Paukščiai kanibalais tampa iš smalsumo

Paukščiai ne tik lesa, bet ir aplinką tyrinėja... snapu. Tai normalu. Tačiau atsitinka ir taip, kad vieni paukščiai kitus ima kapoti tol, kol pasirodo kraujas arba net negyvai užkapoja. Šis reiškinys, vadinamas kanibalizmu, paplitęs tarp įvairių paukščių rūšių: vištų, kalakutų, fazanų, putpelių, vandens paukščių.

Nepataria staiga keisti lesalus

Nustatyta, kad dažniausiai kapojama pradėjusių dėti kiaušinius paukščių kloakos sritis. Kitus paukščius ši vieta patraukia išryškėjusiomis kraujagyslėmis. Kiaušinius dedančių patelių kloaka gali būti sužalota ir išsipūsti dėl per didelių kiaušinių, ir toks jos išsikišimas dėl stipraus spalvų skirtumo (ryškiai raudona kloakos spalva), palyginti su baltomis paukščių plunksnomis, vilioja kitus pulko paukščius.

Po kapojimosi pasirodęs kraujas atkreipia kitų paukščių dėmesį, todėl gali prasidėti tikras paukščių karas. Norą kapotis sukelia ir maisto medžiagų stoka. Nepakankamai baltymų lesale arba intensyvus trumpalaikis (7–10 dienų) perlesinimas gyvūninės kilmės lesalais vėliau padarius pertrauką visada sukelia masinį paukščių kapojimąsi. Kai paukščiai prilesa per daug baltymų, jų organizme sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra, atsiranda acidozė – susidaro per didelis rūgščių kiekis kraujyje. Suirus vitaminui A, pažeidžiamos gleivinės, ypač kloakos.

Kanibalizmo priežastis taip pat gali būti netinkamas natrio kiekis racione. Tai taip pat susiję su aminorūgštimis. Racione svarbiausios yra aminorūgštys (metioninas, cistinas, argininas, triptofanas, fenilalaninas, tirozinas), kurios reikalingos hormonų, fermentų ir vitaminų biosintezei. Nustatyta, kad jei racione nuo bendro baltymų kiekio arginino sumažėja nuo 6,9 iki 3,9 proc., paukščiai pradeda lesti plunksnas, o tai skatina ir kanibalizmo atsiradimą. Staiga pakeitus lesalus, gali prasidėti šios ligos protrūkis, nes labai tikėtina, kad paukščiai puls ieškoti alternatyvaus lesalo.

Dėmesys profilaktikai

Pasikeitęs mikroklimatas paukštidėje taip pat gali būti viena iš kanibalizmo priežasčių. Viščiukai broileriai kapotis gali pradėti dėl sauso patalpos oro. Tada išdžiūvusios plunksnos ima lūžinėti, o paukščiai, norėdami jas sutepti sekretu, snapu suspaudžia uodegikaulio liauką ir taip sudirgina odą, kuri atkreipia kitų paukščių dėmesį.

Gali būti ir kitų paukščių kanibalizmo priežasčių. Paukščiai gali pradėti kapotis po kraujo ėmimo iš skiauterių ir po atliktos vakcinacijos. Jei jauni paukščiai laikomi tamsiose patalpose ir nesuderintas jų racionas, taip pat išauga kanibalizmo pavojus.

Sužaloti paukščiai izoliuojami ir gydomi, žaizdos apdorojamos antiseptinėmis priemonėmis. Masiškai gydyti paukščius nuo kanibalizmo yra sunku, todėl pastangos turėtų būti skirtos šios ligos profilaktikai. Reikėtų atkreipti dėmesį į racionų subalansavimą pagal pagrindinius maistingumo rodiklius. Baltymų (proteinų) kiekis racione didinamas duodant žuvų miltų, pieno miltelių, sojų rupinių ir išspaudų, ankštinių grūdų, mielių, rūgusio pieno produktų. Dėl kanibalizmo profilaktikos su lesalu galima duoti metionino, arginino, cistino derinant juos su bromo preparatais. Jei kapojasi kalakučiukai, jiems reikia duoti žolės, ypač dilgėlių, kuriose gausu vitaminų.

Manganas ir siera yra labai svarbūs susidarant plunksnoms, todėl kanibalizmo profilaktikai paukščiams duodama mangano sulfato, kobalto chlorido, vario sulfato, geležies sulfato ir natrio selenito. Dėl šios ligos profilaktikos negalima staigiai kaitalioti raciono sudėties.

Trumpinami snapai

Be to, būtina laikytis paukščių laikymo patalpoje normatyvų: jei reikia, sumažinti paukščių skaičių grupėje, padidinti kraiko kiekį, laikytis lesinimo ir girdymo frontų normų (kad kiekvienas paukštis galėtų laisvai prieiti prie lesyklos ir girdyklos), užtikrinti pakankamą ventiliaciją ir temperatūros bei drėgmės režimus (neturi būti per aukšta temperatūra ir ne per mažas drėgnumas paukštidėje). Staigiems mikroklimato parametrų pokyčiams ypač jautrūs mažesnio svorio krosų paukščiai.

Vienam kalakučiukui turi tekti 140 kv. cm ploto, vienam suaugusiam kalakutui turėtų būti skirta daugiau kaip vienas kvadratinis metras auginimo patalpos ploto. Paukščiams išblaškyti ir dėmesiui atkreipti paukštidėje gali būti dedami šiaudų ryšuliai. Kaip kanibalizmo profilaktikos priemonės gali būti naudojamos: citrinų rūgštis po 0,02–0,05 gramo vienai vištai per 15–20 dienų, metionino – 400 gramų 1 000 vištų per 20–30 dienų.

Į vieną toną kombinuotojo lesalo dedama 200 gramų mangano sulfato, dar į lesalą dedama gipso, sieros. Kad neišsivystų kanibalizmas dideliuose paukščių ūkiuose, trumpinami paukščių snapai. Tai atliekama 4–6 savaičių amžiaus paukščiams. Vyrauja ir kita nuomonė, kad snapą trumpinti kalakučiukams rekomenduojama iki 14 savaičių amžiaus. Šios procedūros metu pašalinami du trečdaliai viršutinio žandikaulio.