Ar atvertas po Antarktidos ledu telkšojęs ežeras nepaskleis po Žemę nežinomų bakterijų?

Rusijos mokslininkams pavyko pasiekti Antarktidoje po 4 km ledo sluoksniu telkšantį Vostoko ežerą. Atslūgus euforijai, pradėta baimintis, ar jis netaps pasauliui Pandoros skrynia. Iškelta hipotezė, kad kai bus pradėtas tirti ežero vanduo, iš jo gelmių į paviršių gali iškilti mokslui nežinomi mikroorganizmai, kuriuos beveik pusę milijono metų slėpė 4 km storio ledynas, rašo newsru.com. O viena fantastiškiausių hipotezių skelbia, kad Vostoke buvo įrengta nacių karinė bazė.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=402277&s=11&f=4
Mokslininkus, tyrinėjančius Vostoko ežerą, kol kas labiausiai domina galimybė gauti informacijos apie praeities klimatą ir atmosferos sudėtį.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=402278&s=11&f=4

„Niekas nežino, kas ten yra. Vandens masyvas buvo izoliuotas beveik 500 tūkst. metų. Mažai tikėtina, kad ten yra ligas sukeliančių bakterijų. Vandens temperatūra ten labai žema“, - ramino Rusijos mokslų akademijos Mokslų apie Žemę skyriaus vyriausioji specialistė Nina Zaiceva.

Hipotezė apie Vostoko vandenyse gyvenančias pavojingas bakterijas – ne vienintelė su ežeru susijusi hipotezė. Peno pamąstymams duoda fantastinė istorija apie tai, kad ant jo kranto neva buvusi vokiečių karinė bazė, į kurią naciai norėjo persikelti po Antrojo pasaulinio karo.

Mokslininkus kol kas labiausiai domina galimybė gauti informacijos apie praeities klimatą ir atmosferos sudėtį.

„Įrodyta, kad anglies dioksido kiekis mūsų planetoje senais laikais buvo toks pat, kaip iki pramoninės epochos pradžios. O po to padidėjo beveik du kartus. Tai tik įrodo, kad dėl šiltnamio efekto vis dėlto kalta beatodairiška žmogaus veikla“, - sakė geologas ir okeanologas Germanas Leičenkovas. Šie duomenys buvo gauti ištyrus mėginius, iškeltus gręžiant ledyną.

Geologas neatmeta galimybės, kad vandenyje gali būti senovinių termofilinių bakterijų, kurios pastaruosius keletą šimtų metų evoliucionavo izoliuotai nuo likusio pasaulio. Tokios bakterijos gali tarpti absoliučioje tamsoje, esant žemai temperatūrai ir dideliam slėgiui. Bet mokslininkas nekalba apie pavojų, kurį bent jau teoriškai jos gali sukelti žmonijai.

„Kaip spėja mikrobiologas Sergejus Bulatas, ežere gali egzistuoti gyvybė, nes žemutinėje ledo dalyje buvo rasta bakterijų fragmentų, panašių, kokios gyvena hidroterminiuose šaltiniuose Kamčiatkoje, - pasakojo mokslininkas. - Beje, sąlygos ežere labai primena sąlygas Jupiterio palydove Europoje, kur, mokslininkų manymu, taip pat gali egzistuoti gyvybė. Todėl mūsų tyrinėjimais labai domisi NASA.“

Tačiau atsakymas apie po antarktiniu ledynu egzistuojančias gyvybės formas bus gautas tik kitą žiemą – tai yra, 2012 m. antarktinę vasarą.

„2012 m. gruodį per naują antarktinį vasaros sezoną męs gręšime šitą šviežiai užšalusią ledo uolieną, paimsime mėginius ir padarysime jų analizę“, - žadėjo arktinei ekspedicijai vadovaujantis Valerijus Lukinas. Šiuo metu to padaryti neįmanoma.

Pasak mokslininko, niekas anksčiau pasaulyje nėra pasiekęs ir atvėręs poledinių ežerų. „Man šio ežero atvėrimas tolygus pirmajam skrydžiui į kosmosą. Pagal techninį sudėtingumą, pagal svarbą, pagal unikalumą“, - prisipažino mokslininkas.

Apie Vostoko ežero egzistavimą pirmą kartą prabilo Rusijos mokslininkas Andrejus Kapica 1957 metais. Sovietų mokslininkai pradėjo gręžti ledyną 1970 m. Bet tik 1996 m. Rusijos mokslininkams kartu su britų mokslininkais pavyko įrodyti ežero egzistavimą po ledu. Rusijos geologams prasigręžti iki paties ežero pavyko 2012 m. vasario 5 d., pragręžus 3768 metrus.