10 įvykių, svarbesnių už Rugsėjo 11-ąją

2001-ųjų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai sukrėtė Ameriką, tačiau nenustūmė pasaulio į visuotinės sumaišties beprotybę, kaip planuota. Tuo gali būti sunku patikėti, tačiau per pastaruosius 10 metų netrūko įvykių, gerokai svarbesnių už „bokštų dvynių“ griūtį.

Teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno planuose Rugsėjo 11-osios teroro aktai turėjo būti pirmasis prasidedančios šventos visų musulmonų kovos su JAV ir jos sąjungininkais Vakaruose bei arabų šalyse ženklas. Savo teisumu įtikėjusi saujelė žmonių ketino sugriauti pasaulio tvarką ir iš naujo ją perkurti kovoje su materialiai pranašesniais „netikėliais“, tuo pačiu atkurdami prieš keletą šimtmečių prarastą musulmonų galią.

Praėjus vos 10 metų, O. bin Ladeno svajonės atrodo toli nuo išsipildymo. Jis pats nesulaukė jubiliejinių savo didžiausio – ir baisiausio – darbo metinių, Pakistane nukautas JAV karių. Tačiau jau prieš tai O. bin Ladenas turėjo ne vieną progą įsitikinti, kaip sunku užsitikrinti aktyvų didesnės musulmonų dalies palaikymą.

Numatytas islamo kraštų „išsivadavimo“ karas brangiausiai kainavo būtent jų gyventojams, o ne amerikiečiams ar europiečiams – įvairios religinės ir politinės grupės pirmiausiai skubėjo už susikaupusias skriaudas keršyti savo tikėjimo broliams ir seserims, o ne kažkur toli esančiam įsivaizduojamam priešui. Visuotinė musulmonų mobilizacija paprasčiausiai neįvyko – taip pat, matyt, ir dėl to, kad pasaulis pastaruosius 10 metų taip pat nestovėjo vietoje.

Galiausiai netgi JAV, kur po Rugsėjo 11-osios taip pat garsiai skambėjo kalbos apie laukiančią apokaliptinę kovą su blogio jėgomis, pirminį impulsą švaistytis kumščiais ilgainiui išstūmė svarbesni reikalai, tarp jų – ir būtinybė gelbėti akivaizdžiai pasiligojusią ekonomiką.

Leidinio „Foreign Policy“ apžvalgininkas Davidas Rothkopfas – vienas iš tų, kurie teigia, kad Rugsėjo 11-oji iš tiesų nieko esmingo nepakeitė. Veikiau tai buvęs netikęs pretekstas atitraukti dėmesį nuo gerokai svarbesnių įvykių, kurie pastarąjį dešimtmetį realiai keitė mūsų pasaulio veidą. Jis pateikė dešimties, jo nuomone, svarbiausių pastarųjų 10 metų globalios reikšmės įvykių sąrašą, kurį neatsitiktinai – pačioje žemiausioje pozicijoje – pradeda (10) „Amerikiečių atsakymas į Rugsėjo 11-ąją“.

D. Rothkopfo teigimu, pernelyg emocinga – ir tiesiog neprotinga – JAV reakcija į 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos įvykius turėtų būti vertinama atskirai nuo pačių teroristinių išpuolių reikšmės. Jam ypač kliūva Irako karas, pradėtas dėl kitų, ankstesnėje JAV istorijoje glūdinčių priežasčių, ir suteršęs galingiausios pasaulio valstybės įvaizdį skandalais dėl elgesio su belaisviais Abu Graibo ir Gvantanamo kalėjimuose.

„Mes padarėme sau daugiau žalos, negu mus erzinę nusikaltėliai, pasaulį matantys tik dviem spalvomis“, - rašo apžvalgininkas. JAV reakcijoje į Rugsėjo 11-ąją jis įžvelgia tik vieną teigiamą aspektą – pagerėjusį supratimą, kaip reikia kovoti su terorizmo grėsme, ką įrodęs ir „al Qaeda“ nesugebėjimas surengti naujų išpuolių JAV teritorijoje.

9. Arabų pavasaris

Per Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką šiais metais persiritusi revoliucijų banga kol kas kelia daugiau klausimų, negu atsakymų. Jos galutinis rezultatas išlieka neaiškus.

