Vienas modemas – daug kompiuterių
Marius Triukas
Daugelis nedidelių bendrovių, turinčių keletą kompiuterių, dažnai susiduria su jų prijungimo prie interneto problema. Jei internetas nėra gyvybiškai svarbus ir naudojamas retokai, skirtinės linijos įvesti neverta. Tokiu atveju prisijungti geriausiai naudoti modemą, tačiau juo prie interneto gali prisijungti tik vienas "Windows" operacijų sistemos kompiuteris, negalintis dalytis šiuo ryšio kanalu su kitais. Tiesa, "Windows 98 Second Edition" bei "Windows Millenium" tokia galimybė numatyta, tačiau dar labai daug asmeninių kompiuterių vartotojų naudojasi "Windows 98" ar "Windows 95" operacijų sistemomis.
Bene paprasčiausia išeitis tokiu atveju – įsigyti dar vieną kompiuterį (arba panaudoti jau turimą), įdiegti į jį "Linux" operacijų sistemą ir paversti sistemą interneto vartais (angl. gateway). Daug išlaidų naujajai sistemai skirti nereikės, čia tiks net ir 486 procesorių turintis kompiuteris, kurį galima įsigyti už kelis šimtus litų.
Bandydama tokį tinklą, redakcija įsigijo tris kompiuterius, kurių vieną nuspręsta paskirti vartams. Visi kompiuteriai buvo su "Intel Celeron" 566 MHz procesoriais (810 lustų rinkinys), 64 MB atmintinėmis, 7,5 GB diskiniais kaupikliais ir tinklo plokštėmis "3Com FastEtherlinkXL". Kompiuteriai buvo sujungti naudojant "Compex" šakotuvą, o prie vieno iš jų (vartų) prijungtas išorinis 56 Kbps spartos "Accorp" modemas.
Į interneto vartų kompiuterį buvo įdiegtas "Red Hat Linux 6.2" variantas. Ją į kompiuterį įdiegti tikrai ne sunkiau nei "Windows 9x" sistemą, Vienintelė problema, kilusi diegimo metu, buvo ta, kad platinamas "Red Hat 6.2" variantas nedirba su į 810 lustų rinkinį integruota grafikos plokšte. Tol, kol nebuvo įdiegta OS branduolio pataisa (kaip tai padaryti, žr. "Patarimai Linux vartotojams"), teko išsiversti be grafinės aplinkos.
Į vieną iš likusių dviejų kompiuterių buvo įdiegta taip pat "Linux RedHat", į kitą – "Windows 98" sistema.
Bene pirmasis darbas, kurį reikia atlikti įdiegus operacijų sistemą į vartų kompiuterį, – teisingai paskirstyti kompiuterių IP adresus.
Pagal standartus vietiniams tinklams paskirti 192.168.xxx.xxx rėžiai (xxx – bet kuris skaičius nuo 0 iki 255). Adresuojant tinklą tokiu būdu, galima sujungti 255 tinklus po 255 kompiuterius. Paprastai nedideliame tinkle naudojami 192.168.0.0–255 rėžių adresai, nors tiek pirmojo (0), tiek paskutinio (255) naudoti negalima. Adresas 192.168.0.1 dėl patogumo priskiriamas vartams.
"RedHat Linux" operacijų sistemoje IP adresą galima priskirti keliais būdais. Bene patogiausia tai padaryti naudojant tekstiniu režimu veikiančią programą netconfig, kuri gerokai paprastesnė už "X Window" grafinėje aplinkoje veikiančią programą Linuxconf, skirtą visai operacijų sistemai derinti.
"Windows 9x" operacijų sistemoje IP adresas kompiuteriui priskiriamas "Control Panel" lange pasirinkus piktogramą "Network" ir iš sąrašo pasirinkus punktą "TCP/IP".
