Anekdotai apie čiukčius

Anekdotai apie čiukčius

Grįžta čiukčia iš armijos namo.
Kaimynai šaiposi:
- Tu turbūt buvai armijoje pats
kvailiausias kareivis?
- Ne, buvo vienas dar kvailesnis -
jis mane du metus moterim
laikė...

Sėdi čiukčis su žmona ir
skundžiasi:
- Kodėl visi mano, kad mes "tuk
tuk"?
Žmona atsisuka:
- Einu, atidarysiu duris, kažkas
beldžiasi.
Čiukčis:
- Palauk, aš einu, čia pas mane.

Trys čiukčiai vejasi traukinį. Bėga,
lekia - du spėja, vienas ne. Tas
atsisėda ant bėgių ir pradeda
juoktis. Prieina žmonės ir sako:
- Taigi nespėjot į traukinį, ko
juokiatės?
- Aš tai nespėjau, bet tie du, tai
palydėt buvo atėję...

Sykį Maskvoje taksistas uždavė
čiukčiai mįslę:
- Kas mano mamos sūnus, bet ne
mano brolis?
- Nežinau.
- Aš pats.
Grįžo čiukčia namo ir pasakoja
mįslę:
- Kas mano mamos sūnus, bet ne
mano brolis?
- Nežinom.
- Maskvos taksistas.

Kalbasi du čiukčiai. Vienas sako:
- Klausyk, o kodėl tavo plaukai
taip blizga?
- Ai, tai aš juos su kiaušiniais
trinu, - atsako kitas.
- Nu tu ir gimnastas...

Čiukčis apklausiamas su vertėjo
pagalba:
- Čiukči, sakyk, kur paslėpei
auksą?
Vertėjas:
- Čiukči, sakyk, kur paslėpei
auksą?
Čiukčis:
- Nesakysiu.
Vertėjas:
- Jis nesakys.
- Čiukči, jei nepasakysi kur
auksas, mes tave nušausim.
Vertėjas:
- Čiukči, jei nepasakysi kur
auksas, jie tave nušaus.
Čiukčis:
- Auksas užkastas prie įėjimo į
jurtą.
Vertėjas:
- Šaukit, vis tiek nepasakys.

Eina vienas čiukčius ir mato, kad
kitas čiukčius išsirausęs duobę ir
joje sėdi. Pirmasis priėjo arčiau ir
klausia draugo:
- Čiukči, kam tau ta dobė?
- Reikia nusifotografuoti iki
pusės.
Po valandos čiukčius grįžta, o jo
draugas antrą duobę kasa.
- O kam tau antra duobė?
- Reikia dviejų nuotraukų.

Vieną kartą rusas sako čiukčiui:
- Pažaidžiam vieną žaidimą. Aš
tau užduosiu klausimus, o tu
bandysi į juos atsakyti. Jei atspėsi
- tau rublis, jei ne - tada tu man
duosi rublį.
- Gerai, žaidžiam.
Rusas užduoda klausimą:
- Vidus raudonas, išorė juoda ir
visas blizga. Kas?
- Ruonis?
- Ne.
- Elnias?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Kaliošas.
Antras klausimas:
- Du daiktai iš vidaus raudoni,
išorė juoda ir abu blizga. Kas?
- Du ruoniai?
- Ne.
- Du elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Du kaliošai.
1687 klausimas:
- 1687 daiktai. Jų vidus raudonas,
išorė juoda ir visi blizga. Kas?
- 1687 ruoniai?
- Ne.
- 1687 elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- 1687 kaliošai.

Čiukčia kraunasi lagaminus –
ruošiasi važiuoti į Afriką. Ateina
kaimynas ir klausia:
– Kur čia išsiruošei?
– Važiuosiu į Afriką, – atsako
čiukčia.
O kaimynas ir sako:
– Tu, čiukčia, kvailas. Juk Afrikoje
pavėsyje 40 laipsnių karščio!
O čiukčia atšauna:
– Čiukčia nekvailas, čiukčia
pavėsyje nestovės.

Įsidarbino fabrike čiukčius.
Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo
direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina
durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia
durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir
sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi,
kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau,
kaip kiti, bet šitas tai durnius.
Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda
jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo,
pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad
durnius?
- Na jooo... Galėjo juk
paskambinti...