„Tačiau mes žinome, kad jos yra ženklas giluminių pokyčių, kurie regione nuvertė daugiau vyriausybių, negu kada būtų pajėgusi „al Qaeda“ ar Jungtinės Valstijos, - rašo D. Rothkopfas. – Šios revoliucijos turi didesnį socialinį poveikį, negu ekstremizmas, ir yra glaudžiau susijusios su regiono gyventojų poreikiais.“

Tai esą leidžia tikėtis, kad geresnio gyvenimo ir teisingumo siekis musulmonų kraštams padės išsivaduoti iš pažangą stabdančios religinių fundamentalistų įtakos.

8. Galios pusiausvyros pokyčiai Azijoje

Pastarieji 10 metų įtikinamai parodė pasauliui, kad jo ateitis slypi begalinėse Azijos platybėse. Pasak D. Rothkopfo, JAV buvo visiškai teisi, nusprendusi po daugelio dešimtmečių įtampos ir abipusio nepasitikėjimo ištiesti ranką Indijai. Stiprėjantys dviejų didžiausių gyventojų skaičiumi pasaulio demokratinių valstybių ryšiai netolimoje ateityje esą turėtų ne tik prisidėti prie efektyvesnės kovos su terorizmu, bet ir atsverti sparčiai žemyne augančią Kinijos įtaką.

„Lyginant su Vidurio Rytais, kurie dabar sulaukia daugiau dėmesio, tačiau ateityje bus ne daugiau nei antrasis divizionas, tai yra užsienio politikos didžioji lyga“, - D. Rothkopfas pasirenka Aziją vertinti sporto terminais.

7. Stagnuojanti JAV ir kitų išsivysčiusių šalių ekonomika

Pirmieji nerimą keliantys ženklai pasirodė dar prieš Rugsėjo 11-ąją, kai Japonija nusmuko į ilgalaikę ekonominę depresiją – iš kurios iki šiol negali išsikapstyti. Tačiau tik praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai JAV nustojo kurti naujas darbo vietas ir susidūrė su mažėjančių vidutinių pajamų problema, pradėjo aiškėti, kad padėtis iš tiesų yra sudėtinga – ir reikalauja ieškoti naujų ekonomikos skatinimo priemonių.

„Žengimas į apribojimų amžių verčia didžiąsias galybes glaudžiau dirbti viena su kita“, - rašo D. Rothkopfas.

6. Socialinės žiniasklaidos išradimas

„Kas svarbiau – nugriauti Pasaulio prekybos centrą, tuo pačiu nužudant keletą tūkstančių nekaltų žmonių, ar susieti pusę milijardo žmonių anksčiau neregėtu būdu?“ – retoriškai klausia apžvalgininkas, aukštindamas ligšiolinius „Facebook“ ir „Twitter“ socialinių tinklų pasiekimus, kurie esą svariai prisidėjo ir prie „arabų pavasario“ sėkmės.

5. Mobiliųjų technologijų paplitimas

D. Rothkopfas nurodo, kad mobiliųjų telefonų ir įvairaus pavidalo nešiojamų kompiuterių paplitimas buvo vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių.

„1991-aisiais, dešimt metų prieš Rugsėjo 11-ąją, visame pasaulyje buvo vos 16 mln. mobilaus ryšio abonentų, - primena apžvalgininkas. – Šiandien mes sparčiai artėjame prie 6 mlrd. mobiliojo ryšio vartotojų. 2011 metais bus išsiųsta 8 trln. trumpųjų tekstinių žinučių. Už trejų ar ketverių metų daugiau žmonių pasieks internetą mobiliuoju telefonu, negu kompiuteriu.“

Įdomu tai, kad mobiliosios technologijos sparčiausiai plinta besivystančiose šalyse. Afrikos glūdumoje nebėra prasmės vargti su telefono linijų tiesimu, kai užtenka pastatyti keletą mobiliojo ryšio stotelių. Visas pasaulis sparčiai jungiamas virtualiais ryšiais, kuriais vis greičiau juda informacija –ir bendros visai žmonijai svajonės apie geresnį gyvenimą.

