Jam pirmas kartas nutiko jos namuose, kai jis buvo 18 metų. Dabar jam 20 metų.

gyveno sau karta toks 18-kos metu berniukas, vardu Rokas. jis buvo labai drovus, taciau mielas vaikas, del to taip ir nesugebejo susirasti ne vieno tikro gero draugo, tad susidraugavo su Menu. jau daugeli metu jis lanke dailes "shule", jam labai patiko, buvo jis ir gabus, ir darbstumo jam netruko. taigi, kai bendraamziai keite mergina po merginos, jis itikejo, kad Menas - didzioji jo gyvenimo meile, todel ketino ta savo gyvenima jam ir paaukoti.

gyveno sau karta ir mazyte 18-mete mergaite, kurios vardas buvo Raminta. ji buvo protinga ir ryztinga mergaite, tik niekaip nesutare su veidrodziu, kuris kabojo jos kambaryje - tas nelaimingas nieksas vis rode, kad jos veidukas kazkoks strazdanotas, plaukuciai "ryzi", o dantukai apjuosti metaline kabiu tvorele. aisku, mergaite buvo isitikinusi, kad yra negrazi, bet tai ne buvo problema - beda buvo ta, kad tuo buvo isitikine ir kiti! stai kodel niekas nekreipe demesio i tai, kad ji buvo linksma ir draugiska, mat visiems kliuvo jos negrazuoliska isvaizda.

berniukas ir mergaite susipazino nelabai netiketai. ir berniukas, ir mergaite stoteleje laukdavo to paties autobuso. berniukas issitraukdavo savo piesimo sasiuvini ir piestuka. mergaite sededavo uzsisvajojusi ant gretimo suoliuko ir beveik nejudedavo, todel berniukas ja piesdavo - na, ne vien ja, bet toje stoteleje nedaznai pasitaikydavo daug zmoniu, isskyrus viena amzinai dvokianti seni su rukstancia Prima rankoje, kazkokia stora ir nemalonia teta su pintine arba treninguota vaiki, maiganti "mobiliaka". taigi jis piese mergaite. jam ji irgi nebuvo grazuole, bet, kadangi jaute nepaaiskinama trauka strazdanotiems veidams, ji jam visai patiko.

taip jau nutiko, kad karta, jam bepiesiant, eme lyti, o mergaite, priesingai nei berniukas, nesedejo po medziu, taigi ji tuoj persikrauste ant kito suolelio prie berniuko. aisku, pamate piesinius. pasijuto, zinoma, kiek keistai, bet pamane: "O gal jam patinku?". todel demonstratyviai nusisypsojo. berniukas pamate jos "kabetus" dantis ir taip pat nusisypsojo.
jis ne pats nepajuto, kaip balsu istare: "Kokios grazios tavo kabes.."
ji ne kiek nesutriko ir atsake: "Pati zinau!"
tada jis susigedo ir pasake: "Atsiprasau."
tada ji nusisypsojo, kabes vel suspindejo visu grazumu, ir ji tare: "Nieko."
dabar nei berniukas, nei mergaite nebepamena, apie ka toliau kalbejo, bet, savaime suprantama, jie ilipo i autobusa kartu - nors, tiesa pasakius, berniukas lauke kito autobuso... taigi, ta diena jis papildomai pasivazinejo autobusu, sugaiso, pavelavo namo, todel atsiklause rupestingos mamos pamokslo apie gatvese "tokiu metu" uzpuolamus paauglius, taciau bent jau eme tiketi, jog susirado drauge.

zinoma, jis neklydo, drauge jis susirado, tik viena mazyte problemele - berniukas buvo visai simpatiskas, tad mergaite ji eme ir po kurio laiko isimylejo, nors pati nebuvo tokia jau ir patraukli, kad ja isimyletu berniukas. taigi, berniukas, nenoredamas iskaudinti mergaites ir jos prarasti, stengesi su ja bendrauti, buti mandagus, bet labai jos nejaudinti.
mergaite nebuvo tokia kvaila ir viska suprato. jai budavo liudna. bet aisku, dziaugesi draugyste. ji irgi stengesi buti maloni, bet per daug prie berniuko nelisti.
taigi, taip kvailai besielgdami, jie patys nesuprato, ko vienas is kito nori, bet mane, jog yra draugai.

