikus pripažinau... Karūnai įpėdinį nužiūrėjau...
SONKA
Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, — Ar aš kalta, ar — ne, o tu vis tiek Savais vaikais mažyčius pripažinsi... Todėl dabar tikrai nežino niekas, Ką tu manai... ir juokiasi manim...
JOGAILA
Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam.
SONKA
Bet juokias ir tavim... Esątu rašęs Šventajam Sostui prašymą, kad leistų Tau vaikščioti šventadieniais pirtin... Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty...
JOGAILA
Liežuviai. Samanos.
SONKA
Esąnuostalo Nevalgai obuolių, nuodųbijodams... Nuo obelės slaptai vagi kišenėn... Ir vaišini tu jais rnane per naktį... Prašau,važiuokim...
JOGAILA
Samanos. Ir tiek.
SONKA
Ir Vytautas tave piktai pajuokia... Atsimeni, kaip pernai su manim Buvai sumanęs vykt į Gdanską, — jūros Pasižiūrėt ir pasimelst Brigitai?
JOGAILA
A?
SONKA
Sako, Ordinui tu rašęs laišką
Ir prašęs laisvąkelią duoti tau...
Bet Vytautas pataręs, kad neleistų...
Esątujūrąmatęs Palangoj,
0 melstis galįs tu namie, už pečiaus...
Važiuokimenamo!
JOGAILA
Taišitkodėl Man širdį nerimas kuteno šiąnakt! Ir rodės man, kad juodas debesis Pakilo ir išsitiesė kaip griaučiai. Kaip siurbėlė prilipo prie dangaus... Ir rodės man, kad vyskupo apsiaustas Danguj pakibo kaip šuva ant žardo...
Įeina Zbignievas
III
JOGAILA, SONKA, ZBIGNIEVAS ZBIGNIEVAS
Šviesiausias pone!
JOGAILA
Vyskupe, man leisi...
Rodo, kadjis nori barzdą skusti Pabaigt nors kartą? Burbulas... Šeriai.
ZBIGNIEVAS
...Aš suprantu. Atsiprašau. Aš neičiau, Jei ne žinia, kuri sujaudino Mane, lyg būt perkūnas trenkęs Stačiai man ant galvos.
JOGAILA
0, Visagali, Apsaugok nuo Perkūno mano galvą.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias pone! Sigismundas skelbia Svečių
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com