Linas Adomaitis

Vakaras gilus ir šilti namai, už lango tyla,
Dūsauja mieguos numesti žaislai, kol sapno nėra.
Vėl vartau seną knygą, tą kurioj savo pasaką radau,
Ten šalis stebuklingas aš mačiau, jas dviese su tavim lankiau.
Mama, pakylėk ligi dangaus,
Leisk suprasti ir pajaust laimės kainą.
O mama, mano paukštė vieniša ,
Artima ir tolima, mūs širdis viena.
Pakylėk ligi dangaus...
Žodis nuostabus lyg tyli malda, apsaugos ir gins,
Žvilgsnio ramuma, gėlės gyvos pykčio upę praskins.
Kas gražiau už gyvenimą, kas gražiau už vardus kuriais šaukei,
Tu sakei, kad pasaulio neapeit, bet likimo jau žvaigždės nepakeisi.
Mama, pakylėk ligi dangaus,
Leisk suprasti ir pajaust laimės kainą.
O mama, mano paukštė vieniša ,
Artima ir tolima, mūs širdis viena.
Pakylėk ligi dangaus...

Linas Adomaitis - Mamai