Abiturientė: lietuvių kalbos egzamino ypatumai

Abiturientė: lietuvių
kalbos egzamino
ypatumai

DELFI skaitytojos abiturientės straipsnis apie brandos egzaminų chaosą, man, taip pat abiturientei, sukėlė daug ilgai slopintų minčių, kuriomis negaliu
nepasidalinti.
Kartais pasvarstau, jog gal dar net ir ne laikas – juk pagal
Lietuvos įstatymus brandos
egzaminų tvarka gali būti
pakeista iki sausio 15-os
dienos – taip, likus pusei
metų iki pačių egzaminų.

Šio įstatymo „dėka"
dauguma Lietuvos
abiturientų šiuo metu
gyvena baimėje – kas dar
bus pakeista?
Daugiausiai visuomenės
dėmesio pelnytai sulaukia
lietuvių gimtosios kalbos
egzaminas. Iš tiesų, kai jau
atrodė, jog praėjusi
Vyriausybė, baigdama
kadenciją, nieko nespės
sugadinti, pokyčiai trenkė
lyg perkūnas iš giedro
dangaus. Visiems seniai
įprasta šimtabalė sistema
keičiama į naują
„išmaniąją" trijų lygių
sistemą.
Prieš mėnesį mokytojai dar
kalbėjo, jog kartu turėtų likti
ir senoji šimtabalė sistema
– dabar mokytojai tyli ir
teigia, jog pagal naujausius
oficialius raštus surinktų
balų suma nebus rašoma.
Gali kilti klausimas, kokią
reikšmę tai turi.
Nenorėdama išsiplėsti
tiesiog pasakysiu, jog ir
keturiasdešimčia, ir
devyniasdešimčia balų
įvertinti abiturientai gaus
vieną ir tą patį antrąjį lygį.
Pagal mokytojų vertinimus,
trečiojo lygio, mokiusis
pagal dabartinę švietimo
programą, gauti iš esmės
neįmanoma.

Man teko laimė mokytis
vienoje geriausių Lietuvos
mokyklų, kurioje visi
tikėjomės surinkti bent
aštuoniasdešimt balų –
dabar kai kurie
bendramoksliai net
nesivargina apsilankyti
lietuvių kalbos pamokose.
Iš tiesų, koks tikslas, kai vis
tiek būsi tame pačiame
lygyje, kaip ir silpnas
lietuvių kalbos žinias
turintis abiturientas?
Tautinių mažumų
dalyvavimo šiame
egzamine klausimas taip
pat opus. Kaip ir ankstesnio
straipsnio autorė priminsiu,
jog tautinių mažumų
atstovams leista padaryti
daugiau klaidų, tačiau kokią
tai turi reikšmę, jei šie
mokiniai dvylika metų
mokėsi visiškai kitą
literatūrą (literatūros
suvokimas turi didžiausią
įtaką rašinio vertinime)? Ar
jiems užteks galimybės
padaryti dviem klaidomis
daugiau? Vargu.
Visuomenėje ir taip
gausėjant nuomonių, jog
dabartinė švietimo sistema
visiškai nemotyvuoja
mokytis, Gintaro
Steponavičiaus
vadovaujama ministerija
nutarė ir tos menkos
motyvacijos likučius visiškai
panaikinti. Per dvylika metų
mokėmės daug dalykų –
kirčiavimo, teksto
suvokimo, sakinių rūšių,
rašybos ir skyrybos
aiškinimo – kurių dabar
mums visiškai neprireiks.
Kai pagalvoju, kiek valandų
išeikvojau dalykams, kurie
dabar tapo visiškai
nenaudingi, sukyla pyktis ir
apmaudas.
Kitose valstybėse,
pavyzdžiui, Vokietijoje,
pasikeitus švietimo
ministrams nesikeičia visa
švietimo sistema ir
egzaminų tvarka –
padaromi nebent nežymūs
pakeitimai. Kartais susidaro
įspūdis, jos visa tai daroma
siekiant parodyt, jog
mokesčių mokėtojų pinigai
į kišenę plūsta ne tik už
kavos gėrimą, o ne iš noro
sukurti kažką geresnio ir
naudingesnio nei ankstesnė
valdžia. Neverta tikėtis, jog
naujas ministrų kabinetas
spės visa tai pakeisti, o
mes, „bandomieji triušiai"
jau birželį turėsime valgyti
šios reformos karčius
vaisius.