Informacijos devalvacija, arba tūkstančius pasiekėjų turintys šunys

Anądien vienas bičiulis bandė apklausti savo šimtus feisbuko draugų, idant galėtų surasti, kokios objektyvios priežastys lėmė, kad viena moteris atsidūrė ant žurnalo apie žinomus žmones viršelio. Objektyvių priežasčių, žinoma, neatsirado.

Tai, kad ta moteris dažnai patenka į žiniasklaidos dėmesį – devalvacijos pasekmė. Per pastaruosius 50 metų informacija buvo devalvuota tiek daug kartų, kad šiuo metu jos vertė nenumaldomai artėja prie nulio (nulis bus tada, kai atsidūrimas ant viršelio bus neįdomus ir pačiai viršelio herojei).

Padarykime eksperimentą – atsidarau vieną iš didžiausių Lietuvos interneto naujienų (yeah right, „naujienų“) portalą. Trečia pagal svarbą naujiena: „Vilniuje degantį vagoną ugniagesiai apšvietė motorvežio šviesomis“. Kodėl ji čia? Turit idėjų?

Senų senovėj, jei vienas karalius norėdavo perduoti žinią kitam – pasiųsdavo pasiuntinį. Tas jodavo pusę metų, kol galų gale žinią perduodavo (jei pakeliui nenumirdavo nuo maro, šiltinės, dizenterijos, raupsų, plaučių uždegimo, stabligės, Laimo ligos ar jo galvos nenukirsdavo kokie nors nekrikštai). Kadangi patikimų pasiuntinių kiekis buvo ribotas, karaliui reikėdavo gerai pagalvoti, kokias žinias perduoti.

Dabar gi, esant begaliniam informacijos kanalų kiekiui – juos visus reikia kažkuo užpildyti. Laimei, buvo išrastas user generated content, kaip, pvz., feisbukas. Ten bet kas gali parašyti, pavyzdžiui, kad ryte jam skaudėjo kairės kojos nykščio sąnarį – ir ta naujiena bus mielai publikuota automatiškai.

Arba DELFI Pilietis. Štai, pvz., - kaip čia išeina, kad tu dabar skaitai mano šituos svaičiojimus? Veikti daugiau nėra ką? Gyvenimas – baigtinis reikalas, pamiršai?

Šunėkas Ginny turi 89 tūkstančius sekėjų Instagramo socialiniame tinkle, kurį neseniai už 700+ milijonų JAV dolerių įsigijo „Facebookas“. Šunėko Ginny sekėjai gali reguliariai susižinoti, ką jų sekamasis nuveikė per dieną, per kokį griovį peršoko, kokiam dumble išsivoliojo. Už galimybę sekti šunėko sekėjus, feisbukas paklojo nekuklią sumelę. Jie, matyt, žino kažką daugiau nei mes. Nenustebčiau, jei smegenų tyrimai jau pažengė taip, kad tapo akivaizdžiai aišku, kad priklausomybė nuo beprasmės informacijos kimšimo į galvą yra stipriausia iš visų.

Matyt, yra kažkokia gilesnė priežastis, kodėl mes sąmoningai nenorime gyventi tikrajame pasaulyje. Tai va, visokiems socialiniams tinklams, kur patys vartotojai kūrinį kuria – piešiama šviesi ateitis. Jei net jums jie nepatinka – kur apie tai rašysite?

Nes juk dabar visi tikime, kad iš tiesų kažką patirti galime tik deklaravę apie tą patyrimą viešai.

Kur dėsite visokias verksmingas citatas apie tai, kaip buvo anksčiau smagu žaisti per dienas lauke, o dabar vaikai sėdi prie kompiuterio? Žinoma, kad ten kur rašyti jums nepatinka. Pastebėjot – deklaruoti atsijungimą nuo feisbuko yra madinga... na, kurgi kitur, jei ne pačiam feisbuke.

O tradiciniams informacijos kanalams dabar ne pyragai. Konkurencija didžiulė, taigi tenka ieškoti būdų, kaip užpildyti visus puslapius ir visą eterį. Juk nepaliksi tuščio puslapio. Geriau jame parašyti straipsnelį apie tai, kaip gyvena eilinis šios planetos pilietis. Vienas iš 7 milijardų. Ir tokio straipsnelio sėkmė vis tiek bus garantuota. Nes likusiems 5,6 milijardo (nes kiti nemoka skaityti) – tai vis tiek bus įdomiau nei gyventi jų pačių gyvenimą.

Ei, tu dar čia?
Na, pats kaltas.
Po to nesakyk, kad neperspėjau.