Aleksandras - O tam saulėtam pajūry (Žvaigždžių vartai)

Buvo vasara, jūra ir saulė
Kopų smilgose, pienių laukuos,
Tas laimingas užburtas pasaulis
Man atrodė paskendęs žieduos.
O mes laimingi kaip vaikai
Prie jūros krykštavom ilgai.
Degė žemė karštais spinduliais,
Man atrodė - to nieks nepakeis.
Užliūliuotosios saulės ir vėjo,
Mūsų dienos ir naktys žydėjo.
Lyg undinė, lyg pasakų fėja,
Tu į pajūry vėl sugrįžai.
Daug buvo nuostabių dienų,
Legendomis apipintų.
Kranto smėly supiltos tvirtovės,
Rodos, saugos mūs meilę ilgai.
O tam saulėtam pajūry
Prabėgo laimės dienos svaigios,
Menu ir aš, ir tu meni,
Tik gaila, išsiskirti laikas.
O tu sugriovei tas pilis
Ir lyg maža, paika mergaitė
Man pasakei: "Sudie, brangus -
Man rodos, mūsų meilė baigės."
Buvo vasara, jūra ir saulė
Kopų smilgose, pienių laukuos,
Tas laimingas užburtas pasaulis
Man atrodė paskendęs žieduos.
O mes laimingi kaip vaikai
Prie jūros krykštavom ilgai.
Degė žemė karštais spinduliais,
Man atrodė - to nieks nepakeis.
O tam saulėtam pajūry
Prabėgo laimės dienos svaigios,
Menu ir aš, ir tu meni,
Tik gaila, išsiskirti laikas.
O tu sugriovei tas pilis
Ir lyg maža, paika mergaitė
Man pasakei: "Sudie, brangus -
Man rodos, mūsų meilė baigės."