Psichologo patarimai. Kaip sutramdyti neurotišką prigimtį?

Neseniai išsiskyriau su mergina ir pradėjau analizuoti, kodėl atšalo jos santykiai. Daug skaičiau ir atradau straipsnių apie neurozę, neurotišką meilę. Supratau savo klaidas mūsų santykiuose ir kad jos kilo būtent dėl mano neurotiškos prigimties.

Daugelis neurozės simptomų jaučiami ir mano santykiuose su šeima bei visoje socialinėje aplinkoje. Norėčiau paklausti, ar yra kokių nors būdų, kaip pakeisti savo asmenybę arba bent prislopinti tą neurotiškumą, kuris gadina man gyvenimą ne vien meilės reikaluose, bet asmeniniame gyvenime.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Įdomu, kokius žodžio “neurotiškas” aspektus atpažįstate savo gyvenime? Bandysiu spėti, jog kalba eina apie nerimą, kuris dažniausiai yra stipresnis, nei to reikalauja reali situacija ir reiškiasi pačiose įvairiausiose vietose. Baimė išgyventi nesėkmę, baimė būti nepriimtam, baimė būti kritikuojamam, baimė būti išduotam, baimė būti netobulam ir panašiai. Su tuo susijęs ir nemažas polinkis kontroliuoti, kiek įmanoma numatyti, valdyti ir savotiškai dominuoti tiek savo, tiek kitų gyvenimuose.

Iš to, kaip jūs aprašėte situaciją, tikrai negalima pasakyti, koks nerimas ir jo kiekis apsunkina jūsų gyvenimą. Dėl to prieš galvojant apie savo asmenybės keitimą, derėtų įvardinti konkrečius dalykus, kurie trukdo jūsų būtį. Praradimo, nebuvimo svarbiu, reikšmingu baimė, įtampa, siekiant atitikti reikalavimus, neretai siejasi su ankstyvosios vaikystės potyriais, tėvų lūkesčiais, kuomet teko patirti, jog būti mylimu – tolygu būti sėkmingu.

Dėl to neretai šios naštos nusiėmimas labiau yra ne pačios asmenybės, o santykio, kuris vyksta jūsų mintyse ar tiesiogiai, koregavimas. Ir tai ganėtinai ilga, neretai skausminga, reikalaujanti atleidimo ir priėmimo procedūra. Tai gali vykti skaitant kryptingą literatūrą. Tačiau procesas yra sudėtingas, dėl to psichologo ar dvasininko vedimas šioje vietoje įgyja didelę vertę.

Be giluminės kaitos, galimas ir minčių keitimas. Greičiausiai jus vargina nemažai reikalavimų iš savęs ir kitų. “Aš turiu...”, “Aš privalau...”, “Jie turi...”, “Jie privalo...”, “Esu mylimas, kai...”, “Esu vertingas, kai...”, “Kaip jie galėjo su manimi taip pasielgti...”. Tai yra įpareigojančios, imančios sąvokos, kuriose nepasilieka vietos nuolankumui, nesėkmei, netobulumui. Būtent jų perkeitimas į tokias kaip “net ir klysdamas esu vertingas”, “neprivalau visiems patikti”, “kiti neprivalo gyventi tik dėl manęs” ir panašiai, gali atnešti didesnę ramybę. Visgi patikėjimas plikomis frazėmis gali užtrukti ilgiau.

Taigi asmenybės pokyčiai, jūsų santykio su savimi ir aplinkiniais pakeitimas yra įmanomas. Tačiau jis yra ilgas, reikalaujantis daug jėgų ir dažniausiai ne pats maloniausias, kad juo nueitumėte vienas.

Vaida