Alkoholiko stereotipai keičiasi: pasitikrinkime, ar nesame priklausomi, kaip atpažinti simptomus?

Visuomenėje įprastas alkoholiko įvaizdis, kad tai ne kaip atrodantis, tirtantis žmogelis drebančiomis rankomis, galintis gerti bet kokios kokybės skystį, kad tik jame būtų spirito, anot medikų, gerokai nutolęs nuo realybės. Šiandien alkoholizmo sąvokos nebėra – yra priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kurį turi daugelis manančiųjų, kad alkoholis jiems nesukelia jokių problemų. Kaip atpažinti simptomus, signalizuojančius, kad laikas sustoti?

Pagrindinis priklausomybės požymis – perdozavimas

„Alkoholiko stereotipas ir tikroji priklausomybė nuo alkoholio gerokai skiriasi. Iš tiesų yra labai daug žmonių, kurie turi priklausomybės nuo alkoholio simptomų, bet turi gerus darbus, yra sėkmingi verslininkai ar net sportininkai, užima kitas aukštas pareigas. Pagrindinis šios priklausomybės simptomas – alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas arba praradimas. Tai reiškia, kad žmogus ne visada kontroliuoja, kada jis pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, jų vartojimo intensyvumą ir pabaigą. Su tuo susijusios nemalonios pasekmės – vairavimas išgėrus, pagirios kitą dieną, įvairūs nelaimingi atsitikimai. Paprastai tokie žmonės gali išgerti pakankamai daug, nes jų tolerancija alkoholiui padidėjusi. Tai galima palyginti su automobiliu, turinčiu prastus stabdžius, – kartais jis sustoja, o kartais ne, ir dėl to įvyksta avarija. Tai ir yra priklausomybės simptomas. Deja, tokių žmonių Lietuvoje yra pakankamai daug“, - aiškino Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.

Pašnekovo teigimu, žmogus, vartodamas alkoholinius gėrimus, turėtų jausti tik teigiamus pokyčius: patinka gėrimo skonis, pasidaro laisvesnis bendravimas ir pan. Jeigu patiriami kokie nors neigiami pokyčiai, pavyzdžiui, pasidaro bloga, kitą dieną žmogus jaučia kaltės jausmą, kad netinkamai elgėsi, gailisi, kad kažką įžeidė ar atsidūrė sau rizikingoje situacijoje, galbūt neprisimena kai kurių laiko atkarpų ar vakaro pabaigos, visa tai rodo, kad buvo perdozuota, kad alkoholis buvo vartojamas liguistai.

Beje, vartojimo kiekis ir dažnumas ne visada atspindi, ar yra priklausomybė. Žmogus gali visiškai negerti kelis mėnesius, bet jis vis tiek turi priklausomybės sindromą.

„Žmogus negeria kelis mėnesius, bet paskui jis praranda kontrolę ir geria savaitę, dvi ar tris be paliovos. Pavyzdžiui, vienos ligoninės slaugytoja, kai jai ateina toks laikotarpis, savaitei užsidaro viešbutyje, išjungia telefoną ir kol ta savaitė nepraeina, kol nepatenkinamas organizmo poreikis alkoholiui, ji stengiasi, kad niekas jos tokios nepamatytų, nes brangina savo prestižą ir žino, kad anksčiau nutraukti šio rato nesugebės. Kai organizmas pasisotina ir alkoholis nebeteikia pasitenkinimo, nebėra prasmės jo toliau vartoti. Tuomet reikia praeiti abstinencijos laikotarpį – drebulį, nemigą, prakaitavimą – visa tai trunka kelias dienas. Kad išsimiegotų, žmonės dažniausiai vartoja raminamuosius vaistus, galiausiai jie išeina iš tos būsenos, grįžta į kasdienę veiklą ir vėl normaliai gali dirbti kelis mėnesius iki kito tokio epizodo. Aplinkiniai apie jų bėdą gali nieko net neįtarti.

