Apklausa: pusė tėvų muša vaikus

Apklausa: pusė tėvų muša
vaikus

Daugiau nei pusė tėvų
prisipažino vaikus baudę
fizinėmis bausmėmis. Už
beržinės košės draudimą
pasisakė 45 proc., parodė
DELFI užsakymu atlikta
„Spinter tyrimų" apklausa.
Bet kokio smurto prieš vaikus
draudimui nepritarė 44,3
proc. apklaustųjų, 10,3 proc.
šiuo klausimu neturėjo
nuomonės.
Apklausos duomenimis,
draudimui prieš vaikus
naudoti smurtą dažniau
pritarė moterys, iki 25 metų
amžiaus žmonės, didmiesčių
gyventojai, vadovai bei
studentai.
Į klausimą, ar baudžia (yra
baudę) savo vaikus fizinėmis
bausmėmis atsakinėjo tik
vaikus auginantys tėvai. 54,2
proc. jų prisipažino
baudžiantys savo atžalas,
45,8 proc. teigė, jog ne.
Vaikus fizinėmis bausmėmis
dažniau yra baudę vyresni nei
35 m. amžiaus, mažesnių
pajamų atstovai, rajonų
centrų ir kaimų gyventojai.

Vyrų ir moterų atsakymai
ryškiausiai išsiskyrė klausiant,
ar mokytojas, esant reikalui,
gali tramdyti vaikus
naudodamas fizinę jėgą. 76,1
proc. apklaustųjų, tarp kurių
didžioji dauguma moterų,
teigė, jog mokytojas tokios
teisės neturi.
17,9 proc. apklausos dalyvių,
tarp kurių daugiausia vyrų,
pasisakė už fizinės jėgos
naudojimą mokykloje, jei
mokytojas mato reikalą.
R. Povilaitis: mušimas –
neefektyvi auklėjimo
priemonė
Vaikų linijos vadovo,
psichologo Roberto Povilaičio
nenustebino tai, kad daugiau
nei pusė žmonių tebenaudoja
fizines bausmes. „Jei būtų
daugiau tokio elgesio
priešininkų, mes jau seniai
turėtume įstatymą,
draudžiantį mušti vaikus", –
DELFI sakė Vaikų linijos
vadovas, Robertas Povilaitis.
Kol visuomenė pasidalijusi
per pusę – vieni pasisako už
vaikų baudimą fizinėmis
bausmėmis, o kita pusė
mano, jog tai smurtas, kuris
nepadeda auklėti mažųjų,
sunku tikėtis politinio
sprendimo.
„Tai įdomi apklausa,
parodanti, kad maždaug
vienodai žmonių palaiko tiek
bausmių draudimą, tiek jų
leidimą naudoti vaikų
auklėjime. Tačiau, manau,
fizines bausmes palaikančiųjų
procentas su laiku turėtų
mažėti, – prognozavo R.
Povilaitis. – Jeigu turėsime
daugiau galimybių mokyti
tėvus, kaip auklėti savo
vaikus nemušant ir kai tėvai
turės daugiau žinių ir
kompetencijų, kaip galima
kitaip auklėti vaikus, tie
procentai keisis į gera".

Vaikų linijos vadovo teigimu,
prieš dvidešimt metų
Švedijoje fizines bausmes
kritikavo irgi maždaug pusė
gyventojų, buvo nemažai
palaikančių fizinių bausmių
naudojimą. Tačiau švedai
daug stengėsi ir mokė tėvus
auklėti vaikus, vis
primindami, kad nereikia
fizinių bausmių, ir praėjus
dvidešimčiai metų nuo jas
draudžiančio įstatymo
priėmimo situacija radikaliai
pasikeitė: dabar fizinių
bausmių naudojimą palaiko
ne daugiau kaip 10 proc.
švedų.
Šis pavyzdys rodo, kaip
politika keičia tėvų požiūrį. Jei
valstybėje būtų įstatymiškai
įtvirtinta nuostata, kad mušti
vaikus – ne pedagogika, o
smurtas, R. Povilaičio
nuomone, teigiama linkme
būtų judama greičiau.
Įstatymo nepakanka
„Tačiau vien įstatymo
neužtenka, – atkreipė dėmesį
psichologas, – mes turime
daug įstatymų, kurie
praktiškai neįgyvendinami.
Aiškią nuostatą, kad mušimas
nėra tinkamas auklėjimas,
turėtų sektų konkreti pagalba
tėvams per pavyzdžius,
mokymus, kaip tą daryti, kad
tėvai išmoktų elgtis kitaip".
Nuo vieno sudavimo vaikui,
R. Povilaičio žodžiais, gal
kažko neatsitiks. Tačiau
psichologai rekomenduoja ir
tokio elgesio atsisakyti, nes
yra geresnių auklėjimo būdų,
tik tėvai nebūtinai juos žino.
„Svarbu suprasti, jog
bausdamas tu neišmokai
vaiko tinkamo elgesio, tik
slopini tau nepatinkantį. Jeigu
norime, kad vaikas draugiškai
elgtųsi, nepakanka barti, kai
jis nedraugiškas, geriau
pamokyti, kaip bendrauti su
kitais", – sakė socialinių
mokslų daktaras,
pridurdamas, jog fizinės
bausmės sukelia daugiau
problemų, negu duoda
naudos.

Naujienų portalo DELFI
užsakymu Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai"
viešosios nuomonės
apklausą atliko praėjusių
metų lapkričio 16–29
dienomis.
Tyrime dalyvavo gyventojai
nuo 18 iki 75 metų. Apklausa
buvo atliekama
standartizuoto interviu
metodu, visoje Lietuvos
teritorijoje, iš viso 75
atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad
reprezentuotų visą šalies
teritoriją. Tyrimo metu buvo
apklausti 1009 respondentai.
Dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų
skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1
proc.