16 metų neperžengusi namų slenksčio klaipėdietė: gyvenu geriau nei prezidentė

Šešiolika metų klaipėdietė gyvena neperžengdama savo buto slenksčio. Kojų neturinčios senolės dienas praskaidrina tik du keisti jos lankytojai – pro pravirą langą kasdien namuose apsilankanti zylė ir šlubas balandis.

Bet prie lovos prikaustyta moteris
juokiasi, kad ji gyvena geriau nei šalies
prezidentė, rašo „Klaipėda“. "Pas
prezidentą dar gali patekti per
sekretorę, o pas mane niekas ateiti
negali. Svečiui tektų laukti valandų valandas, kol geradarė kaimynė
atrakintų buto duris. Bet aš
nesiskundžiu, užtat ramiai gyvenu", –
bando juokauti 80-metė. "Neturiu kojų, užgeso viena akis, antrąja
labai silpnai matau. Bet aš vis tiek
nepasiduodu. Tik sunku, kad pati savimi
negaliu pasirūpinti", – pridūrė moteris. "Visos bėdos prasidėjo, kai sąnariuose
atsirado ataugų. Vyrą buvau jau
palaidojusi, mirė mama, o suaugęs
sūnus sukūrė šeimą Sankt Peterburge",
– prisiminė klaipėdietė. I.Šukauskienė
įsitikinusi, kad jos organizmas palūžo po paties skaudžiausio gyvenime
išbandymo – netikėtai žuvo sūnus.

"Užauginau aukštą, tvirtą sūnų. O jį, tokį
jauną, Dievas pasiėmė. Kažin, kodėl jis
manęs nepasiima? Nežinau visų sūnaus
mirties aplinkybių, bet žinoma tik tiek,
kad jis buvo nužudytas", – pasakojo
klaipėdietė. Sukaupusi paskutinius drąsos likučius klaipėdietė išsiruošė
traukiniu į Sankt Peterburgą. "Man teko
sūnaus palaikus pačiai vienai parsivežti
traukiniu. Kūnas buvo kremuotas, o
pelenus urnoje parsivežiau rankinėje", –
apie skausmingus įvykius kalbėjo moteris. Bėgant metams, ryšiai su Rusijoje
likusia anūke ir marčia visai nutrūko, o
klaipėdietė senatvėje užgriuvusias
bėdas viena pati nešė ant savo pečių. Vieniša, neįgali ir ligų prispausta
klaipėdietė tik kartą per savaitę
sulaukia socialinio darbuotojo vizito.
"Prašiau, kad dažniau ateitų, tačiau
aiškinama, kad nėra lėšų ir galimybių.
Va, pašildė šiandien man sriubos moteris, o toliau visą savaitę teks
valgyti šaltą", – apgailestavo
pensininkė. Paklausta, kokios pagalbos
jai reikėtų, I.Šukauskienė tik vaizdžiai
mosteli ranka – esą visa aibė bėdų.