Naujieji Lietuviai - Antklodės Plyš

Palietus tave šiandien - gatvėj nutirpo sniegas,
Palietus tave vos vos - nustojo šaukti vėjas.
Išvydus tavo žvilgsnį - laikas tuoj pat užšąlo,
Palietus tave mintim - prisėdau prie tavo stalo.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug chloro, rodysis,
Kad tas liūdesys – iškeliavo.

Palietus tave rankom - dangus pasidarė giedras,
Palietus tave lūpom - drugeliai pakilo skristi.
Palietus tave širdim - netikėtai pradėjo snigti žiedais,
Palietus tave sielai - trūko paskutinė virvė.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug chloro, rodėsi,
Kad tas liūdesys – iškeliavo.

Palietus tave kūnu - jaučiu kaip užlieja bangos,
Įėjus į tavo vidų - kažkur priartėjo žvaigždės.
Palietus tavo aistrą - daiktai prarado formas,
Pajutęs, kad greitai baigsi - nebaigti nenorėjau.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug chloro, rodėsi,
Kad tas liūdesys – iškeliavo.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug chloro, rodėsi,
Plyšo širdis - ji buvo mano.