Ambient muzikos istorija

Viduramžių astronomai pasakodavo,
kad dangaus sferų sukimęsi girdisi
dieviškosios muzikos garsai. Kiti
žymūs dangaus tyrinėtojai, tokie kaip
Urano atradėjas William Herschel
patys kurdavo klasikinę muziką.
Šiuolaikinės muzikos įvairovę nulėmė
ir technikos revoliucija. XX a.
pradžioje atsiradę pirmieji garso
įrašai visiškai pakeitė iki tol
gyvavusias muzikos tradicijas.
Įrašyta muzika sklido labai plačiai ir
milžinišku greičiu. Radijo
transliacijos šį procesą pavertė
pasauliniu: bet kokiame krašte
nesunku išgirsti visiškai kitos
kultūros ir tradicijos muziką.
Technikos pažanga turėjo įtakos ir
muzikos kūrimui. Atsirado elektriniai
ir elektroniniai instrumentai, įvairūs
įrašymo būdai, galiausiai -
technologijos visiškai kontroliuojama
elektroninė muzika.
Informacijos sklaida lėmė labai dažną
(palyginti su ankstesniais laikais)
stilių kaitą. Be to, nemažai stilių tapo
pasauliniais, muzikoje ryškūs
kultūros globalizacijos procesai.
Prasidėjus kosmonautikos erai, kai
kuria kompozitoriai siekė muzikos
kalba perteikti nepaprastus naujus
išgyvenimus, atradimus, grėsmes ir
savo ateities vizijas.
Tačiau išskirti konkrečias
elektroninės muzikos sroves
nelengva, nes tie patys kompozitoriai
dažnai eksperimentuoja su įvairia
muzika.
Be to, kompiuterių pagalba muzika
gali bandyti kurti vos ne kiekvienas.
Tradiciškai literatūroje dažniausiai
skiriamos tokios elektroninės
muzikos srovės (čia nekalbame apie
šiuolaikinę pop šokių muziką):
- Tradicinė elektronika. Vokiečių
mokyklos ryškiausi kūrėjai buvo
Klaus Schulze ir Tangerine Dream.
Taip pat skiriama britų mokykla.
- Ambient muzika (Brian Eno, Allio Die
ir kt.).
- New age (Yanni, Enya, Dennis Quin,
Anugama ir kt.). New age stiliaus
muzika labai nevienalytė ir turinti
daugybę srovių, dažnai persipinančių
su Ambient muzika.
- Kosminė muzika (Jonn Serrie, Jean
Michael Jarre, Space, Mike Oldfield,
Vangelis ir kt.).
- Kitos srovės : akademinė
(eksperimentinė), pasaulinė muzika
(world music), IDM (intelligence
dance music).
Ambient muzikos pasaulis
Viena populiariausių pasaulyje
elektroninės muzikos srovių –
ambientinė muzika. Tai elektroninės
pramoginės muzikos rūšis be teksto
ir tradicinės muzikinės struktūros,
joje tik kartojami trumpi ir paprasti
motyvai. Ryškiausias šios muzikos
autorius yra kompozitorius Brian Eno
(Brajenas Inas, g. 1948), sukūręs
daug elektroninės muzikos, tiek
rimtosios, tiek pramoginės.
„Ambientinė muzika turi patraukti
daug klausymosi lygių, neversdama
klausytis kokio nors konkrečiai: ji turi
būti ir nepriimtina, ir įdomi", - sako
Eno.
Ambientinė muzika naudoja tuos
pačius principus kaip ir
minimalistinė, atsiradusi 7-ame
dešimtmetyje JAV. Tačiau
ambientinėje muzikoje didžiausias
dėmesys skiriamas skambėjimo
erdvei - dažnai naudojamas
klausytoją iš visų pusių apsupantis
erdvinis efektas (surround stereo).
Pokyčiai muzikoje vyksta labai lėtai ir
vos pastebimai, todėl atrodo, kad
laikas sulėtėjo ar net sustojo.
Tembrai dažniausiai švelnūs, o
melodijos svaigios. Neretai
ambientinė muzika susiejama su
vaizdinėmis projekcijomis - vyrauja
ramūs ir paslaptingi, dažnai
kosminiai vaizdai, montažas labai
lėtas ir sklandus.
Ambientinis hausas (ambient house)
skirtas ne tiek šokiams, kiek poilsiui.
Jame miksuojami gamtos garsai,
švelnūs triukšmai, gydymui skirta
muzika ir roko klasikos fragmentai.
Nors technologine prasme
ambientinis hausas panašus į
konkrečiąją muziką, tačiau skamba
visiškai kitaip: melodingai, lėtai,
svajingai ir minoriškai.
Yra ir daugiau ambientinės muzikos
rūšių: ambientinis džiazas,
ambientinis džiunglių stilius,
ambientinis repas, ambientinis
techno.