berniukas daug suzinojo apie mergaite. ji buvo labai gera mokine, daug skaite, graziai dainavo, klausesi kietos muzikos, augino du sunis ir ziurkena, megdavo eiti i spektaklius, parodas, ir siaip, buvo labai protinga ir idomi. ji zavejo tai, kad ji galejo kalbeti visomis temomis.
mergaite ne veltui zavejosi berniuku. jis labai graziai piese, taip, kaip ir ji, mylejo gyvunelius, gamta.
jie kartu ruosesi visu dvyliktoku siaubui - egzaminams. kartu eidavo pasivaikscioti. kartu klausesi muzikos. jiems buvo gera, tiems dviems nesusiprateliams.

zinoma, po kiek laiko berniukas prisiriso prie mergaites ir eme manyti, kad ji visai grazi.
o ta gudruole viena karta eme ir isgrazejo - tiesiogine sio zodzio prasme.
kadangi savo klaseje berniukas neturejo draugu, nusprende priimti mergaites kvietima ir i simtadieni eiti su ja, i jos mokykla.
stai ta vakara mergaite atejo jau be kabiu, su kazkokia grazia suknele (jis nepamena, kokia, juk jis - berniukas), aukstakulniais bateliais, paleistais plaukais, dar, regis, su gatavu mainikiuru, makiazu ir visais kitais moteriskais monais, todel ji atrode isties labai grazi. strazdanos nebebuvo tokios ryskios, uztat plaukai ir lupos spindejo ne maziau nei akys, o tai buvo tiesiog zavu - taip atrode berniukui.
jiems abiems patiko tai, kad jos klasiokai juos laike pora. jie vis su sypsena aiskindavo, kad berniukas nera mergaites vaikinas, ir kad mergaite nera berniuko mergina. taigi, ta vakara jie taip daznai tai kartojo, kad galiausiai, eidami namo, abu eme ir susimaste, kodel taip yra - galu gale, draugauja visa pusmeti, o niekur toliau nenuejo...
tai buvo keistas jausmas - berniukui buvo keista, o kartu ir gera ja svelniai buciuoti prie jos namu duru. mergaite kiek nustebo, bet ta akimirka galvojo ne apie tai, kad jis pagaliau susiprotejo. tiesa sakant, ji isvis apie nieka negalvojo.

"Raminta, buk MANO mergaite" - po keliu dienu tare bernukas.
"Gerai, Rokai" nusisypsojo mergaite.

ta tyra meile jiems abiems buvo kaip stebuklas - ju nedaug pasitaiko, todel abu ji saugojo.
buciniai neilgai trukus eme dazneti. kadangi abu buvo vis dar tik berniukas ir tik mergaite, taigi jiems atrode stebuklinga sedeti namie, jos sode, jo balkone, po obelimis pavasari, arba ant suolelio velu vakara, ir tiesiog buciuotis, nes buvo labai gera ir jiedu ne ka tenorejo sustoti.

karta buvo grazus vasaros vakaras. jiedu jau buvo baige mokykla, lauke stojimo rezultatu. nebuvo kur skubeti, nes vakaras buvo labai grazus.
berniukas pakviete mergaite pasivaikscioti. jie vaiksciojo ilgai ilgai. kalbejosi daug daug. ir jautesi gerai gerai...
ji turejo grizti iki astuntos valandos, kad tevus isleistu tevus kelionen. tad eme jie ir nuejo pas mergaite i namus. mergaites tevai kreivai nuzvelge berniuka - kaip tycia eme ir atejo vaikis, kai jie ruosesi isvaziuoti..
tiesa, jis apie tai negalvojo. bet kai liko su mergaite vienas, jie uzsidege zvakiu, pravere langa, klausesi vakarejancio sodo garsu ir stebejo, kaip palengva leidosi saule. valge kazkokius keistus sausainius, bet mergaite apgailestavo, kad nieko geresnio virtuveje nerado.

"Raminta, as tave myliu" - tare berniukas.
mergaite net nenusisypsojo.
kas cia zino, kodel, bet ji eme ir pravirko.

berniukas puole mergaite raminti, nes pats issigando, ja pravirkdes. tada ji syptelejo pro tas savo asaras.