4. 2008 metų griūtis

Sprogusio JAV nekilnojamo turto burbulo sukeltas akcijų biržų nuosmukis sudavė žudikišką smūgį ne tik šios šalies, bet ir viso likusio pasaulio ekonomikai. Šimtai milijonų, ar net milijardai, žmonių neteko savo santaupų, namų ar ekonominio klestėjimo perspektyvų. Susvyravo pasitikėjimas daugelį dešimtmečių puoselėta nuolatinio augimo, maitinamo finansinių spekuliacijų, vizija, o taip pat – ir valstybių sugebėjimu susidoroti su globalioje ekonomikoje atsirandančiais nestabilumo židiniais.

Galingiausiai pasaulio valstybei 2008-ieji buvo būtent tie metai, kurie privertė užmiršti Rugsėjo 11-osios traumą – ir sukandus dantis bandyti gyventi toliau.

3. Euro zonos viešųjų skolų krizė

Iš pažiūros sėkmingai atlaikiusi pirmąjį pasaulinės ekonomikos krizės smūgį, suvienyta Europa netrukus susidūrė su naujais nemalonumais – ir iki šiol nežino, kaip iš jų reikėtų išsikapstyti. Daugelis veiksnių, tokių kaip bendras išsivysčiusių šalių ekonomikos susilpnėjimas, 2008 metų griūtis, neatsakingas Europos vyriausybių skolinimasis bei silpna bankų sektoriaus priežiūra, prisidėjo prie to, kad iškiltų pakankamai reali grėsmė, jog sužlugs ne tik bendroji valiuta euras, bet ir visa Europos Sąjunga. Net jeigu euro zonai pavyktų išlikti, galutinės pasekmės viso pasaulio ekonomikai išlieka visiškai nenuspėjamos – ir potencialiai labai pavojingos.

2. Neefektyvi kova su klimato kaita

D. Rothkopfas laikosi nuomonės, kad netgi pasaulinės ekonomikos laivo tykantys pavojai yra niekis, palyginus su tuo, kas mūsų visų laukia, jeigu pasitvirtintų niūriausios mokslininkų prognozės dėl žmonių veiklos sukeltos globalios klimato kaitos pasekmių. Nepaisydami daugkartinių perspėjimų, didžiųjų pasaulinių galybių lyderiai neįstengė pažvelgti plačiau savo šalių nacionalinių interesų ir pasitenkino blankiais kompromisais, iš kurių mažai naudos.

„Jeigu pasaulinė temperatūra per šį amžių pakils dar vienu ar trimis laipsniais, Rugsėjo 11-oji bus matoma tik kaip nereikšminga pastaba paraštėse – greta įvykio, kuris gali pakeisti gyvybės Žemėje prigimtį bei nusinešti gerokai daugiau gyvybių, negu Rugsėjo 11-oji ar visi jos išprovokuoti karai, kartu paėmus“, - rašo apžvalgininkas.

1. Kinijos ir kitų naujųjų galybių pakilimas

Pasaulinio atšilimo pasekmės išryškės ne šiandien ir dar ne rytoj, kai tuo tarpu „naujųjų“ galybių – Kinijos, Indijos, Brazilijos bei kitų – poveikis pasauliniams procesams juntamas jau dabar, ir dar labiau sustiprės netolimoje ateityje.

Kinijos ir Indijos atveju tiksliau kalbėti ne apie kokią nors „naujovę“, o „sugrįžimą“ – jos grįžta į pozicijas, turėtas iki Didžiųjų geografinių atradimų ir europiečių karinės ekspansijos laikotarpio. Tačiau, pasak D. Rothkopfo, dar prieš 10 metų jos buvo laikomos „ateities žaidėjais“. Dabar Kinija ir Indija – vieni pagrindinių pasaulinės ekonomikos (o ir politikos) variklių, nuo kurių priklausys visų mūsų ateitis. Jos turi išjudinti pasaulinį ekonomikos augimą, užtikrinti JAV ir Europai gyvybiškai reikalingus kreditus, pasiekti susitarimus dėl „šiltnamio“ dujų išeigos į atmosferą ribojimo bei masinio naikinimo ginklų neplatinimo.

Kinija ir kitos galybės išaugo, kol JAV skyrė neproporcingai daug dėmesio „Al Qaeda“ lyderių medžioklei – ir karinei avantiūrai Irake. Dabar Vašingtonui teks jas pripažinti ir kartu su jomis kurti naują pasaulio tvarką – kas gali būti tikrai sudėtinga.