20 metų be Draženo Petrovičiaus (video)

NBA krepšininkai yra geri, bet jie ne supermenai. Suteikite man trisdešimt minučių aikštelėje ir įsitikinsite, jog nebus tokios NBA komandos, kuriai aš neįmesčiau daugiau nei 20 taškų.

Draženas Petrovičius

Birželio 7-oji – viena liūdniausių datų ne tik Kroatijos, bet ir visos Europos krepšinio bendruomenei. 1993-iaisiais, lygiai prieš dvidešimt metų autoavarijoje žuvo krepšinio genijus Draženas Petrovičius.

Nors sakoma, kad laikas gydo žaizdas, ši tragedija iki šiol verčia kraujuoti daugelio kroatų širdis. Be Draženo jie ir mes gyvename jau 20 metų, bet susitaikyti su šio talento netektimi – nepaprastai sunku.

Apie Petrovičių, jo gabumus ir žūtį prirašyta tūkstančiai įvairaus žanro publikacijų, išleista knygų, parengta televizijos laidų ir dokumentinių filmų. Zagrebe veikia krepšininko muziejus, jo vardu pavadinta „Cibona“ namų arena. Dėl savo unikalaus metimo, žaidimo supratimo ir kamuolio valdymo technikos kroatas – tiek būdamas gyvas, tiek po mirties – sulaukė gausybės įvairiausių epitetų. Bene pats taikliausias ir vaizdingiausias iš jų – Europos krepšinio Mocartas. Klasicizmo epochos austrų muzikos genijus mirė būdamas 35-erių, o XX a. pabaigos kroatų sporto žvaigždė – likus keturiems su puse mėnesio iki savo 29-ojo gimtadienio.

Avarija, kurios metu žuvo Draženas, įvyko maždaug 17.20 val. slidžiame Vokietijos greitkelyje, greta Denkendorfo miestelio. „Volswagen Golf“ automobilis, kurį vairavo Petrovičiaus mergina Klara Szalantzy, rėžėsi į susidūrimo su kita mašina bandžiusį išvengti ir tris greitkelio juostas užblokavusį sunkvežimį. Priekinėje sėdynėje miegojęs ir saugos diržo neprisiegęs krepšininkas žuvo vietoje. Vairuotoja rimtų sužalojimų išvengė, o ant galinės sėdynės važiavusi kita automobilio keleivė – Turkijos krepšininkė Hilal Edebal – ilgą laiką dėl sunkių traumų praleido ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje.

Krepšininkas su mergina ir jos drauge keliavo iš Vroclavo, kur Draženas kartu su Kroatijos rinktine prieš keletą dienų buvo iškovojęs kelialapį į 1993-iųjų Europos krepšinio čempionatą. Komandos draugai iki paskutinės akimirkos tikėjosi, jog Petrovičius kartu su jais lėktuvu skris į Zagrebą, tačiau, norėdamas ilgiau pabūti su mylimąja, jis priėmė kitokį sprendimą...

Šiandien mes plačiau neanalizuosime nei įspūdingos Draženo karjeros (jo laimėjimus ir statistiką galite rasti čia), nei jo gyvenimą netikėtai nutraukusios avarijos aplinkybių. Pagerbdami jo atminimą, kartu su krepšininko bendražygiais, varžovais ir artimaisiais trumpai prisiminsime, koks iš tikrųjų buvo šis unikalus ir amžiams į sporto istoriją patekęs vaikis iš Šibeniko...

Šarūnas Marčiulionis apie Petrovičių

Kaip žmogaus aš jo labai gerai nepažinojau, todėl daugiau galiu papasakoti iš krepšinio pusės. Europoje mes bendros kalbos neradome. Jis buvo žvaigždūnas, tačiau turbūt pelnytai vaikščiojo pakelta galva. Bet kai jis žaidė Portlendo „Trail Blazers“ komandoje ir sėdėdavo ant suolo, susitikę visuomet pasikalbėdavome, „pasibėdavodavome“. Vėliau jam persikėlus į Naujojo Džersio „Nets“ tarp mūsų vyko rimta kova. Savo geriausias karjeros rungtynes NBA sužaidžiau būtent prieš „Nets“ komandą ir prieš Petrovičių. Simboliška, bet kova prieš buvusią Jugoslaviją vyko ir NBA lygoje. Labai išskirtiniai buvo paskutinieji du jo metai NBA. Draženas puikiai jausdavo kūną ir savo gynėją. Jis išmesdavo kamuolį pakankamai švelniai. Ir dabar akyse matau, kaip jis visa tai daro ir pirštų galais išmeta kamuoliuką... Jis mokėjo žaisti vienas prieš vieną – aukštai nešokdavo, neturėjo gerų fizinių duomenų, tačiau mokėjo valdyti kūną, išmesti kamuolį ir matė aikštelę. Šios jo savybės buvo tikrai išskirtinės. Kas panašus į jį iš šių laikų krepšininkų? Galbūt Navarro. Tačiau Petrovičius žaisdavo racionaliau. Jam nebūdavo „šalta-karšta“. Būdavo šilta.

