Simona - Kai užgesta šviesos

Aš bijau pabusti iš laimingo sapno,
Sudaužyti stiklą, už kurio esu.
Aš bandau sugriauti abejonių sieną
Ir pajusti viską, ką jauti ir tu.

Ir kiekvieną kartą, kai užgesta šviesos,
Aš bandau pajusti, kaip lieti mane.
Ir kiekvieną kartą, kai užgesta šviesos,
Aš bandau išgirsti, kaip šauki mane.

Noriu pažadėti, kad nebesuklysiu,
Bet surizikuoti dėl tavęs galiu.
Noriu prisiglausti, pasakyti „labas“
Viską atiduoti, būti tau svarbiu

Ir kiekvieną kartą, kai užgesta šviesos,
Aš bandau pajusti, kaip lieti mane.
Ir kiekvieną kartą, kai užgesta šviesos,
Aš bandau išgirsti, kaip šauki mane.

Aš bijau pabusti iš laimingo sapno,
Sudaužyti stiklą, už kurio esu.
Aš bandau sugriauti abejonių sieną
Ir pajusti viską, ką jauti ir tu.

Nežinau, kodėl taip jaučiuosi
Nuo tavęs kuo toliau bėgu
Apkabint ir visada tave mylėt
Nepamiršk niekada
Aš kartoju tau
Su tavim noriu jausmo tikro
Prisiglaust kaip lietus prie stiklo