"Rokai, man to dar niekas niekada nesake", - tare mergaite.
berniukas nusisypsojo ir suprato, kad to vakaro kitaip jie ir negalejo pabaigti.

berniukas pabuciavo mergaites kakta, mergaite svelniai apkabino berniuka ir prisiglaude prie jo. jis pabuciavo jos skruosta, tada lupas. ji rankute atsargiai paliete jo veida, kol jis ja buciavo. tada berniukas lengvai prispaude ja prie saves ir jiedu buciavosi, buciavosi...
tada mergaite pazvelge i berniuka ir nedrasiai nusivilko megztuka. tada taip pat nedrasiai nuvilko jo marskineliu. jiedu atsistojo ir apsikabino, is naujo. vel pabuciavo vienas kita, vel vienas kitam nusisypsojo. vel pabuciavo. vel nusisypsojo.
sikart berniukas emesi iniciatyvos ir po truputi nustume zemyn mergaites sijona, po to ir savo dzinsus su jos pagalba. jiedu vel apsikabino ir vel eme buciuotis. tada dar karta vienas kitam nusisypsojo.
tada mergaite paeme berniuka uz rankos ir nusivede prie savo lovos. jiedu ant jos atsisedo. po to isitaise patogiau - atsiklaupe ant jos vienas priesais kita. berniukas paeme mergaites ranka ir ja pabuciavo. pabuciavo ir kita ranka. atsargiai pagulde ja ant nugaros. pabuciavo pilva, krutine, kakla. priejo prie lupu, cia jos susitiko.
mergaite pati atsege liemenele. berniukas su pasigerejimu ziurejo i jos dailutes krutis, liemeni, pilva. jos oda buvo svelni, kur ne kur strazdanota kaip ir veidas. ji buvo trapi ir smulkute. mergaite paziurejo i berniukiska jo kuna. delnais keliavo nuo peciu iki pilvo, ir tada jos rankos pasirupino jo trumpikemis. jis nuvilko jos kelnaites ir net neziuredamas i tai, kas po jomis buvo, palinko prie jos veido.
jie dar karta svelniai pabuciavo vienas kita. tada berniukas pajuto, kaip ji apsivijo mergaites kojos, jis ja apkabino ir priglaude prie saves. tada jis atsargiai iejo.
jis, zinoma, isgirdo, kaip mergaite tyliai sudejavo. skverbdamasis antra karta stengesi buti svelnesnis. isikniaube jai i kakla, apglebe jos liemeni, viena ranka prie saves stumdamas jos uzpakaliuka, ir antrakart dejones nebeisgirdo. stai tada jis pajuto, kaip nuostabu buti su ja, su savo mergaite.
jos rankos stipriai laike jo pecius, pirstai svelniai beginejo jais is vieno tasko i kita, kol galiausiai eme tvirtai laikytis ties kaklu. berniukas judejo vis greiciau ir tvirciau, uzmirsdamas viska aplink, isskyrus mergaite.
jie ne nepajuto, kaip eme judeti visiskai vienu ritmu, kurdami savo kunu muzika. langas liko praviras, velyvo vakaro vesa kuteno jiems oda, siurpino ja, tad berniukas ir mergaite glaudesi dar arciau vienas kito. jie tapo vienu kunu, akivaizdu, kad jie jau buvo speje tapti viena siela.
berniukas vis labiau jaute artejancia palaima, tad jo judesiai tapo dar tvirtesni. greit jis nebeprisimine, kur yra, ka daro, uztat jaute svaiginancia siluma ten zemai, ir ta siluma vis didejo, kaito, kol galiausiai jis ta palaima, kuri taip erzinamai neskubejo ateiti... tuomet jis greitai pazvelge i mergaite ir pamate, kad jos inoringas malonumas dar neaplanke. taigi sujudejo dar greiciau, kol galiausiai is jos lupu issiverze bejegiskas atodusis.
tada tose paciose lupose nusvito sypsena, ir berniukas su mergaite suprato, kad tapo vyru ir moterimi.

jei jau prakalbom apie lupas, tai jie ir vel buciavosi.

"Skaudejo?" kaltai paklause berniukas.
"Truputi" mergaite nusisypsojo.
"Atleisk" jis irgi nusisypsojo.
"Myliu."
"Ir as myliu.."
"Ir as.."
"As labiau.."

pro atvira langa jau buvo matyti zvaigzdes, zvakes buvo bebaigiancios degti, ir mergaite netycia pastebejo nieksingaji veidrodi, stovejusi kambary.
tiesa, sikart veidrodis sypsojosi visu grazumu, nes jo viduje ant lovos gulejo du meiliai apsikabine zmones.

na, o kas buvo toliau, tikriausiai nerekia aiskinti - tie du suprato, kad myli jie vienas kita. vaiksto sau kartu.

BERNIUKAS
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla

* * Gen. time: 0.0253
* © xneox.com