Visiems kompiuteriams priskiriami unikalūs IP adresai – pavyzdyje priskirti 192.168.0.2 ir 192.168.0.3. Parametras "Subnet Mask" taip pat įvedamas visiems vienodas – 255.255.255.0. DNS stoties adresą reikia įvesti atsižvelgus į tai, kas yra jūsų interneto paslaugų teikėjas. Jei modemu jungsitės prie "Tako", DNS adresas bus 212.59.0.1. Kai reikalingas vartų (gateway) adresas, reikia įvesti vartų kompiuterio IP adresą 192.168.0.1.
Norint patikrinti, ar kompiuterių tinklas veikia (t.y., ar kompiuteriai "mato" vienas kitą), galima išbandyti komandą ping. Ji veikia tiek "Windows", tiek "Linux" kompiuteriuose. Pavyzdžiui, vartuose (šio kompiuterio adresas yra 192.168.0.1) įvedę ping 192.168.0.2 arba ping 192.168.0.3, turėtumėte pamatyti, ar bandomieji informacijos paketai į kompiuterius siunčiami sėkmingai.
Kitas darbas – prie vartų kompiuterio prijungti modemą. Jei turite "Winmodem", t.y. tik "Windows" sistemai skirtą įrenginį (tokie modemai Lietuvoje nėra itin populiarūs), jis "Linux" operacijų sistemoje neveiks. Naudoti išorinį modemą paprasčiau, tačiau dėl vidinio problemų taip pat neturėtų kilti. Prijungus jį prie prievado (pavyzdžiui, COM1) ir įjungus, reikia prisijungti prie sistemos kaip sistemos administratoriui (root) ir įvesti komandą
ln -sf /dev/ttyS0 /dev/modem
. Taip įrenginys /dev/modem susiejamas su COM1 prievadu, kuris "Linux" sistemoje žymimas ttyS0 (atitinkamai COM2 – ttyS1 ir t.t.). Patikrinti, ar modemas veikia, galite aktyvavę programą minicom (senesniems kompiuterio vartotojams ji, ko gero, primins DOS sistemoje veikusią programą "Telix"). Įvedę komandą AT, turite gauti atsakymą OK. Tuomet pabandykite paskambinti interneto paslaugų teikėjui (pavyzdyje pateiktas "Tako" telefonas) – įveskite komandą ATDT 8w90155555. Jei jūsų linija ne skaitmeninė, vietoj ATDT įveskite ATDP. Jei po šios komandos modemas prisijungia prie IPT, galima tęsti toliau, jei ne – reikia patikrinti modemo prijungimą bei jo parametrus ("Red Hat" sistemoje modemo parametrus galima keisti programa mdmconfig).
Nustatyti prisijungimo PPP protokolu (šiuo "Point to Point" arba "taškas-taškas" protokolu kompiuteris prisijungia prie IPT) parametrus ir prisijungti prie IPT paprasčiausia iš "X Window" grafinės aplinkos. Jei dirbate GNOME aplinkoje, tam skirta programa gnomeppp, jei KDE – kppp (siūloma). Aktyvavus kppp pirmą kartą, reikia sukurti naują vartotojo sąskaitą (account) ir nustatyti prisijungimo parametrus, paspaudus mygtuką "Setup". Atsiradusiame lange reikia įveskite savo interneto paslaugų teikėjo telefono numerį, DNS stočių adresus bei kitus parametrus. Peržiūrėję visus punktus ir įvedę reikiamą informaciją, grįšite į pagrindinį kppp langą, kur reikia pasirinkti sukurtą naują sąskaitą ir paspausti "Connect". Kai prisijungimo procesą baigsite, galite aktyvuoti "Netscape" programą ir pabandyti jungtis prie bet kurios nuolat veikiančios svetainės (pavyzdžiui, www.lrytas.lt) ar iš terminalo lango pabandyti pasiekti kokį nors išorinį kompiuterį ping komanda. Jei prisijungti nepavyko, reikia dar kartą peržiūrėti kppp nustatymus, ypač susijusius su prisijungimo prie IPT būdu.
