Skauda gerklę. Kaip gydytis?!

Suskaudus gerklę, dažniausiai ligą nusistatome patys – peršąlau, pagersiu antibiotikų ir praeis. Bet nepraeina! Matyt, gydėmės ne nuo tos ligos, gal net ne „į tą pusę“.

Kas nežino, koks nemalonus gerklės skausmas – kalbant skauda, maisto nuryti negali, o kur dar bendras silpnumas, sloga ir kiti negalavimai. Kažkodėl esame įsitikinusios, kad gerklės skausmas – vienas pagrindinių persišaldymo simptomų. Tačiau statistika rodo, kad jis vienodai vargina tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, tik priežastys būna kitokios. Rudenį, žiemą ir pavasarį gerklės ligas sukeliančius virusus vasarą gali pakeisti kondicionieriai ar sezoniniai alergenai.

Kodėl skauda gerklę

Gerklės skausmas atsiranda dėl ryklės uždegimo (faringito). Bet kokia peršalimo liga dažniausiai pasireiškia ir gerklės skausmu, bet ne visada gerklės skausmas – peršalimo požymis. Pasak medikų, net iki 70 proc. atvejų gerklės skausmą sukelia virusai, o likusiais – bakterijos ir grybeliai. Gerklę gali skaudėti ir dėl gastroezofaginio refliukso, bronchinės astmos, žarnyno bei dantų ligų, netinkamai parinktų protezų, kaklinės dalies osteochondrozės. Gerklės skausmo priežastis gali būti ir stomatitas. Tiesa, ši liga būdingesnė mažiems vaikams.

Rizikos faktoriai

Kodėl vieni žmonės gerklės ligomis serga nuolat, o kitus jos aplenkia? Pasak specialistų, uždegiminiams procesams prasidėti įtakos turi ir nusilpusi imuninė sistema, rūkymas, alkoholio vartojimas, nepalanki emocinė būsena. Jeigu įvairaus pobūdžio gerklės skausmai vargina itin dažnai, vertėtų vengti šaltų gėrimų, aštraus maisto, jeigu įmanoma, ir streso, saugotis orų permainų, kondicionieriaus. Taip pat būtina stiprinti imunitetą: vartoti natūralių imunitetą stiprinančių preparatų, grūdintis, sportuoti, stengtis maitintis taisyklingai.

Kaip atpažinti, kas sukėlė skausmą

♦ Virusinės kilmės gerklės skausmą išduoda sloga, kartais nedidelė temperatūra, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį. Virusinės ligos atveju ryklės gleivinė ir tonzilės būna paraudusios, paburkusios.

♦ Bakterijų sukeltas gerklės ligas (ūminį ar lėtinį tonzilitą) lydi aukšta temperatūra, padidėja kaklo limfmazgiai, skauda ryjant. Gleivinė ir tonzilės ne tik paburksta, bet ant jų atsiranda apnašų, pūlinukų.

♦ Grybelinį laringitą išduoda nedidelis karščiavimas, ryklės skausmai, varginantis bendras silpnumas.

♦ Jei gerklės skausmą sukėlė gastroezofaginis refliuksas, prikimsta balsas, nuolat peršti ir skauda gerklę, atrodo, tarsi joje įstrigęs kąsnis.

Verta žinoti. Virusinės ligos sukeltas gerklės skausmas paprastai stipriausias būna pirmąsias tris dienas, vėliau pradeda rimti. O bakterijų sukeltas uždegimas negydomas pasidaro dar stipresnis.

Apie antibiotikus

Tikriausiai žinote, kad gerklės skausmas tikrai nepraeina per keletą dienų, todėl dieną, kitą, liaudiškai tariant, „pažaidę“ su arbatėlėmis ir homeopatiniais vaistais, daugelis numoja ranka ir savarankiškai griebiasi antibiotikų – esą nėra kada sirgti, taip greičiau praeis.

Tačiau jeigu gerklės skausmą sukėlė ne bakterijos, o virusai, antibiotikai nepadės – jų skiriama tik bakterijų sukeltam ryklės ir tonzilių uždegimui gydyti.

Tad įsidėmėkite: prieš griebdamasi bet kokios saviveiklos, turėtumėte apsilankyti pas specialistą, kuris ir nustatys – bakterinė ar virusinė infekcija jus „pričiupo“. Faringito ar bakterinio tonzilito sukėlėjus patvirtina tepinėlis ir pasėlis nuo ryklės sienelių. Pagal jį parenkamas tinkamas gydymas.