Žinoma, tai jau sunkesnės ligos formos pavyzdys, o lengvesni priklausomybės pasireiškimai – periodiški pašventimai. Iš pradžių perdozuojama kartą per mėnesį ar dar rečiau, vėliau, po kelių metų, perdozavimai dažnėja ir t. t. Paprastai šie žmonės nelaiko savęs priklausomais nuo alkoholio. Jie gali susilažinti su draugu ir tam tikrą laiką visai negerti, bet kai patiria stresą ar netenka darbo, griebiasi alkoholio. Tai be galo individualus procesas, kiekvienam vykstantis skirtingai“, - aiškino medikas apie priklausomybės formavimosi mechanizmą.

Kodėl nepadeda nei maldavimai ir ašaros, nei grasinimai

Kodėl po švenčių žmogus sako, kad daugiau niekada tiek daug negers, tačiau per kitas šventes viskas kartojasi iš naujo? „Yra ir valingų, daug pasiekusių žmonių, net sportininkų, kurie nesugeba susitvarkyti su alkoholio vartojimu. Įsijungia biologiniai mechanizmai, kurie nustelbia visa kita – valią, darbinius, šeimyninius įsipareigojimus. Tam periodui žmogus būna praradęs kontrolę“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas, ar egzistuoja kokios nors gudrybės, kurių šeimos nariai gali griebtis, kad laiku sustabdytų geriantį žmogų, ypač įsibėgėjus šventei, E. Subata nuliūdino, kad procesui įsibėgėjus jau niekas nepadės.

„Jeigu žmogus turi priklausomybės nuo alkoholio sindromą, dėl smegenų molekuliniame lygyje esančių pakitimų užsiveda biologinis mechanizmas. Todėl neretai niekas negali sustabdyti – nei žmonos maldavimai, prašymai ar grasinimai, nei vaikų ašaros. Tas liguistas potraukis nustelbia viską ir iš išorės kontrolės galimybės labai ribotos. Normalioje šeimoje turėtų vykti dialogas dar prieš šventes. Sutuoktinis turėtų pasakyti, kad jam kelią nerimą būsimos šventės baigtis. Žmonės turėtų aptarti, kaip per jas elgsis. Kitų metodų nėra“, - sakė medikas.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų turi priklausomybę nuo alkoholio. Tačiau tai oficialūs duomenys, kurie vargiai atspindi tikrąją situaciją. Anot E. Subatos, lietuviai prastai alkoholį toleruojanti tauta, kaip ir suomiai, rusai, lenkai bei kiti Rytų europiečiai. Tai susiję su tuo, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Pietų Europos, kurioje vynas yra virtuvės dalis, vartojami stiprūs gėrimai. Be to, jie vartojami svaiginimosi tikslais. Tai susiję su senosiomis lietuviško vaišingumo tradicijomis, pasižyminčiomis gausiu alkoholio vartojimu, kai smarkiai pasigerti yra normalu.

„Dar labiau jas sustiprino sovietmetis. Šiuo laikotarpiu alkoholio vartojimas buvo netgi skatinamas, atsirado naujų tradicijų – išgėrinėjimai darbe, algos „aplaistymas“ ir pan. Sovietmečiu labai prasigėrė mūsų kaimas, ir dabar ten auga vaikai, kurie mato tik tokias tradicijas, taigi visa tai perduodama iš kartos į kartą“, - svarstė pašnekovas.

Kiek galima išgerti labai nerizikuojant

Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi įvairiais tyrimais, nustačiusi tam tikrus mažai rizikingo alkoholio vartojimo kriterijus. Tai 21 standartinis alkoholio vienetas (10 g absoliutaus alkoholio) per savaitę vyrams ir 14 moterims. Vienas standartinis vienetas atitinka 25 g degtinės, 250 ml alaus ir taurę vyno. Yra dar viena sąlyga – vienu kartu vyrams galima išgerti ne daugiau 5 vienetų (125 g degtinės, 1,25 ml alaus ir 5 taures vyno per vieną vakarą), moterims – ne daugiau 4 vienetų. Kai šios normos viršijamos, didėja kepenų cirozės, vėžio, kitų ligų bei pasekmių rizika. Pasak E. Subatos, lietuviai geria kur kas daugiau.

