Jai pirmas kartas nutiko jo namuose, kai ji buvo 19 metų. Dabar jai 18 metų.
"Vel vakaras,vel ziuriu i tavo nuotrauka ir liudziu..keista.Buvau ismokus pamirst liudesi,pradet viska is naujo.Tu mane ismokei.Padavei ranka, kai buvo taip sunku.Paskaiciau tavo forume paneliu komentarus ir pasidare dar liudniau.Jos visos pesesi del taves ir as neisdrisau nieko parasyti.Keista pasakytum,juk man drasos, tavo nuomone, netruxta,bet tai tik dar karta irodo,kad manes ir tu dar nepazisti.Ir tada sugalvojau nora.Nerimta,daugiau juoko forma.Paprasciausiai norejau tave tureti.Norejau nusluostyti visom nosi ir daug kam parodyt, kad galiu."
Jau kelios savaites nieko negirdeti is jo.Gal uzsiemes,gal turi kita...Nors siaip ar taip jis neprivalo man rasyti.Juk mes niekas ir mane tai skaudino.Man buvo maza jo.Bet kaip visada isdidumas buvo didesnis uz nora parasyti.Ir as laukiau.Turbut viskas anksciau buwo per greitai.
Netikejau,kad taip bus,bet sulaukiau jo.Atrode be galo isdidus ir kartu drovus,liudnas,bet laimingas,draugiskas,bet kupinas ironijos,nepasiekiamas ir kartu toks artimas..Man jo reikejo,reikejo jo daleles,nes jis buvo mana.Ir jo iniciatyva mes pradejom susitikinet.Bet su kiekviena diena augam,auga ir musu siekiai.Norejau daugiau,norejau but ne siaip drauge su kuria susitinka,bet JO pana.Nepatraukiama ir teiseta.Be jokios kaltes ir kazkokiu...
„Mes visada pasiekiam,ko norim;Mes visada laimim“-skambejo draugiu zodziai,ir greit turejau ji.Jis buvo tik mano,o jo glamones vede is proto.Niekas manes dar nebuvo taip lietes,niekas i mane neziuredavo taip,kaip ziuredavo jis.Atrode,jis gali atspet visus mano norus ir tenkinti juos.Nei vienam nebuvau leidus liesti saves tiek,kiek liete jis.Niekas nebuvo suspaudes manes tai stipriai,kad 10 sekundziu pritruktu oro. Jis gyde visas zaizdas,kad ir kokios jos buvo.Tik viena karta isgirdau is jo lupu tariama zodi MYLIU,bet nuleidau pro ausis.Nebuvau pasiruosus tokiam atsakingam zingsniui-pasakyti jam ta pati.Jei jis butu eilinis,kartociau ir kartociau tai,bet dabar norejau pasilaikyti savyje.Per daug greitai ir lengvai tariami svarbus zodziai daznai nereiskia nieko rimto.Negaliu tvirtinti kad jis yra tas zmogus,su kuriuo noreciau praleisti gyvenima,net negaliu pasakyti ar tai ta tikroji meile,bet jis man parode,kas yra aistra ir norejau ja visa atiduoti jam.Megdavau pusti jam i delnus silta ora.Taip tarsi puse savo silumos perduodavau jam.Ir mes buvom sujungti.Galbut mylejau ir myliu ji kitaip.Pirma karta kitaip ir nepakartojamai.Net pati negaliu suprasti.
Praejo menesis draugystes.O atrode metai ar dar daugiau.Aisku norejosi daugiau,o galimybes buvo tokios pat.Prasidejo pykciai,jam reikejo daugiau nei as buvau pasiruosus duoti.Bent man taip atrode.Labai megstu kabinetis o ir jo kantrybe ne gelezine.Vis del to veliau linksmai pasijuokdavome.Bet viena karta jis savo zodziais perzenge ribas ir tikrai mane iskaudino.Nusivyliau juo.Nenorejau nei matyt,nei girdet,maniau nebegalesiu ziuret i ji taip,kaip anksciau.bet po 5 dienu susitikom.Iseinant drauge mestelejo:“ziurek kad didelis pyktis,nevirstu sianakt didele aistra“. „Neeee...“-atsakiau ir nuejau juokdamasi.Pamacius ji buvau tikrai salta,jausmai buvo apmire.Bet veliau...jis verke...Galbut per drasiai pasakiau,bet jo akys buvo tikrai dregnos,tokios,kokiu dar nemaciau.Niekas nebuvo isliejes asaru del manes.Neistveriau-apsikabinau ir pabuciavau.Juk man taip reikejo jo!Jo ranku,peciu,kaklo,lupu,akiu,sirdies..Jo viso.Negalejau paleist.