Jei prisijungti pavyko, laukia paskutinis darbas – priversti vartų kompiuterį nukreipti iš kitų potinklio kompiuterių gaunamas užklausas į internetą, o gautus paketus grąžinti atgal. Paketų iš privataus tinklo nukreipimas į internetą, "įdėjus" juos į paketą su galiojančiu viešuoju IP adresu, vadinamas "IP Masquerading". Tačiau, jums prisijungus prie interneto, piktų kėslų turintys žmonės gali tuo metu prisijungti prie jūsų vidinio tinklo. Todėl "IP Masquerading" metodo nustatymas paprastai vykdomas kartu su ugniasienės (firewall) įdiegimu.
Norint, kad ugniasienės skriptas būtų aktyvuojamas sistemos įkrovos metu, /etc/rc.d/rc.local bylos gale reikia įrašyti eilutes
# "IP Masquerade" skriptas
/etc/rc.d/rc.firewall
Pačią paprasčiausią ugniasienę, "Linux" dokumentuose vadinamą "Rusty's Three-Line Guide To Masquerading", galima aprašyti trimis eilutėmis (jos įrašomos į sukurtą naują bylą /etc/rc.d/rc.firewall):
ipchains -P forward DENY
ipchains -A forward -i ppp0 -j MASQ
echo 1 > /proc/sys/net/ipv4/ip_forward
Išsaugojus bylą, saugumo dėlei reikia jos atributus pakeisti taip, kad ji būtų pasiekiama tik administratoriui (komanda chmod 700 /etc/rc.d/rc.firewall). Tačiau tokia ugniasienė yra labai primityvi. Kaip ją patobulinti, galima sužinoti perskaičius /usr/doc/HOWTO kataloge esančius "IP-Masquerade HOWTO", "IPCHAINS-HOWTO" bei "Net3-4-HOWTO" dokumentus arba juos rasti internete adresu www.linuxdocs.org.
Baigę darbus, vartų kompiuteriu prisijunkite prie interneto (kaip – aprašyta anksčiau) ir įsitikinkite, kad ryšys tikrai yra. Tuomet (prisijungę kaip administratorius, t.y. root) įveskite /etc/rc.d/rc.firewall. Jei nėra pranešimų apie klaidą, interneto vartai veikia. Bet kuriame potinklio kompiuteryje aktyvavus interneto naršyklę, ja turi būti galima prisijungti prie pasaulinio tinklo.
Tai paprasčiausia kelių kompiuterių prijungimo prie interneto schema. "Linux" specialistai joje gali rasti ne vieną netobulumą, tačiau nenorintiems pernelyg gilintis į sistemos darbą ji tiks.
Patarimai "Linux" vartotojams
Norint gauti naujausios informacijos apie pasirodžiusias branduolio pataisas ar programinės įrangos atnaujinimus, siūloma apsilankyti jūsų turimos "Linux" versijos leidėjo svetainėje. Pavyzdžiui, "Red Hat" pataisas galima rasti adresu www.redhat.com/errata. Ten pat galima rasti ir nuorodas pataisoms atsisiųsti.
Radus tinkamus branduolio atnaujinimus ir juos atsisiuntus (toliau bus nagrinėjamas "Red Hat" branduolio atnaujinimas RPM įdiegimo paketais), galima pradėti diegimą. Pirmiausia prie sistemos turite prisijungti kaip administratorius (root). Pradedantiesiems "Linux" vartotojams branduolio išeities tekstų diegti nereikia. Jei atsisiuntėte paketus, kurių pavadinimai prasideda kernel-headers ar kernel-source, jų neprireiks. Diegiant atnaujinimus, nerekomenduojama pašalinti senųjų paketų, kad įvykus nesklandumui jais būtų galima naudotis ir toliau.
