Mino - Vienintelė

Po visų audrų ir vėjų,
Meilės ramiame krante,
Tavimi ilgai tikėjęs,
Pagaliau radau tave.

Ir nuo šiol jausmus tyruosius,
Dovanoti vėl galiu,
Tau vėl naktimis sapnuosiuos,
Ir mylėsiu iš tiesų...

Vienintelė man esi, saulės išbučiuotoji,
Vėjo numyluotoji, mano mylima...
Ir kam man dabar aušra, jei turiu šalia tave,
Meilės jaukiame krante, būsim visada drauge...

Jei kada pritrūktų saulės,
Ar švelnumo valandų,
Nuo klaidinančios apgaulės,
Saugoti tave turiu.

Ir jei pasigestum grožio,
Apipilsiu gėlėmis,
Visa tai ko aš ieškojau
Suradau dabar tavy...

Vienintelė man esi, saulės išbučiuotoji,
Vėjo numyluotoji, mano mylima...
Ir kam man dabar aušra, jei turiu šalia tave,
Meilės jaukiame krante, būsim visada drauge...

Kiek daug kartų patikėjau,
Kad nebeturiu tavęs,
Bet vilties ir meilės vėjai
Vėl pakėlė man bures,
Ir dabar per meilės jūrą,
Su tavim kartu plaukiu,
Jei iš tikro laimė būna,
Ją su tavimi turiu.

Vienintelė man esi, saulės išbučiuotoji,
Vėjo numyluotoji, mano mylima...
Ir kam man dabar aušra, jei turiu šalia tave,
Meilės jaukiame krante, būsim visada drauge...