Jai pirmas kartas nutiko mano namuose :), kai ji buvo 22 metų. Dabar jai 22 metai.

Pirmas kartas buvo taip senai kad jo net nepamenu...ar tiksliau jo net nebuvo niekad...nebuvo mano pirmo karto nes kai buvau 15m mane isprievartavo...jis buvo skausmingas ir visai nereiksmingas mano gyvenime,ji visuomet prisimenu tik suneapykanta.bet as visai ne tai noriu jums papasakoti
Zinoma po to turejau daug kartu...vieni ju buvo idomus kiti nieko ipatingi, kiti nieko nereiskiantys Bet va visai nesenai sutikau vaikina...toki apie koki svajojau kai buvau maza,kai buvau paaugle ir ieskojau jo Toki sviesiu plauku ir melinai zalsvu akiu...toki kuris kai mane apkabina tirpstu jo glebyje...kuris mane buciuoja ir nenoriu kad sustotu...Gal ir teisybe kai sako kad nereikia meiles ieskoti ji pati tave suranda
Kekvienas jo prisilietimas mane vede is proto...bucinys...ir glamones.Keviena syki kai jis prisileisdavo prie manes galvojau o taip si siki tikrai tai bus bet kekviena syki tekdavo nusivilti,nes jo nebudavo Vaikinukas gerai mokejo save valdyti,o man labai buvo keista...Ar siais laikais tokiu yra.
Tas vakaras nebuvo kazkoks ipatingas,tai buvo eilinis vakaras.Uz lango lijo....o taip niuru,nemegstu rudeninio lietaus.Jis toks saltas ir bejausmis.Jis atvaziavo pas mane po darbo,tik labai slapias ir susalias Nusirenge slapius drabuzius ir atsigule i lova,padariau arbatos ir priguliau salia.Pabuciavo mane ir psake kad labai manes pasiilgo...taip buvo gera girdeti tuos zodzius.Palengva pradejo mane glostyti,o dar geriau buvo jausti jo rankas.Tas rankas kurias myliu... Jos slydo vis zemiau ir vel aukstyn..liesdamos mano krutis...ir taip karstai isisiurbe i mano lupas...nejauciau nieko aplink tik ji vieninteli ir jo kuna,jo lupas ir rankas....jam patikdavo ilgos glamones,o as niekad jom nepriestaraudavau...mane tai kaitino...norejau jo labiau ir labiau.Palengva nuvilko mano maikute ir tos rankos gloste mano nugara...tai mane vare is proto...pajutau kad palengva nuslinko mano kelnaites, nuo kuno.Daug sykiu tai buvo...bet ta syki jos nuslinko kazkaip kitaip,kitaip ir tiek Ir tada isgandau kazko,ko nezinau.As taip bijojau lyg tai butu pirmas sykis.Tada pasijutau tokia nieko nesuprantanti...bijojau ir labai bijojau...bet aistra buvo stipresne uz mano baime o noras didesnis jis pagloste mano veida ir pasake nebijok...Jauciau kai palengva iejo i mano kuna,jauciau jo kuna,jo aistra,jo karstas rankas,jo lupas...malonuma,toki kurio nebuvau jautus niekad ir su niekuo.Tai buvo daugiau nei malonumas,tai.... Tas jausmas mane aplanke pirma syki,bet nepaskutini Ir ta karta as pavadinau pirmu savo kartu...kurio nebuvo....kuris liko mano atminty,kurio negaliu pamirsti ir nenoriu.O tas zmogeliukas kekviena vakara man paglosto veida ir sako nebijok
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla

* * Gen. time: 0.0522
* © xneox.com