Į krikštamotės laidotuves Sudervėje atvykęs 59 metų Lenkijos pilietis namo išgabentas karste

Vilniečio Tadeušo Savickio giminę sukrėtė dviguba netektis. Rugsėjo 13-ąją, penktadienį, mirusią močiutę T.Savickis su artimaisiais į amžinojo poilsio vietą turėjo išlydėti šeštadienį. Atsisveikinti su savo krikštamote iš Lenkijos atvykęs 59 metų Waclavas staiga pasijuto blogai
ir nesulaukęs profesionalios medikų pagalbos užgeso šoko ištiktų giminaičių akivaizdoje.

Sėdint šermenyse dieglys suspaudė Waclavo širdį. Vyras norėjo išeiti į lauką įkvėpti gryno oro, tačiau žengęs vos kelis žingsnius sukniubo koridoriuje ir neteko sąmonės. Jau po minutės jis nekvėpavo ir į nieką nereagavo“, – portalui 15min.lt pasakojo T.Savickis. Į Sudervės kaimo bažnyčios parapijos namus greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 12 valandą. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios pagalbos skyriaus brigada į įvykio vietą atvyko tik po 25 minučių. Visą tą laiką be gyvybės ženklų esantį giminaitį artimieji gaivino savo rankomis, atlikdami krūtinės masažą. Net vaistų suleisti nesugebėjo

Išvydę medikus žmonės lengviau atsikvėpė ir artimojo gaivinimą perdavė į specialistų rankas. „Deja, ar dėl žinių, ar dėl profesionalumo stokos reikiamos pagalbos jie suteikti nesugebėjo. Daktarei net nepavyko ligoniui suleisti adrenalino – ji niekaip nepataikė į veną. Mano žmona medikė padėjo kur kas daugiau nei ta greitosios pagalbos darbuotoja. Greitosios automobilio vairuotojas iš viso abejingai sėdėjo automobilyje ir nepasijudino tol, kol žmona paprašė padėti – tada jis atnešė vadinamąją kriaušę, kad galėtume atlikti dirbtinį kvėpavimą“, – įvykių seką nupasakojo T.Savickis.

Jį stebina tai, kad greitosios pagalbos medikai klinikinės mirties ištikto ligonio nebandė atgaivinti nei elektros šoku, nei defibriliatoriumi. Be to, T.Savickis pasakoja, kad trumpąjį numerį 112 rinko kelis kartus: „Kai pamatėme, kad giminaitis ne šiaip apalpo, bet ir nekvėpuoja, skambinau antrą kartą ir kviečiau ne greitąją pagalbą, bet reanimobilį.“

Tą patį atstumą įveikė dukart greičiau Į iškvietimo vietą atvykę ir pamatę, kad savo jėgomis nieko negali padaryti, medikų pastiprinimą išsikvietė patys greitosios pagalbos darbuotojai. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) brigada atskubėjo per maždaug 10 minučių. „Iškart matėsi, kad, nors labai jaunas, šios brigados medikas žinojo, ką daro, ir viską atliko labai profesionaliai. Jis į veną įstatė kateterį ir adrenaliną suleido per jį. Be to, pastatė lašinę ir atliko kitus gelbėjimo veiksmus“, – nė menkiausio priekaišto VGMPS medikui neišreiškė T.Savickis. Tačiau nepaisant visų pastangų, atgaivinti paciento nepavyko.

„VGMPS gydytojams mums paaiškino, kad šansai išgyventi didesni tada, kai pagalba suteikiama per 20–25 minutes nuo žmogaus apalpimo. Todėl aš noriu paklausti: kodėl skambinant numeriu 112 ir prašant reanimobilio sulaukėme tik paprastos greitosios pagalbos ekipažo, kurio medikė net nemoka atlikti krūtinės masažo, nekalbant apie vaistų suleidimą ir lašinės pastatymą?“ – teiravosi T.Savickis. Be to, vyrui įdomu, kodėl Pašilaičiuose budintis Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios pagalbos automobilis atvyko net per 25 minutes, kai VGMPS ekipažui Justiniškėse tam pačiam atstumui įveikti prireikė tik dešimties?

Įranga yra – tik ar mokama ja naudotis? Komentuodamas šį atvejį, VGMPS direktorius Tadeušas Rodzas kolegų darbo vertinti nenorėjo, tačiau neneigė, kad pirmoji medicinos pagalba buvo teikiama ne visai tinkamai: „Tik autopsija atsakys, dėl kokių priežasčių žmogui pasidarė bloga: ar tai buvo širdies ritmo sutrikimas, kurį būtų galima atstatyti elektros šoku, ar trombas, kur jau vargu, ar galima padėti.“ Į įvykius už Vilniaus miesto ribų pirmiausia vyksta rajono gelbėtojai, nes už kiekvieną miesto greitosios medicinos pagalbos brigados suteiktą paslaugą už savo teritorijos rėmų tenka sumokėti iš rajono įstaigos biudžeto kaip už perkamą paslaugą.

„Mes važiuojame tada, kai rajono greitosios pagalbos ekipažai būna užimti arba gerokai toliau nuo įvykio vietos. Šiuo atveju, kai dėl pagalbos buvo paskambinta antrą kartą ir pranešta, kad žmogus ne tik apalpo, bet ir nekvėpuoja, pirma brigada jau buvo pakeliui“, – aiškino VGMPS vadovas. Jis pabrėžė, kad tokiems atvejams reanimobilis net nebūtinas – visa gaivinimui reikalinga įranga turi būti kiekviename greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ar ji veikia ir ar personalas moka ja naudotis – jau kitas klausimas. Ar medikų veiksmai buvo atlikti tinkamai, galėtų atsakyti tik medicininis auditas: „Todėl nesuprantu, kodėl tokiais atvejais žmonės skundžiasi ne atsakingoms institucijoms, bet žiniasklaidai.“

Ne gydytojų, bet dispečerio klaida? Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausioji gydytoja Vida Žvirblienė prisipažino apie šeštadienio įvykį Sudervėje nieko negirdėjusi, bet pažadėjo išsiaiškinti, kas budėjo iškvietimo metu. „Šiandien per penkiaminutę vedėja nieko apie tai nesakė. Mūsų darbuotojai dirba pamainomis, todėl darbe bus po dviejų ar trijų dienų. Sužinosiu, kas tuo metu budėjo, ir paprašysiu darbuotojos pasiaiškinimo“, – sakė V.Žvirblienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad situacijai ištirti vertėtų išklausyti skambučių įrašus. Jie parodytų, kaip buvo kviečiama greitoji pagalba, ką kalbėjo pakartotinai numeriu 112 skambinę žmonėms. „Jei dispečeris būtų supratęs, kad iškvietimas labai rimtas, jis į įvykį būtų siuntęs ne vieną medicinos darbuotoją su vairuotoju, bet visą kardiologinę ar reanimacinę brigadą. Tačiau dispečeris nusiuntė felčerį, vadinasi, arba iškvietimas buvo neteisingai suprastas, arba kvietėjai blogai nupasakojo situaciją“, – svarstė V.Žvirblienė. Jos nestebina tai, kad greitosios pagalbos darbuotoja negalėjo suleisti pacientui vaistų: „Kai žmogui smarkiai nukrenta kraujo spaudimas, pataikyti į veną beveik neįmanoma, o tada negalima atlikti ir kitų veiksmų.“