Ar kritika žlugdo talentus?

Negalvokite, kad kiekvienas stengiasi atrasti tai, kas jumyse geriausia, o priešingai - imasi griauti tai, kas yra gražiausia. Kartais aplinkiniai neleidžia išsiskleisti talentui ir tam tikriems gebėjimams. To priežastis - nemokėjimas atskirti kritikos pobūdžio ir esmės. Mes dažniausiai patikime tais, kurie nesistengia įžvelgti teigiamų dalykų.

Belieka tik atsirinkti savo pačių „talentų“ kūrėjus, kurie yra ne kas kita, bet aplinkiniai. Svarbu išsiaiškinti, ar jų sakoma kritika visada yra naudinga savęs realizavimui? Ar visada verta jos išklausyti?

Kritika yra labai svarbi, nes žmogus ne visada pastebi savo klaidas. Todėl verta pakritikuoti draugo mintis, kartais net poelgius arba net kūrybą. Svarbu tai daryti vardan žmogaus tobulėjimo, bet ne kitaip. Vadinasi, kritika gali būti konstruktyvi — būtina žmogaus gerovės kūrimui, arba destruktyvi — neleidžianti tobulėti bei žeminanti.

Dažnai pasitaiko, kad žmonės, išsakydami savo nuomonę apie kitų kūrybą arba darbus, tai daro ne iš geros valios, o priešingai - norėdami pakelti savo „ego“. Ką aš turiu galvoje? Kai kurie, sakydami kritiką, parodo save geresnius nei iš tikrųjų yra.

Ne visada išsakome savo nuomonę vardan kito asmens tobulėjimo. Dažnai tai darome vedami kitų paskatų: pavydo, prasto savęs vertinimo, įžūlumo, nesugebėjimo mąstyti objektyviai. Tokią kritiką yra nesunku atskirti: protingas žmogus bet kuriame kūrybos darbe sugebės įžvelgti ne tik blogą, bet ir gerą pusę (jei tokia yra). Kritika visada vadovaujasi kilnesniais tikslais — gebėjimu padėti susivokti žmogui, jei šis ne savo „vėžėse“ arba pagelbėti atrasti silpnąsias vietas ir būdus, kaip patobulinti jas.

Dažnai pasitaiko tokių žmonių, kurie visai nepriima kritikos, kokia ji bebūtų - ar konstruktyvi, ar destruktyvi. Todėl tokiems individams sunkiai sekasi pritapti visuomenėje. Dažnai girdi užgauliojimų, priekaištų ir patyčių. Neieško jokių kitų galimybių išreikšti save, bet laikosi įsikabinę į vieną „talentą“, net jei ir nėra tam gabūs. Tokia pozicija ne visada yra gera, priklauso kurioje srityje esate.

Ne visada galime tapti gerais dainininkais, nors ir kiek dėtume tam pastangų, tiesiog neturime klausos ir gero balso. Prisiminkite buvusį „dainininką“ Minedą. Įsivaizdavo save daug geresnį nei matė aplinkiniai. Bet visai kita kalba, jei žmogus save realizuoja ten, kur svarbūs įgūdžiai ir praktika (sportas, rašymas), tokiam žmogui paranku nieko neklausyti, o tiesiog siekti savo tikslo.

Visi pradžioje klysta, mokosi ir tobulėja – gabumai įgaunami per praktiką. Todėl yra svarbu, kokioje srityje save realizuojame ir tik tada spręsti, ar verta priimti kritiką. Ir konstruktyvi kritika, ne visada naudinga, nes ją sunku atskirti nuo destruktyvios.

Jautrių žmonių laukia visų prasčiausiais likimas. Pirmenybę visada atiduoda destruktyviai kritikai, o ne priešingai. O tai reiškia ne ką kitą, kaip visišką apatiją savęs realizavimui. Tokie žmonės nebesugeba džiaugtis savimi, atsitiktini pasiekimai tampa nereikšmingi. Taipogi, savęs vertinimas sumažėja, atsiranda baimė atskleisti save kitiems. Tokie žmonės nerizikuoja, nes bijo būti išpeikti. Tai yra destruktyvios kritikos pasekmės.

Svarbiausia, ką reikia padaryti, tai suprasti, ar tam tikra kūrybos sritis reikalauja įgimto talento, ar priešingai, reikalauja didelio darbo ir atsidavimo. Supratę šį pagrindinį principą, galime save apsaugoti nuo netinkamos kritikos, kuri dažniausiai vadovaujasi pavydu ir pagieža. Konstruktyvi kritika visada naudinga tiems, kurie jau žino, kuria linkme save realizuoti.

Klausykite tik tų, kurie tikrai išmano savo sritį, tokie žmonės visada patars ir pasakys, ko trūksta. Tiems, kurie tik ieško savo „talento“, patartina jautriai nereaguoti į bet kokią kritiką. Tiesiog pasirinkti sritį, kuri bent kažkiek atitiktų jūsų gabumus. Neklausykite, ką loja „šunys“ aplinkui. Dirbkite su savimi, nenuleiskite rankų ir galiausiai rezultatai nustebins jus pačius.

O kritikams linkiu suprasti, kad ne visada jūsų nuomonė yra teisinga, tai bent jau pasistenkite išreikšti ją taip, kad nesugadintumėte žmogaus motyvacijos ieškoti savęs. Visada yra lengva pasakyti, kad kažkieno mintys, darbai, niekam tikę, bet pačiam išgirsti, koks esi prastas, yra labai skaudu.

Norėdami būti konstruktyvūs, turite mokėti išreikšti savo nuomonę taip, kad žmogus, supratęs savo klaidas, imtųsi jas spręsti, arba ieškotų kitos veiklos, kurioje save lengviau realizuoti. Dažniausiai yra daroma priešingai, žmonės jaučiasi laimingi sužlugdydami iki galo neišlavintus kuriančiojo gebėjimus. Stengiasi, kad kuo greičiau pasiduotų ir nuleistų rankas. Todėl didžiuojuosi tais, kurie sugeba savo kritika tobulinti.