Nuvaziavom pas ji.Vel buvo gera gulet salia ir jausti,kaip jis mane liecia.Jutau jo karstas lupas ant savo kaklo,kuno,visur.Uzuodziau jo kvapa..Atsiguliau ant jo,pamazu netekau visu savo drabuziu ir taip buvo malonu,kai jis nueme man ir kelnaites.Gulejau visiskai nuoga ir visa slapia.Jauciau jo rankas ten,kur buvo dregniausia ir svajojau,kad ta akimirka niekada nesibaitu. Atsitokejau ir pamaciau,kad ir pries mane guli nuogas kunas,kurio as dabar norejau labiau uz viska gyvenime.Ir nusisypsojau leisdama suprasti,kad laukiu jo viduje.Lieciau ir glamonejom rankomis jo jautriausia vieta ir buvo taip gera ziureti,kaip jis dega is malonumo.Mes nieko nematem aplink,jautem tik vienas kito kunus,alsavima ir begaline aistra.Pakeliau ranka ir palieciau jo krutine.Ji buvo tokia slapia,kaip apipilta vandeniu.Tada jis uzlipo ant manes.Jauciau virs saves toki kietuma ir taip norejau,kad kuo greiciau ieitu.O jis tempe...erzino,vedziojo aplink.. Sakau: „greiciau,nes noriu taves visomis savo jegomis“.Ir jis isiskverbe.Jauciau tikrai dideli, bet be galo malonu skausma.Paprasiau truputi pristabdyti,kad siek tiek aprimtu.Jis pajege sustoti, ir judejo viduje tol,kol pradejau jausti vien malonuma.Nezinau,kiek tai truko.Bet jis pasake,kad tuoj baigs.Maldavau,kad dar uztemptu.Ir jis tempe,kol galejo.Kaip buvo nerealu jausti savyje toki judejima.Norejau rekti ir draskytis is aistros i visas puses Negalejau neivertinti jo pastangu sustoti,kai man skaudejo,juk ne kiekvienas sugebetu tai padaryti,kai yra sitoks didelis noras.Pajauciau savyje kazka silto ir uzpludo vel visai kiti jausmai.Supratau,kad malonumas baigesi,bet gulejau tokia laiminga.Ne,as nepatyriau orgazmo,bet atradau labai daug nauju pojuciu,be kuriu dabar gyvent negaliu.Ir nesuprantu,kaip tiek laiko galejau.
Apsirengem ir nuveze mane namo.Pries atsisveikinant pabuciavo karstai karstai ir supratau,kad as nepadariau klaidos.Jis man buvo dekingas,kad leidau jam buti pirmam ir kolkas paskutiniam.Zinau,kad jis myli.Zinau,kad ir as myliu.Tik nezinau,kaip.Tarp musu nera jokiu meiles zinuciu,skambuciu.Viskas yra tada,kai mes bunam drauge.Nezinau,gal jauciam daugiau nei meile,gal jauciam tik prisirisima,bet kazkas yra.Kazkas stipraus ir gilaus.Neisivaizduoju,kiek tai tesis,kaip tesis,tik zinau,kad jis dabar salia ir man to uztenka.Negalvoju apie ateiti.Bet kartais ateina mintele,kur eis sis jausmas,kai paliks mus.Isskris i kitu glebi,ir jie dziaugsis taip,kaip dziaugiaus as,ar ses ant zoles ir lauks tol,kol vel prisesim mes salia...?
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com