Komandinėje eilutėje reikia įvesti komandą rpm -ivh, o toliau išvardyti visus atsisiųstus RPM paketus (visus, prasidedančius žodžiu kernel ir pasibaigiančius .rpm), pavyzdžiui,
rpm -ivh kernel-smp-2.2.16-3.i386.rpm kernel-BOOT-2.2.16-3.i386.rpm
Jei naujieji ir senieji paketai konfliktuoja (tai parodoma atitinkamu pranešimu ekrane), reikia pasirinkti, ar naudoti senąjį paketą, ar prievarta jį atnaujinti. Pasirinkus atnaujinimą (tai beveik visuomet saugu), į komandų seką reikia įrašyti raktą -force:
rpm -ivh -force kernel-pcmcia-cs-2.2.16-3.i386.rpm
Norint, kad sistema naudotų naująjį branduolį, reikia pakeisti įkrovos programos LILO konfigūracijos bylą /etc/lilo.conf ir iš naujo įkrauti sistemą (vienas iš tų atvejų, kai atlikus pakeitimus "Linux" OS reikia ją įkrauti iš naujo).
Byloje lilo.conf (čia pateikta versija gali šiek tiek skirtis nuo jūsų turimos) reikia pakeisti kai kurias eilutes:
boot=/dev/had
map=/boot/map
install=/boot/boot.b
prompt
timeout=50
image=/boot/vmlinuz-2.2.16-3
label=linux
root=/dev/hda1
initrd=/boot/initrd-2.2.16-3.img
read-only
Pakeitimai LILO konfigūracijoje išsaugomi komanda lilo -v. Vėliau sistemą iš naujo įkrauti galima komanda shutdown -r now. Sistemai įsikrovus ir prie jos prisijungus galima patikrinti, ar tikrai veikia naujasis sistemos branduolys. Įvedus komandą uname -r, ekrane bus parodyta aktyvaus branduolio versija.
Dažnai net patyrę kompiuterininkai, diegdami naują operacijų sistemą (ar diegdami ją iš naujo, kaip kartais atsitinka su "Windows") susigriebia, kad pamiršo užsirašyti vieną ar kitą kompiuterio parametrą (pavyzdžiui, tikslų vaizdo ar tinklo plokštės modelį), o tai padaryti jau per vėlu, nes sistemos diegimas įpusėtas. Pateikiame sąrašą, kurį prieš pertvarkant verta užpildyti, tačiau diegiant "Linux" sistemą pravartu internete pažiūrėti įrenginių, su kuriais gali dirbti jūsų diegiamas "Linux" paketas, sąrašą ("RedHat" – www.redhat.com/support/hardware):
Bendra informacija apie kompiuterį
Procesoriaus tipas ir sparta ("Pentium MMX-200" ir pan.)
Operatyviosios atmintinės kiekis (64 MB ir pan.)
Nuosekliųjų (COM) prievadų sistemoje skaičius
Duomenų saugojimo įrenginiai
Diskinio kaupiklio tipas (IDE, SCSI ir pan.)
Kokie skirsniai ir kiek jų yra diskiniame kaupiklyje (vardas, tipas, dydis)
Kuris skirsnis (arba kiek vietos, jei diskinis kaupiklis perskirstomas) bus paskirtas naujajai sistemai (jei diegiama nauja sistema)
Antrojo diskinio kaupiklio (jei yra) parametrai
Jei yra bent vienas SCSI diskas, koks SCSI valdiklis (controller) jam naudojamas
CD-ROM įrenginio gamintojas ir tipas (IDE ATAPI ir pan.)
Juostinio įrenginio (jei yra) sąsaja (SCSI, lygiagretusis prievadas ir pan.)
Įvesties ir išvesties įrenginiai
Monitoriaus gamintojas ir modelis
Maksimali monitoriaus raiška (800 x 600 ir pan.)
Monitoriaus vertikalios ir horizontalios kadrų skleistinės dažnis
Vaizdo atmintinės talpa (4 MB ir pan.)
