Alanas Chošnau - Laiškas Ant Sniego

Kelią į tave tylomis užkloja sniegas,

Laimė greitai pamiršta pusnyje sušalusį miegą.

Mano vienišam lange šoka tango mėnulio akys,

Jos pabėgti vilioja mane basomis į ledinę naktį.

Kartu su tavimi man gera būt, klajot ligi aušros.

Priedainis:

Aš tau rašau šį laišką ant sniego

Iš degančių snaigių, žarijų speigo.

Gyva ugnim alsuoja į veidą

Mano likimą sauganti meilė.

Tuos, kurių nėra, danguje užkloja sniegas,

Kad minties sraunia upe teka meilės baltos eilės.

Vėl sugrįžęs į namus, kur jauki vaikystė miega,

Aš iš naujo atrandu - viduje esu ne vienas.

Priedainis:

..rašau..., ..sniego

..snaigių.., ..speigo.

..ugnim..., ..į veidą

..likimą..., ..meilė.

Priedainis