Dabar, kai visi apsikarstę mobiliaisiais telefonais, niekada negali žinoti, kur jis tau suskambės. Kartais jo skambučio melodija sutilindžiuoja net tokioje vietoje, kur karaliai pėsti vaikšto, jei supranti, ką noriu pasakyti. Taip ir atsitiko, kažkam iš kaimyninės kabinos, kai aš mąsčiau parimęs apie gyvenimo prasmę ant patogaus savo klozeto. Nors svetimų pokalbių klausytis nemandagu, bet tokioje situacijoje, kur tu mandagiai pasitrauksi, ar ne? Todėl pokalbis iš už pertvaros buvo aiškiai girdėti.
— Taip, aš klausau! Ką veikiu? Dirbu, žinoma. Kaip sekasi, kaip sekasi? Nekaip sekasi! Sunkokai. Tai, kad jau stengiuosi iš visų jėgų. Hmmm... Nebegaliu daugiau. Ant ribos, taip sakant. Tai kad greičiau niekaip negaliu, mano kanalas per siauras. Kiek bestenėčiau, daugiau nepralenda. Praplatinti? Kaip aš tau jį praplatinsiu. Tai gal man čia geriau matyti — tikrai sakau, praplatinti niekaip negalima!
Aš jau laikausi įsikibęs j dantimis j rankovę, kad tik nepradėčiau garsiai kvatoti. O pokalbis gretimoje kabinoje vyksta toliau. Vaikinas visai, atrodo, supyko.
— Tai jūs patys dėl visko kalti! Varote po aštuonis metrus! Ir kaip. galvojate, visa tai man paskui išlįs? Ką? Tik septynis su puse? O man tas pats, ar ten sukišot aštuonis, ar septynis su puse, vis tiek pas mane neišlenda! Aš juk perspėjau, ne daugiau, kaip du metrai. Dabar reikės rankiniu būdu krapštyti. Aš čia ką, iki ryto turėsiu dabar tupėti, ar ką?
Aš pradėjau graužti tualetinį popierių, nes jėgų sulaikyti juoko, liko vis mažiau, kaip pažinau iš balso ten tupėjo mūsų programistas. Jis visada megabaitus vadino metrais. Vargšelis rėkia dar smarkiau:
— Man čia viskas taip pakibo, kad ir trimis pirštais nieko ne¬padarysiu! Ką? O kaip manot, ką aš čia darau? Tai Žinoma, kad bandau pumpuoti dalimis! Visas iš karto jis man niekaip nepralįs, jau neturiu nė tokios vilties. Dar kokias dvi valandas tai tikrai turėsiu čia pasikankinti. Pirmą kartą taip sunkiai eina. Bandžiau jau visokiais būdais. Skambinau, net draugeliams. ką jie gali patarti. Nieko, sako, jokių vaistų nėra. Reikia tik grūsti lauk, kiek pralenda, kol viskas išeis ir viskas. Gerai, darysiu, ką galiu, bet jūs ateičiai atsiminkit, man varykit ne dau¬giau, kaip du metrus. Ne dau¬giau! Ate! Hmmm... Hmmm...
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com