Vaizdo plokštės gamintojas, modelis ir lustų rinkinys
Prie kurio prievado prijungta pelė, koks jos tipas (pavyzdžiui, PS/2 "Logitech")
Garso plokštės gamintojas, modelis, naudojami IRQ ir DMA
Tinklo įrenginiai (jei neturite modemo ar tinklo plokštės, šį punktą praleiskite)
Modemo tipas, gamintojas ir sparta (išorinis "ZyXel Omni 56K plus" 56 Kbps ir pan.)
Prie kokio prievado prijungtas modemas (COM1, USB ir pan.)
Tinklo plokštės sparta, tipas ir gamintojas
Kompiuterio vardas ir IP adresas
DNS tarnybinės stoties ir vartų (gateway) IP adresai
Spausdintuvas
Prie kurio prievado prijungtas spausdintuvas
Spausdintuvo tipas, modelis ir gamintojas
"Linux" OS (kaip ir visose kitose "Unix" tipo OS) vienos programos darbo rezultatus galima perduoti kitai programai kaip tos programos pradinius duomenis. Tam naudojamas mechanizmas, vadinamas konvejeriu (pipeline). Konvejeris vaizduojamas | ženklu. Pvz., norėdami išarchyvuoti byla.tar.gz bylą, komandinėje eilutėje rašome:
gunzip -c byla.tar.gz | tar -xv
Konvejerį gali sudaryti ne vien tik dvi programos (komandos), bet ir daugiau. Kitame pavyzdyje peržiūrėsime kokios JPG bylos buvo išarchyvuotos:
gunzip -c byla.tar.gz | tar -xv | grep .jpg | less
Daugelis Lietuvoje kokį nors "Linux" paketą perka ne parduotuvėse ar siunčiasi iš užsienio, o, kad būtų pigiau, įsirašo į CD patys. Tačiau, kai pasirodo nauja to paketo versija ar tiesiog jei įsirašytas paketas nepatinka, vartotojai "kepa" kitą CD. Tokiu atveju galima pasiūlyti įsirašyti "Linux" ne į CD, o į CD-RW - pasirodžius naujai versijai seną bus galima ištrinti, o vietoj jos įsirašyti naują. Naujo disko pirkti nereikės ir taip bus galima sutaupyti. Tiesa, prieš tai darydami įsitikinkite, kad jūsų CD-ROM įrenginys skaito CD-RW diskus.
Ką daryti, jei susidūrėte su problema, kurios patys išspręsti nesugebate, pažįstami taip pat niekuo negali padėti ir apie tai nerašoma nei vienoje jūsų turimoje knygoje? Tokiu atveju geriausia išeitis yra diskusijų grupės, kuriose galima aptarti tokias problemas. Viena didžiausių "Linux" operacijų sistemai skirta diskusijų grupė Lietuvoje yra "konferencijos.lt" esanti "os_linux" konferencija. Norint prie jos prisijungti, reikia išsiųsti elektroninį laišką adresu [email protected], kuriame būtų tokios eilutės (ir nieko daugiau!):
subscribe os_linux
end
Laišką į konferenciją reikia siųsti adresu [email protected]. Tačiau prieš siųsdami laišką peržvelkite senų laiškų archyvą (http://www.dammit.lt/archyvai/linux). Gali būti, kad į jums kilusį klausimą kažkas bus atsakęs prieš porą dienų ar mėnesių. Nuolatos besikartojantys klausimai gali įsiutinti konferencijos senbuvius ir vietoje pagalbos galite sulaukti piktų laiškų.
Įspėjimas: šioje konferencijoje laiškų srautas yra nemažas, tad jei keliasdešimt pranešimų per dieną gali "susprogdinti" jūsų el. pašto dėžutę -- verčiau paskaityti laiškų archyvą ir prie konferencijos neprisijungti.
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com