Nevenas Spahija, krepšinio treneris, Draženo vaikystės draugas

„Pralaimėjimai... Jis jų nekęsdavo. Kuomet jis pralaimėdavo krepšinio aikštelėje, galėdavo su niekuo nesikalbėti valandomis. Jis negalėdavo pakęsti netgi pralaimėjimų žaidžiant kortomis. Kuomet dar žaidė „Šibenka“ ekipoje, po kiekvienų pralaimėtų rungtynių jis pasilikdavo sporto salėje ir treniruodavo metimą.“

Aleksandras Petrovičius, Draženo brolis

„Darboholikas ir fanatikas, jautęs priklausomybę krepšiniui. Jis buvo toks. Ir žinote kodėl? Ne todėl, kad per dieną aikštelėje praleisdavo po septynias ar aštuonias valandas, o todėl, kad be treniruočių nepraleido nei vienos dienos.“

„Vos atvykęs į JAV jis pareiškė: „Aš ne jugoslavas, aš kroatas“. Nuo tada NBA lygoje niekas jo nevadino jugoslavu. Aš manau, jog tai, ką Draženas padarė Koratijai, yra neįkainojama ir amžina.“

„Žuvus Draženui, Kroatijos krepšinis žengė tris žingsnius atgal.“

Biserka Petrovič, Draženo mama

„Draženas manęs ne kartą prašė lankytis jo rungtynėse, kad turėtų nuolatinį savo sėkmės liudytoją. Prisimenu, jog išvykęs į NBA jis man skambindavo 6 val. ryto ir komentuodavo savo statistiką. Kai atsiliepdavau, iš jo balso akimirksniu suprasdavau, ar rungtynės buvo laimėtos, ar pralaimėtos.“

Clyde'as Drexleris, buvęs Draženo komandos draugas

„Su Draženu buvome labai geri draugai. Buvau vienas iš tų žmonių, kurie Portlende jį pasitiko šiltai. Labai gerbiau šį žmogų, nes jis dirbo nepaprastai sunkiai. Visuomet buvo pirmasis, kuris ateidavo į sporto salę ir paskutinysis, kuris ją palikdavo. Nemačiau jokio kito žmogaus, kuris būtų šitaip atsidavęs krepšiniui...“

Michaelas Jordanas, buvęs Draženo varžovas

„Žaisti prieš Draženą buvo jaudinantis įvykis. Kiekvieną kartą, kai tekdavo varžytis, jis kovodavo agresyviai nusiteikęs. Jis nesinervino. Jis puolė stipriai, taip, kaip ir aš jį. Taigi, praeityje turėjome gerų kovų tarpusavyje, gaila, kad jos buvo trumpos. Pradėjęs žaisti NBA jis buvo vienas pirmųjų Europos krepšininkų, kuris atvyko į JAV ir rungtyniavo sėkmingai. Jo pėdomis pasekė ir kiti žaidėjai.“

Philas Jacksonas, buvęs Draženo varžovų treneris

„Draženas gerbė kitus krepšininkus. Jis dirbo labai sunkiai ir stengėsi gerinti savo gynybą. Daugeliui europiečių būtent gynyba pakišdavo koją, bet Draženas šią problemą išsprendė treniruodamasis. Jis mylėjo žaidimą ir turėjo milžinišką norą nugalėti. Jo gynybos ir fenomenalaus puolimo derinys varžovams kėlė didžiulį galvos skausmą. Jis galėjo būti vienu iš didžiausių.“

Chuckas Daly, buvęs Draženo treneris

„Petrovičių aš prisimenu kaip draugišką, visada besišypsantį vaikiną. Jis buvo nugalėtojas. Jis tapo tuo, kuo nusprendė tapti pats. Kiekvieną dieną jis dirbo, treniravosi. Visuomet galvojau, kad jis dirba per daug, bet pyktis su juo tiesiog negalėjau.“

