Ar cukrus ir druska tikrai kenksmingi?

Ar cukrus ir druska iš tikrųjų
kenksmingi?

Cukrus ir druska - du patys paprasčiausi produktai, kurie
jau seniai sulaukia daug atakų ir yra tapę aršių ginčų objektu.
Juos vartoja praktiškai visi,
tačiau jie vadinami saldžiąja ir baltąja mirtimi.
Ar pagrįstai?
Žinoma, kad ne, nors tam tikrų niuansų yra.
Cukrus – lengvai pasisavinamas
angliavandenis, greitai skylantis
į sudėtines dalis (fruktozę ir gliukozę) ir patenkantis į kraują. Nepanaudota gliukozė virsta
riebalų sankaupomis. Dėl pastarosios priežasties
dietologai sulieknėti norintiems žmonėms rekomenduoja, visų
pirma, atsisakyti saldumynų, rašo svetainė sobesednik.ru.
Tačiau problema susijusi ne tik
su tuo, kad cukrus didina kūno apimtis. Jeigu lengvai
pasisavinami angliavandeniai
patenka į organizmą dideliais kiekiais, jei apkrauna kasą,
todėl vėliau gali išsivystyti cukrinis diabetas. Tai rimta liga, galinti sukelti neįgalumą ir
padidinti mirties nuo širdies ligų riziką.
Tačiau negalima pamiršti, kad
cukrus yra energijos šaltinis.
Hipotonikus nuo priepuolio
gelbsti saldi arbata. Gliukozė ir taninai, kurių turi arbata, būna efektyviausi, jei vartojami kartu.
Darboholikai, kuriems reikia užmušti alkio kirminą ir gauti
energijos užtaisą, taip pat griebiasi saldumynų. Tokie
užkandžiai kaip džiovinti abrikosai ar razinos laikomi
sveikais, nors ir turi daug cukraus. Kaip visada, viskas
priklauso nuo kiekio – tai galioja ir cukrui.
Beje, gamtoje nebūna alergijos cukrui. Jis nekelia jokių
alerginių reakcijų. Jas gali sukelti tik kitos sudėtinės saldumynų dalys – riešutai,
medus, vaisiai. Pyraguose, tortuose būna kiaušinių, pieno,
kartais žemės riešutų sviesto, kurie taip pat gali kelti alergiją.
Be to, alergizuoti gali dažikliai ir konservantai.

Druska būtina, bet
nepersūdykite!

Gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad druska yra mūsų
organizmui būtinas produktas.

Sveikam žmogui
rekomenduojama per dieną suvartoti 4 – 5 g druskos, bet
dauguma žmonių dažniausiai šį
kiekį viršija 2 – 3 kartus. Štai dėl
to ir gali kilti problemų.
Svarbiausia, kad druska sulaiko
organizme skysčius, dėl to padidėja kraujo kiekis, pakyla
kraujospūdis, padidėja krūvis
širdžiai ir kraujagyslėms.
Jeigu žmogus yra jaunas ir sveikas, jo organizmas į didesnį
druskos kiekį nesureaguos.
Tačiau jei vartotojas jau nebejaunas ir turi sveikatos problemų (pavyzdžiui, serga
hipertonija), tuomet polinkis viršyti druskos normą gali dar labiau paaštrinti padėtį. Šia prasme druska tikrai gali tapti
baltąja mirtimi. Širdies ligomis
sergantiems žmonėms apriboti
druskos vartojimą yra viena svarbiausių rekomendacijų.
Kartais žmogui gali būti paskirta bedruskė dieta (pavyzdžiui, sergant inkstų
ligomis), tačiau tik stebint gydytojui, nes druska – pagrindinis natrio šaltinis. Mūsų
organizmas gyvuoti be natrio negali – jis būtinas, kad
susitraukinėtų raumenys, gamintųsi skrandžio sultys,
organizmo neištikų
dehidratacija. Kai iškyla grėsmė
netekti daug skysčių,
rekomenduojama gerti mineralinį arba lengvai pasūdytą vandenį, kad
organizme būtų išlaikytas elektrolitų balansas.

Kodėl į druską dedama jodo?

Daugumai žmonių trūksta jodo,
todėl rekomenduojama vartoti druską, praturtintą jodu.
Pateikiame kelis faktus apie šį
produktą.

1. Jodas dedamas į druską, nes tai plačiausiai paplitęs maisto produktas, kurio neįmanoma
suvalgyti tiek daug, kad būtų perdozuota jodo.

2. Per dieną suvartojant iki 5 g
joduotos druskos, žmogus gali
gauti 100 – 120 mg jodo, kuris visiškai padengia šios
medžiagos trūkumą organizme.

3. Anksčiau druskos
praturtinimui jodu buvo vartojamas nestabilus kalio
jodidas, dėl kurio jodas būdavo
prarandamas. Dabar į druską dedama stabiliojo kalio jodato,
kuris geriau išlieka paruoštam maiste.

4. Druska, praturtinta kalio jodatu, savo savybes išsaugo
mažiausiai 2 – 3 metus.

5. Pakeisti joduotą druską jūros
druska nepavyks. Jūros druska
gaminama garinant jūros vandenį specialiuose
baseinuose, o vėliau yra valoma, džiovinama, smulkinama ir
fasuojama. Jodo tokia druska turi nedaug – tik 1mg / 1kg.
Tuo tarpu joduota druska –
apie 40 mg / 1 kg.