Andrius Mamontovas - Jūreivio Daina

Aš toks vienišas jaunas jūreivis
mindau svetimo uosto gatves
ieškau knaipės kur gaučiau išgerti
nes niekad nieks nemylėjo manęs

aš rūkau tiktai stiprią taboką
nesvarbu man prie ko tai prives
mano laimė man sukelia juoką
nes niekad nieks nemylėjo manęs

štai tos durys kur įpila vyno
kur dainuoja ir daužo taures
aš taip pat su visai jas daužysiu
nes niekad nieks nemylėjo manęs

įeinu tas duris atidaręs
ir nužvelgęs visas merginas
atsisėdu į kampą prie stalo
nes niekad nieks nemylėjo manęs

kai viena tų merginų prieina
pajuntu jos aistringas rankas
dar įsipilu vyno į taurę
nes niekad nieks nemylėjo manęs

ji paklausia: Ko ieškai čia broli?
negi tau taip negaila savęs
atsakau jai kad nieko nenoriu
nes niekad nieks nemylėjo manęs

ji pasiūlo išeit pasivaikščiot
aš žinau kur mane ji nuves
sutinku nors gal to ir nereikia
nes niekad nieks nemylėjo manęs

taip jau buvo gal tūkstantį kartų
ji man tarė: Aš noriu tavęs!
aš jai pinigus duodu iš anksto
nes niekad nieks nemylėjo manęs

atsibudęs pro viešbučio langą
pamatau savo laivo bures
išeinu neištaręs nei žodžio
nes niekad nieks nemylėjo manęs

aš toks vienišas jaunas jūreivis
mindau svetimo uosto gatves
nežinau ar kada čia sugrišiu
nes niekad nieks nemylėjo manęs