Kaip gydytis

Jeigu gerklės skausmas virusinės kilmės, gerkite daug skysčių, skausmą malšinkite kaklo kompresais, čiulpiamosiomis pastilėmis, uždegimą mažinančiais purškiamaisiais vaistais. Pasak specialistų, purškiamieji vaistai pradeda veikti iš karto, kai tik patenka ant gleivinės.

Dėmesio: geriausiai purškiamuosius skysčius vartoti po valgio ar prieš miegą, paskui patariama mažiausiai pusę valandos nevalgyti ir negerti.

♦ Bakterijų sukeltą migdolinių liaukų uždegimą būtina gydyti tinkamomis veiksmingų antibiotikų dozėmis, kurias skiria gydytojas. Vietiškai veikia ir skausmą mažina ir purškiamieji vaistai, kuriuose yra ir antibiotikų, ir dezinfekcinių medžiagų.

♦ Gerklės skausmus malšina ir rijimą lengvina šaldomojo ir dezinfekcinio poveikio čiulpiamieji ledinukai. Svarbu pastiles čiulpti taip, kaip nurodyta ant pakuotės – jų poveikis trumpas, tad kai kurias reikia vartoti kas kelias valandas.

♦ Jeigu yra galimybė, peršalę bent porą dienų pagulėkite lovoje – ramybė ir šiluma greičiausiai padės atsinaujinti organizmo gynybinėms galioms. Be to, organizmas neeikvoja papildomos energijos.

Kas malšina gerklės skausmą

Skalavimas. Jeigu gerklę skalausite ne rečiau nei kas porą valandų, ją dezinfekuosite ir išplausite uždegimą sukeliančius mikroorganizmus. Perštinčią gerklę nuramins ramunėlių, medetkų, miškinių sidabražolių ar šalavijų ištraukos. Daug kas mėgsta skaudamą gerklę skalauti druskos ar sodos tirpalu. Tačiau kai kurie gydytojai nepataria to daryti, nes stiprus druskos tirpalas dar labiau džiovina sudirgusią gleivinę. Nebent skalautumėte gerklę tikrai silpnu druskos tirpalu.

Skysčiai. Atminkite, negaluojant būtina gerti kuo daugiau skysčių: natūralaus mineralinio vandens, juo skiestų arba grynų sulčių, vaistažolių arbatų. Jas rinkitės pagal negalavimo rūšį. Pavyzdžiui, jei turite temperatūros, tiks prakaitavimą skatinanti aviečių, liepžiedžių arbata, jei kamuoja kosulys – sudirgusią gerklę raminančios čiobrelių, bruknių lapų arbatos. Be to, skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir nuodingąsias medžiagas.

Verta žinoti. Jeigu nesate alergiška, vartokite medaus ir citrinų. Citrinose esantis vitaminas C palankiai veikia organizmo apsaugines sistemas, padeda atsinaujinti pažeistai gleivinei, o mineralinių medžiagų, vitaminų ir gydomųjų savybių turintis medus aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą. Tikriausiai žinote, kad medų dėti ir citriną spausti galite tik į šiltą, jokiu būdu ne į karštą vandenį – karštyje vitaminas C žūsta, o naudingosios medaus savybės silpnėja.

Inhaliacijos. Peršalimo gydymas šiltais ar net karštais garais, prisotintais lakių aromatinių gydomųjų medžiagų, išties veiksmingas. Aromatizuoti garai pasižymi karščiavimą mažinančiu, uždegimą malšinančiu ir gijimą skatinančiu poveikiu. Inhaliacijoms tinka pušų, kadagių, kėnių, kedrų spygliai, džiovinti eukaliptų, ąžuolų, beržų lapai. Inhaliacijas geriausiai daryti po valgio praėjus vienai valandai, jų trukmė turėtų būti 10–15 min. Po to rekomenduojama valandą neiti į šaltą orą, nevalgyti.

Patarimai kiekvienai

♦ Jei skauda gerklę, kol pasveiksite, venkite gleivinę dirginančio aštraus, karšto, sūraus ir kieto maisto. Taip pat gazuotų, rūgščių ir turinčių kofeino gėrimų.

♦ Nuo užkimimo ir gerklės skausmo padeda svogūnų sultys, sumaišytos su medumi.

♦ Nepamirškite drėkinti patalpų oro, stenkitės kvėpuoti pro nosį.

♦ Kai kurių gerklės ligų pavyks išvengti, jei laikysitės profilaktikos, dažnai mazgosite rankas, tinkama apranga saugositės peršalimo, dažnai vėdinsite ir plausite kambarius, vengsite kontakto su sergančiaisiais arba esant būtinybei dėvėsite specialias kaukes.