20 geriausių siaubo filmų (I dalis)

Helovino proga „Entertainment Weekly“ sukūrė geriausių siaubo filmų dvidešimtuką. Antroje jo dalyje rasite tuos filmus, kurie priverčia krūpčioti vos prasidėjus titrams, o jų pabaigoje norisi kuo greičiau sprukti iš kino salės. Ne vienas, žiūrėjęs šiuos filmus, turi suprasti, kodėl kino teatruose per siaubo filmų peržiūras klykiama, alpstama, o silpnoji lytis (kartais ir stiprioji) siaubo filmų apskritai nežiūri. Galų gale – jei jums nebaisu, galite tiesiog pasižiūrėti ir pasisemti aprangos ir makiažo idėjų Helovino nakčiai.

11. „Poltergeistas“ (1982)

Režisierius: Tobe Hooperis

Gražus namas tvarkingame Amerikos priemiestyje ir vaiduokliai klajojantys apie jo pamatus – prie ekrano prikaustantis kontrastas. Tai vienas iš baisiausių pasakojimų apie kovą tarp gyvųjų ir mirusiųjų, o trijų filmo aktorių belaikės mirtys tik pakurstė gandus, kad toks konfliktas egzistuoja ir realybėje.

12. „28 dienos po... “ (2003)

Režisierius: Danny Boyle‘as

Danny Boyle‘o kūrinys mus supažindino su siaubo žanro naujove: greitai judančiais zombiais. Iki filmo „28 dienos po...“ vaikštantys mirusieji buvo lėtai kėblinantys padarai su stačiu kampu ištiestomis rankomis, todėl lakstantys kaip pasiutę padarai padarė didelį įspūdį. Prototipiniai „siaubiakų“ scenarijai „Vienas prieš visus“ ir „Mokslininkai sukūrė monstrą, kurio nebepajėgia kontroliuoti“ susidūrė su nauju elementu „vikrūs zombiai“ ir rezultatas – dar vienas puikus siaubo filmas.

13. „Košmaras Guobų gatvėje“ (1984)

Režisierius: Wesas Cravenas

Tai pirmas ir pats sėkmingiausias siaubūno Fredžio pasirodymas. Jis, kažkodėl užsisėdęs ant priemiesčių jaunimo, visomis išgalėmis stengiasi paversti visus paauglystės aspektus gyvu pragaru: paauglio kambarys virsta nusikaltimo vieta, telefonas – demonišku liežuviu. Freddy ir jo dryžuotas megztinis vėlesnėse reinkarnacijose tapo visišku pasityčiojimu, tačiau originalusis variantas buvo visai nejuokingas.

14. „Padaras“ (1982)

Režisierius: Johnas Carpenteris

Į mokslininkų, dirbančių pietų ašigalyje, gretas įsiskverbė pavidalą keičiantis padaras. Jis įsikūnija į savo aukas pačiais šlykščiausiais būdais. Tačiau nepaisant šleikštulį keliančių specialiųjų efektų, baisiausia filmo dalis – Wilfordo Brimley išprotėjimas.

15. „The Evil Dead“ (1982)

Režisierius: Samas Raimi

Siužeto prasme, „The Evil Dead“ yra prototipinis „keli vaikai vidury miško perskaito uždraustąją knygą ir išlaisvina demonus“ pasakojimas, tačiau jis tapo pavyzdžiu daugeliui vėliau sukurtų „siaubiakų“. Prie filmo sėkmės prisidėjo Bruce‘o Campbello vaidyba, plėšrūs medžiai ir Raimi išradinga režisūra. Garsiausias jo efektas „Shaky-Cam“ buvo sukurtas, kai režisierius liepė dvejiems operatoriams laikyti kamerą, ir, jam sušukus „Veiksmas!“, bėgti kaip įmanydami. „Norėjau, kad žiūrovai pašoktų, ir spiegtų ir pajustų mano įniršį!“, – pridūrė jis.

16. „Carrie“ (1976)

Režisierius: Brianas De Palma

„Carrie“, Stepheno Kingo romano ekranizacija, yra filmas apie dramos pilną vidurinės mokyklos pasaulį. Atstumtoji Carrie White neįtikėtinu būdu tampa išleistuvių karaliene, tačiau džiaugtis tenka neilgai, nes „populiarieji“ klasės vaikai apipila ją kiaulės krauju. Įpykusi, kad taip gėdingai buvo atimtas gražiausias jos gyvenimo momentas, ji išžudo savo klasiokus. Piper Laurie, už Carrie vaidmenį užsidirbusi Oskaro nominaciją, prisipažino, kad sutikdama vaidinti, galvojo, jog vaidins „siaubako“ parodijoje, o ne viename iš geriausių visų laikų siaubo filmų.

17. „Gyvųjų numirėlių naktis“ (1968)

Režisierius: George‘as A. Romero

„Gyvųjų numirėlių naktis“ – zombių sėkmingiausias pasirodymas visoje kino istorijoje. Filmas buvo nufilmuotas su mikroskopiniu 100 000 JAV dolerių biudžetu, bet uždirbo 50 milijonų. Tai zombių kino klasika.

18. „Lemties ženklas“ (1976)

Režisierius: Richardas Donneris

Šėtonas šį kartą aplanko mūsų pasaulį berniuko pavidalu. Grojant „Ave Satani“, mažasis Antikristas su dviratuku įsirėžia į savo auką ir parverčia ją per antro aukšto laiptinės turėklus — tai tik viena iš daugelio šiurpą keliančių filmo scenų. „Daug kas bijojo pažiūrėti „Lemties ženklą“ dėl to, kad „Egzorcistas“ taip juos išgąsdino,“ – teigė režisierius Donneris.

19. „Amerikietis vilkolakis Londone“ (1981)

Režisierius: Johnas Landis

Romantinė komedija ir siaubo filmas viename. Komedijos ir siaubo elementų derinimas šiame filme ne visada vykęs, bet pagrindinio personažo metamorfozė į vilkolakį iš tiesų baisi.

20. „Henris: serijinio žudiko portretas“ (1990)

Režisierius: Johnas McNaughtonas

Tai dar vienas filmas, kuriam pasitarnavo mažas biudžetas, suteikdamas kūriniui realistišką dokumentinį atspalvį. Vienas iš baisiausių filmo momentų – kai žudikas Henris ir jo partneris nužudo visą šeimą ir po to atsipalaidavę peržiūri įvykio įrašą. Aktorius Michaelas Rookeris (vaidinęs Henry) pasakojo: „Vėlavau į išankstinį filmo seansą ir atsitrenkiau į moteriškę, kuri kaip tik bėgo iš mano filmo. Pamačiusi į ką atsitrenkė ji tiesiog spiegė, spiegė ir spiegė“.