Willis Reedas, buvęs „Nets“ vadovas

„Esu įsitikinęs, kad jis būtų sugrįžęs į „Nets“. Jam patiko žaisti Naujajame Džersyje. Jam patiko Niujorkas, Draženas ten turėjo daug draugų. Mes buvome gerame kelyje. Neabejoju, kad Petrovičius būtų sugebėjęs pakeisti „Nets“ istoriją.“

Franjo Arapovičius, buvęs Draženo komandos draugas

„Jis nuolat pokštaudavo. Pavyzdžiui, vieną kartą kavinėje paprašė stiklinės ledo, o vėliau juo apmėtė aplinkinius. Prisimenu ir atvejį, kai Draženas pasilenkė po stalu neva norėdamas užsirišti savo batelius, tačiau vietoje to atrišo visus mūsiškius ir ramiai sėdėjo tramdydamas juoką. Jis šypsodavosi 10 valandų per parą.“

„Gerai prisimenu paskutinę naktį prieš incidentą. Viešbučio administratorius mus pažadino 4.45 val. ryte, kadangi lėktuvas iš Vroclavo į Varšuvą kilo labai anksti. Visi diskutavome, ar Draženas kartu su mumis skris į Zagrebą, tačiau jis nusprendė keliauti kartu su savo mergina, Frankfurte norėjo jai nupirkti kvepalų...“

Įdomūs faktai

Nors ir liko be Petrovičiaus, 1993-iųjų Europos čempionate Kroatijos rinktinė sugebėjo iškovoti bronzos medalius. Pirmenybėse kroatai suklupo tik kartą – pusfinalyje 76:84 nusileido Rusijai. Dvikovoje dėl trečiosios vietos Kroatija 99:59 nušlavė Graikiją. Nei vienas iš komandinį žaidimą demonstravusios kroatų rinktinės narių tarsi neužėmė Draženo vietos ir nepateko tarp dešimties rezultatyviausių čempionato žaidėjų.

Buvusi Petrovičiaus mergina, tragedijos dieną automobilį vairavusi vengrė Klara Szalantzy, prabėgus aštuoniems metams po įvykio ištekėjo už garsaus Vokietijos futbolininko Oliverio Bierhoffo. 2007-aisiais pora susilaukė dukros.

Naujojo Džersio „Nets“ klubas trečiąjį numerį visam laikui paskyrė Petrovičiui atminti. Nors „Nets“ persikėlė į Brukliną, trečiasis numeris ir toliau išliks neliečiamas.

Kitos tragiškos avarijos

1969 m. birželio 2 d. Sarajevo priemiestyje įvykusioje automobilio avarijoje žuvo vienas garsiausių visų laikų serbų krepšininkų Radivojus Koračas. Jam buvo 30 metų.

1989 m. gruodžio 27 d. Madride prabangaus savo automobilio „Lancia Thema“ nesuvaldė Ispanijos krepšininkas Fernando Martinas. Jo vairuojama mašina išlėkė į priešingą eismo juostą ir rėžėsi į „Opel Kadett“ automobilį. Pirmasis NBA lygoje žaidęs ispanas žuvo vietoje. Jam buvo 27-eri.

1993 m. spalio 18 d. Plungėje įvykusioje autoavarijoje žuvo talentingas vietos „Olimpo“ klubo krepšininkas Ramūnas Pučinskas. Jam buvo 21-eri.

2006 m. liepos 21 d. netoli Samaros į sunkvežimį „Kamaz“ rėžėsi 30-mečio Rusijos krepšininko Aleksandro Petrenkos vairuojamas prabangus „Hummer“ automobilis. Žuvo pats Petrenka, sportininko tėvai ir žmona. Gyva liko tik mažametė krepšininko dukrelė.

2007 m. rugpjūčio 17 d. Hjustone įvykusioje autoavarijoje žuvo NBA lygos krepšininkas Eddie Griffinas. Jo vairuojamas automobilis rėžėsi į važiuojantį traukinį. Žaidėjo kraujyje buvo aptiktas nedidelis kiekis alkoholio. Jam buvo 25-eri.

Petrovičius ir 44 jo taškai į Hjustono „Rockets“ krepšį:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=HLlPtBsGbYo

Petrlvičius prieš Jordaną Barselonos olimpiadoje:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=klLp7mMbfGA

Petrovičius – krepšinio Mocartas:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=vWsy9qFa5dw

Kroatija atsisveikina su krepšinio genijumi:
http://www.youtube.com/watch?v=80Is6YQCyhI&feature=player_embedded

Tylos minutė 1993-iųjų NBA superfinale:
http://www.youtube.com/watch?v=uiiFYhaQJh0&feature=player_embedded