Žmonės, dažnai vakare po stresų atsipalaiduojantys taure vyno, tarsi ir nepatektų į labai rizikingo alkoholio vartojimo grupę. Tačiau ne viskas taip paprasta. Faktą, kad vieni žmonės linkę į priklausomybę, kiti – ne, didele dalimi lemia genetika. Dalis žmonių turi paveldėtą priklausomybės alkoholiui geną. Kai jie pradeda vartoti alkoholį kaip atsipalaidavimo priemonę, priklausomybės sindromas gali išsivystyti labai greitai – per kelis mėnesius. Kiti veiksniai, pagreitinantys šį procesą, susiję su psichikos nestabilumu, polinkiu į depresiją, nerimu, nepalankiomis socialinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, konfliktais šeimoje ar skurdžiomis sąlygomis, t. y. susiję su asmeninėmis savybėmis ir socialinėmis aplinkybėmis.

„Kai žmogus vieną kartą padaugina alkoholio ir blogai dėl to jaučiasi, o po to vėl tą patį kartoja antrą, trečią, ketvirtą kartą, tai rodo, kad jis praranda kontrolę. Jei žmogus vis tiek nori vartoti alkoholį, jis turėtų skaičiuoti standartinius alkoholio vienetus – užsibrėžti, kad per vakarą išgers ne daugiau 5 vienetų, neviršys leistinos normos, įvardintos kaip mažai rizikingos, keis stipresnius gėrimus silpnesniais“, - patarė medikas.

Kodėl šiandien žmonės geria netgi labiau nei sovietmečiu

Anot psichologės Genovaitės Petronienės, alkoholis ir laisvalaikis daugeliui žmonių Lietuvoje iš tiesų neatskiriami.

„Vieni geria, nes be alkoholio „nesiriša pokalbis“, kiti negali atsipalaiduoti ir atsikratyti minčių apie darbą ar kitus rūpesčius. Alkoholis sukelia transo būseną, kurioje mintys ima plaukti laisvai, darosi įdomu tiesiog būti, patiriamas savotiškas išlaisvėjimo jausmas. Kai kuriems alkoholis atpalaiduoja nuslopintas emocijas – tokie žmonės išgėrę labai skiriasi nuo blaivių – pavyzdžiui, vieni tampa daug piktesni, kiti daug linksmesni, treti seksualesni, todėl nenuostabu, kad išsipagirioję jie jaučiasi išsilaisvinę nuo tam tikros sukauptų jausmų įtampos“, - pasakojo psichologė.

Anot pašnekovės, alkoholis sumažina nerimą, padidina pasitikėjimą savimi ir kūrybiškumą. Kita vertus, žmogus tampa priklausomas ir visų šių dalykų nebegali pasiekti be alkoholio, alkoholiu vis labiau griaudamas savo sveikatą ir išderindamas nervų sistemą.

„Kyla klausimas – ar įmanoma visų šių naudų pasiekti kitais būdais? Be jokios abejonės, bet reikia kur kas daugiau padirbėti. Daugelis žmonių atsipalaiduoja žvejodami, sportuodami, dirbdami sode. Kad susirinkusi kompanija imtų nuoširdžiau bendrauti, gali užtekti bendros veiklos. Jei norisi įdomesnio laisvalaikio, reikia jį organizuoti – keliauti gamtoje, nueiti į koncertą ir pan. Nauji įspūdžiai jį gali padaryti kur kas įdomesnį nei alkoholis“, - tikino G. Petronienė.

Neretai, anot psichologės, geriama tiesiog iš įpratimo, kadangi geriant jau buvo gerų emocijų ir siekiama jas pakartoti. „Įdomu, kad pats savaime alkoholis jokių emocijų nesukelia. Tiesiog jei vieną kartą per išgertuves buvo linksma, kitą kartą žmogus tikisi tokio pat gero patyrimo ir jo pasąmonė gali jį sukurti. Buvo darytas laboratorinis eksperimentas. Grupei žmonių, jiems nežinant, buvo suleista alkoholio, kitai grupei – fiziologinio tirpalo. Palyginus su pirmąja grupe, alkoholio gavę žmonės iš pradžių tapo truputį aktyvesni, o po to tiesiog apsnūdo“, - pasakojo G. Petronienė.

Sociologai teigia, kad, palyginus su sovietiniais laikais, žmonės laisvalaikiu geria daugiau. Psichologės manymu, taip yra todėl, kad tapome didesni vartotojai, o pagreitėjus gyvenimo tempui atsipalaiduoti bei bendrauti darosi sunkiau.