Ankstyviausias žmogaus protėvis buvo panašus į ungurį

Kanados skalūnuose aptiktas priešistorinis į ungurį panašus sutvėrimas, kuris, kaip nustatyta, yra pats ankstyviausias žinomas žmogaus protėvis, rašo telegrapho.co.uk.

505 mln. metų senumo fosilijose išlikę mažučiai šliaužiojantys gyvūnai yra patys seniausi sutvėrimai, kuriems būdingas primityvus stuburas.

Manoma, kad ši rūšis - pirmieji žinomi stuburiniai - taip pat yra ir tiesioginiai visu chordinių tipo tiesioginiai protėviai. Šiam tipui priklauso žuvys, paukščiai, amfibijos ir žinduoliai

Pasak mokslininkų, tai reiškia, kad šie 5 cm ilgio šliužai, pavadinti Pikaia gracilens yra tokių sutvėrimų, kaip gyvačių, gulbių ir žmonių, protėviai.

Fosilijos, išlikusios Kanados skalūnuose, pirmą kartą amerikiečio paleontologo Charleso Doolittle'o Walcotto aptiktos prieš šimtmetį. Mokslininkas manė, kad tai yra dėlių ar kirmėlių protėviai.

Nuo to laiko mokslininkai svarstė, kad fosilizuoti gyvūnai galėtų būti ir chordiniai, nes buvo panašu, kad jiems būdinga paprasta notochordos forma. Notochorda – lanksti kūno dalis, sudaranti stuburinių gyvūnų stuburo dalį.

Tačiau senovinių gyvūnų stuburas buvo nepilnai išsivystęs, todėl išliko abejonių dėl to, kokiai rūšių kategorijai juos reikėtų priskirti.

Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkams ir kolegoms iš Kanados išanalizavus 114 fosilijų pavyzdžių buvo aptiktos kelios skeleto raumenų skaidulos, vadinamos miomerais. Tai išsklaidė visas abejones dėl rūšies priskyrimo kategorijai.

Tyrimui, publikuotam „Biological Reviews“ recenzuojamame leidinyje vadovavęs mokslininkas Simonas Conway'us Morrisas sakė: „Miomerų atradimas yra tas aiškus įrodymas, kurio ilgai ieškojome. Identifikavus miomerus, nervinę chordą, notochordą ir kraujotakos sistemą Pikaia gracilens galime pavadinti planetos pačiu primityviausiu chordiniu gyvūnu“.

Tyrimo bendraautoris Jeanas-Bernardas Caronas pridūrė: „Žinojimas, kad gulbės, gyvatės, lokiai, zebrai ir, kaip bebūtų nuostabu, žmonės dalijasi bendra istorija su šiuo mažučiu, vos nykščio dydžio sutvėrimu, labai mažina mūsų išdidumą“.

Plokščių ungurio formos gyvūnų kūnai buvo sudalinti į segmentuotų raumenų regionus, beveik per visą kūno ilgį tęsėsi centrinė chorda.

Jų galvos buvo mažos, su dviem čiuptuvais ir mažu nugaros peleku, bet be akių. Pasak mokslininkų, jie jūros dugnu turėjo judėti vinguriuodami.