Jai pirmas kartas nutiko gimtadienyje, kai ji buvo 18 metų. Dabar jai 18 metų.
Nesu kerzinių berniukų mėgėja, bet tarp mano pažįstamų tokių nemažai. Netraukia manęs tokie. Turbūt esu gan senamadiška, bet man patinka normalūs prisižiūrintys vaikinai, nors aišku pankų naktimis nemušu
Taigi teko turėti garbės būti pakviestai į draugo gimtadienį. Viena pažįstama prasitarė, kad ten bus Giedrius. Labai norėjau jį pamatyti, nes daug buvau apie jį girdėjus. Ir tik gero. Ypač iš merginų. Jis buvo laikomas praktiškai angelu. Nei viena nebuvo girdėjusi apie jo suvedžiotas merginas. Visad draugiškas, kiek filosofiškas nepiktybinis chuliganas, nepaprastai gražiom žydrom akim ir banguotais ilgokais plaukais. Dvidešimt vienerių metų studentas. Tokį įvaizdį susidariau iš aplinkinių kalbų.
Susirinkę pasveikinom draugą ir po truputį pradėjom pažindintis. Pamačiau ir „Angelą su kerzais“.
Sužavėjo, neneigsiu. Bet pirmas įspūdis nebuvo toks stiprus. Viskas prasidėjo kai ėmėm šnekėtis. Pamiršau visus šokius, nors taip mėgstu šokti. Pamiršau drauges ir alkoholį. Tiesiog kalbėjau su juo. Atrodė, kad pažįstu jį visą gyvenimą. Keista. Niekad nebuvau to pajutus.
Užlipom į viršų kur mažiau triukšmo. Įėję į kambarį sugulėm ant lovos ir kalbėjom toliau. Išgirdus, kad kažkas lipa laiptais pašokau ir užrakinau duris. Nenorėjau, kad koks girtas draugas įėjęs sutrukdytų tą malonų pokalbį. Visgi viskas kalbom neapsiribojo... vienu metu mano lūpos atidūrė be galo arti jo lūpų. Nedrįsau pirma pradėti. Išdrįso jis. Nesitikėjau dviejų dalykų. Auskaro jo liežuvyje (beje man tas labai patiko ) ir to, kad „angelas“ taip gerai bučiuojasi. Virpėjau nuo kiekvieno jo judesio. „ Nenoriu, kad gailėtumeis, to kas bus“, „nesigailėsiu“, „bet..“, „aš žinau, kad nebūsiu tavo mergina.“. Tai pasakiau, nes žinojau, kad jis mažinas vienišius – katinas kuris mėgsta vaikščioti vienas. Giedrius bučiavo mane toliau. Lėtai. Švelniai. Nurengė megztuką. Kelnes. Aš ir pati neatsilikau, kol likom visai nuogi. Įkaitom. Pajutau, kad jo „daikčiukas“ jau nekantrauja. Prezervatyvas!! Iš kur gaut? Juk neisi prašyt pas draugus. Šalia lovos gulėjo daug kuprinių (buvom ten pasidėję daiktus). Giedrius surado draugo kuprinę ir iš ten savavališkai pasiskolino apsaugą. Tęsėm. Jo rankos slydo mano kūnu taip švelniai glostydamos, atrodo, kad tai darom ne pirmą kartą. Jis puikiai žino kur ir kaip mane liesti. Tirpstu iš malonumo. Glosto vidinę šlaunų pusę, rankomis duoda suprasti, kad jam reikia daugiau vietos. Kojas praskečiu kiek labiau. Įeina į mane labai atsargiai. Juda lėtai ir vis stabteldamas. Iš tiesų didelio skausmo nepajutau. Gal dėl to, kad beprotiškai jo norėjau. Baigęs pabučiuoja mane ne tiek švelniai kiek aistringai. Tuo tarsi parodydamas, kad dar nepavargo, bet puikiai supranta, kad man tam kartui pakanka.
Apsirengėme ir apsikabinę užmigome. Ryte atisveikinom stipriai apsikabindami. Jokių bučinių. Nenorėjom apkalbų iš draugų.
Vis dėlto neiškenčiau ir gal po mėnesio papasakojau viską geriausiam draugui. Jis nepatikėjo. Juokėsi iš manęs. Nepatikėjo, jog mylėjaus su Giedrium. Tai jam buvo neįtikima, nes Giedrius tarp vaikinų turėjo „nesuviliojamojo“ reputaciją. Niekas nežinojo apie jo meilės nuotykius.
Aš jaučiau, kad buvau jam ne pirma, bet ir ne eilinė. Gal sakysit,kad jis manim pasinaudojo, bet aš tuo netikiu. Vis dar susitinku su Giedrium dviese. Pasišnekam. Po to karto daugiau nesimylėjom. Tiesa dar tik keli mėnesiai praėjo. Bet.. tarp mūsų jaučiu kažką daugiau nei seksualinį potraukį, kažką daugiau nei draugystę, kažką daugiau nei meilė... radau draugą.. radau angelą sargą, kad ir su kerzais
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com