Į greitąją pagalbą kreipiamasi ne šiaip sau

Nors labai gerbiu gydytojus, tačiau kartais išgirstos istorijos apie jų darbą verčia susiimti už galvos.

Štai draugė pasakojo nutikimą: vieną dieną grįžusi iš darbo rado savo draugą siaubingai karščiuojantį, pamatavus temperatūrą jam buvo šiek tiek daugiau nei 40 laipsnių. Vaikinas jautėsi labai blogai, vos prakalbėjo.

Kai draugė paskambino į greitąją pagalbą, čia kone pasijuokė, ko ji be reikalo kelianti paniką, tegu duoda vaistų ir karštis nukris. Teko ilgokai prašyti, kad medikai vis dėlto atvažiuotų.

Laimei, atvažiavo. Išvežė ligonį į ligoninę. Jaunas vyras reanimacijos skyriuje pragulėjo savaitę. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tai meningokokinė infekcija. Ačiū Dievui, kad šį kartą gyvybė buvo išgelbėta.

Net ir išleistas iš ligoninės vaikinas kurį laiką sunkiai vaikščiojo, nuolat jautė silpnumą.

Suprantu, kad sveikatos sistemai lėšų trūksta, medikų atlyginimai nedideli, tačiau tai nereiškia, kad ir atsainumo turi būti daugiau.