10 lemtingų klaidų prie vairo

Žmonėms būdinga klysti, ne išimtis – ir sėdint prie vairo. Visame pasaulyje dauguma avarijų įvyksta dėl nuolat besikartojančių tų pačių klaidų.
Žmonėms būdinga klysti, ne išimtis – ir sėdint prie vairo. Visame pasaulyje dauguma avarijų įvyksta dėl nuolat besikartojančių tų pačių klaidų.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet eismo įvykiuose žūsta apie 1,3 mln. žmonių. Šios organizacijos tyrimai atliekami 178 šalyse, kuriose gyvena 98 proc. Žemės gyventojų. PSO prognozuoja, kad iki 2030 m. žuvusiųjų skaičius keliuose išaugs iki 2,4 mln. per metus.

Šiuo metu didžiausias žuvusiųjų keliuose skaičius yra Afrikoje ir rytinės Viduržemio jūros pakrantės šalyse. Mažiausiai žūčių, tenkančių milijonui gyventojų, užfiksuojama Švedijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos keliuose.

2011 m. Lietuvos keliuose žuvo 287 žmonės – 13 mažiau nei 2010 m. Galbūt žmonės pradėjo atsakingiau elgtis kelyje? O gal tai lėmė pernai padažnėję policijos reidai?

Kad ir koks būtų atsakymas, kultūringo vairavimo problemos išlieka aktualios ir pavojus keliuose niekur nedingo. Remiantis PSO duomenimis, pateikiama dešimt dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių. Tai dešimt žmogaus daromų klaidų, kurios vien per XX a. nusinešė daugiau nei 30 mln. gyvybių.

1. Greitis

Greičio alkis žmonėms įaugęs į kraują, tačiau toli gražu ne visi supranta, kur tuo reikia naudotis. Visos automobilių gamintojų pastangos tobulinant saugumo sistemas eina šuniui ant uodegos, kai eilinis „šumacheriu“ pasijutęs vairuotojas dėl viršyto greičio sukelia avariją. Adrenalino fanatikams primygtinai siūloma lakstyti uždarose žiedinėse trasose, dalyvauti oficialiose lenktynėse ar važinėti Vokietijos automagistralėse, kur greitis nėra ribojamas.

2. Alkoholis

2011 m. Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 24 žmonės (8 mažiau nei 2010 m.) ir dar 398 buvo sužeisti (1 daugiau). Įvairios valstybės su taurelės mėgėjais kovoja skirtingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, trijų Baltijos šalių vairuotojams galioja skirtingi standartai, kiek galima išgerti prieš sėdant prie vairo. Štai Estijoje galioja 0,0 prom. riba, Latvijoje – 0,5 prom., Lietuvoje – 0,2-0,4 prom.

Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių leidžiama vairuoti automobilį, vairuotojo kraujyje esant 0,5 promilės alkoholio, tai atitinka ir Europos Komisijos rekomendacijas.

3. Chuliganizmas kelyje

Šią sąvoką kiekvienas vairuotojas gali interpretuoti savaip, tačiau įprastai šiam punktui priskiriami tokie veiksmai kaip lenkimas riboto matomumo vietose, užlindimai prieš kito automobilio „nosį“, agresyvus vairavimas ir kt.

4. Neprisegti saugos diržai

Rodos, kas gali būti paprasčiau – įsėdai į mašiną ir prisisegei saugos diržą. Tai seniai turėjo tapti įpročiu, tačiau žvilgtelėjus į statistiką supranti, kad taip nėra. Europos keliuose kas trečias žuvęs žmogus nesegi saugos diržo.

Prisegtas saugos diržas automobilio priekinėje sėdynėje įsitaisiusio keleivio žūties riziką sumažina 40-65 proc., o gale sėdinčio – 25-75 proc. Nepaisant šios įtikinamos statistikos, visame pasaulyje tik 57 proc. šalių reikalauja segėti saugos diržus (automobilio priekyje ir gale).

Pastebima, kad nemažai žmonių bando apgaudinėti policijos pareigūnus tik laikinai užsimesdami saugos diržą. Tačiau avarijos metu fizikos dėsnių neapgausi, todėl tokie bandymai labai dažnai turi liūdnas pasekmes.

5. Nedėmesingumas kelyje

Sėdint prie vairo žmonės mėgsta užsiimti pašaline veikla – jie kalba telefonu, valgo, geria, dažosi lūpas, reguliuoja radijo imtuvą, keičia kompaktinius diskus, žiūri filmus. Tačiau dėmesys tuo metu išsisklaido ir bet kuris netikėtumas kelyje gali tapti rimtos avarijos priežastimi. Visus pašalinius darbus geriausia padaryti prieš sėdant prie varo.

6. Saugaus atstumo nesilaikymas

Važiuoti „prilipus“ prie priešais važiuojančios kitos mašinos – kvailas įprotis. O jeigu prie to dar pridėsime ir aukščiau aprašytus pašalinius darbus prie vairo, prieš jus staigiai stabdant susidūrimo išvengti bus ypač sudėtinga. Verta nepamiršti, kad lenkiant užmiesčio kelyje, distanciją iki priešais judančios transporto priemonės reikia mažinti palaipsniui. Tas, kurį jūs lenkiate, gali staigiai stabdyti, tad atstumas gali sumažėti greičiau, negu planavote.

7. Nesugebėjimas veikti ekstremaliomis sąlygomis

Kaip suvaldyti sumėtytą automobilį, kaip važiuoti blogo matomumo sąlygomis, ką daryti išbėgus gyvūnui į kelią – visas šias teorines žinias reikia mokėti panaudoti praktiškai. Iškilus ekstremaliai situacijai, laiko apmąstymui dažniausiai nelieka, todėl vairuotojas veikia tiesiog intuityviai. Situaciją blogina didelis greitis ir menka patirtis.

8. Techninė automobilio būklė

Galima kiek nori įrodinėti, kad puikiausi BMW buvo gaminami 1990-iais ar kad nėra nieko geriau už jūsų turimą transporto priemonę, tačiau jeigu mašina neatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų, važiuoti ja rizikuojant savo, keleivių ir aplinkinių saugumu tikrai neverta.

Sąžiningai atlikta techninė apžiūra leidžia ne tik naudotis automobiliu, bet ir suteikia naudingos informacijos, ką reiktų remontuoti. Stabdžių sistema, stabdžių žibintai, priekiniai žibintai, padangos ir kt. – visa tai tiesiogiai susiję su jūsų saugumu.

9. Neteisingas gamtos sąlygų įvertinimas

Pasikeitus orui turi keistis ir važiavimo stilius. Stabdymo kelias ant šlapio asfalto gali padidėti du kartus lyginant su sauso oro sąlygomis. Važiuojant tamsiu paros metu reakcijos laikas sulėtėja. Tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad pasikeitus vairavimo sąlygoms, patartina sumažinti greitį ir būti itin atidžiam.

10. Snaudulys prie vairo

Nuovargis Europos keliuose kasmet pražudo tūkstančius vairuotojų. Monotoniškas važiavimas magistralėje naudojant modernesniuose automobiliuose sumontuotą pastovaus greičio palaikymo kontrolę migdo, o žmogui užtenka tik sekundei užmerkti akis ir avarijos tikimybė maksimaliai išauga.

Automobilių gamintojai kuria vis naujas vairuotojų saugumo sistemas, bet tai netenka prasmės, jeigu aklai pasikliausime vien tik elektronika. Todėl beviltiškai suėmus miegui, geriau išsimiegoti nei rizikuoti.