Viskas prasidėjo taip gražiai. Dirbau savo mėgiamą darbą. Visiems labai patiko mano piešinukai ir užrašai. Klientai buvo patenkinti ir vargo neregėjau. Drakonus, japoniškus hieroglifus (iš kinų restorano meniu), erelius ir įmantriausius ornamentus galėjau štampuoti užsimerkęs. Žodžiu, gyvenimas buvo gražus ir gyventi buvo smagu.
O dabar, va, sėdžiu ir rašau priešmirtinį laišką. Ir viskas per vieną korektūros klaidą. Paprasčiau sakant, parašiau ne tą raidę. O buvo taip.
Atėjo ta "bandūra" pas mane iš karto po pietų. Toks mulas, dviejų metrų aukščio ir beveik tiek pat pločio. Pamačiau aš jį ir iš karto supratau, kad reikės jam kokio nors erelio arba išsišiepusio drakono. Tokie klientai man patinka. Didelių pretenzijų meninėms vertybėms neturi, o pinigų duoda negailėdami.
— Gal norėsit pažiūrėti katalogą? — pasiteiravau aš ir ištiesiau tokiam vyrui labiausiai tinkančių pačių kiečiausių padarų albumą.
— Man šitų visų nestumk, o klausyk čia, — pasakė jis taip, kad ir numiręs tikriausiai pradėtų klausyti. Iš baimės, kad dar kartą nemirtų.
— Man reikia va tokio "prikolo", — tęsė klientas, lėtai gestikuliuodamas savo rankytėm, kurios tik šiek tiek buvo storesnės už mano kojytes. — Žodžiu, viršuj parašyta JIE MANE... paskui nupieši tokį ožį ir šunį su policijos kepurėm, o apačioj — ...GAUDYS AMŽINAI. Supratai, kame visas bajeris? Tegul visi mato, kad jie manęs nepaims nie-ka-da. Padarysi viską čiki, skolingi neliksim.
Darbelis, kaip suprantat, tikrai nesudėtingas. Užsirašiau tą jo „genialų“ tekstą ir užmečiau ant popieriaus piešinuko eskizą. Rankelę buvau atmušęs, todėl ta "spinta su antresolėm" liko labai patenkintas. Neskubėda¬mas ėmiausi darbo. Piešinukas buvo nesudėtin¬gas, tai dirbau beveik automa¬tiškai, pagalvodamas apie viso¬kius smagumus, kuriuos galėsiu sau leisti, kai klientas "neliks skolingas".
Netrukus viskas buvo baigta. Servetėle atsargiai džiovinau kliento užsakymą. Viršuj puslankiu gražus užrašas JIE MANE..., paskui
ožys ir šuo su policininkų kepurėm, o apačioj vėl puslankiu kiek didesnėm raidėm ...GAIDYS AMŽINAI. Aš irgi iš pradžių nepatikėjau tuo, ką pamačiau. Tą tekstą ant lapuko pasirašiau rašytinėmis raidėmis, ir žodyje gaudys raidė u išėjo kiek trumpesniu antru pagaliuku. Labai panaši į i. O kadangi rašiau negalvodamas paraidžiui, tai... Tikriausiai mano klientui tokie pasiteisinimai neatrodytų labai įtikinami. Ir pataisyti nieko negalima. Ir užima per mažai vietos, kad galime būtų iš jos padaryti U. O juk ant tatuiruotės raidės nebenutrinsi, ar ne?
Dar kartą pažiūrėjęs į tą galingą vyruką, aiškiai supratau, kad sakyti jam, jog tai linksmas pokštas geriau neverta. Nors dabar tai jau tas pats, ką besakysi. Todėl nusprendžiau, jeigu jau palikti šią ašarų pakalnę, tai su muziką. Skubiai, kol tas „bandūra“ nesuskiemenavo užrašo iki galo, pridengiau jį sterilia servetėle, užklijavau ir pasakiau, kad viską nusiimti galima bus kitą dieną, kai viskas užgis. O be to galiu pasiūlyti dar vieną labai kietą tatuiruotę ant nugaros visai už dyką. Akcija mano dirbtuvėse tokia. Vyrukas sutiko.
Tai va, dabar, kaip matot, sėdžiu, maukiu romą iš butelio ir rašau savo atsisveikinimo laišką Nugara didelė, galėsiu atsisveikinti su visais.
O tu, mielas skaitytojau, kol dar gali, išmok rašyti gražiai ir be klaidų. Čia paskutinis tatuiruočių meistro linkėjimas tau.
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com