Ar moters vieta yra namuose prie puodų?

59 proc. keliose Vilniaus mokyklose apklaustų 5-17 metų berniukų įsitikinę, kad merginoms labiau nei profesionali karjera ar nuosavo verslo sukūrimas turi rūpėti geros žmonos ir mamos statusas. Štai taip. Ginčytis būtų sunku, bet labai nepatinka tas „labiau nei... turi rūpėti“. Vėl bandome mauti visus ant to paties kurpaliaus?

Perskaičiusi, jog vaikai mano, jog moters vieta yra namuose (prie puodų), prisiminiau tokį anekdotą. Atbėga berniukas pas tėtį ir sako: - tėti, ant mamos medis užkrito. - Kaip tai? Nuo kada virtuvėje auga medžiai?! - atsako jam tėtis. Tai va, labai tinkamas anekdotas mūsų stereotipų pilnai visuomenei.

Stereotipai gajūs visur - ir VISI gėjai pas mus blogi, ir kitataučiai, ir visi tie, kurie bent truputėlį skiriasi nuo mūsų pačių. Štai taip ir atsiranda „blogos mamos“, kurios ne namie su vaikais sėdi, bet grįžta į darbą. Kaip čia taip? Juk moters vieta namuose, prie puodų!

Nesakau, kad tos mamos, kurios savo gyvenimą pašvenčia vaikų auginimui, yra blogos ar atsilikusios. Tiesiog man toks gyvenimo būdas atrodo nepriimtinas, nes vaikai anksčiau ar vėliau iš to šeimyninio lizdo išskris, susisuks savąjį, o ką darys mama su trijų metų darbo patirtimi?

Galų gale, kodėl mes neaiškiname, kur yra vyro vieta? Jeigu moters vieta yra namie prie puodų, tai vyro vieta yra gal balkone, ant kilimėlio? Kodėl prie puodo stovėti turi tik moteris, o gal skaniau gamina vyras? Bet ne, koks vyras pasakytų, kad šiuo metu yra tėvystės atostogose, o žmona dirba, tai jau nujaučiu, kaip į tokį vyrą reaguotų aplinkiniai. Sakytų - liurbis, išlaikytinis, boba, ištižėlis ir t.t. Juk mes visus vertiname pagal save, tiesa?

O ką jau kalbėti, kad vyro akimis „bobos“ nesugeba daryti nieko - nei vairuoti, nei vadovauti, nei lyderiauti, nei.... žodžiu, geriausia būtų, jeigu ji nesišakotų ir liktų prie puodų su pora vaikų. Kam ji čia man po kojomis painiojasi? Čia kaip toje visai juokingoje reklamoje, kurioje sako: „moterie, žinok savo ribas!“

Be abejo, nesakau, kad per visokias savo karjeras reikia apleisti šeimą ir vaikus. Pats blogiausias variantas - kai vaikas apksritai nemato mamos arba ją mato labai retai. Bet manau, kad visur reikalingas aukso viduriukas, nes amžinai skalbiniuose paskendusi ir giliai į tešlos minkymą kasdien įnykusi mama nebus įdomi ne tik savo vyrui, bet ir savo vaikui. Taip, iš pradžių gal ir bus, bet kuo labiau vaikas augs, tuo labiau jam reikės kažko naudingo, ko gali išmokyti veikli, aktyvi mama, o ne užsisėdėjusi prie puodų ir mamyčių forumuose.

O galiausiai būna, kad vaikams suaugus mamos pasako: - aš gyvenimą dėl jūsų paaukojau (dėl vaikų), o atsakymas būna beveik visada vienodas: - o ar tą reikėjo daryti?...