Ar tik kavoje yra kofeino ir kaip jis veikia mūsų organizmą

Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Tačiau vis svarbesniu kofeino šaltiniu, ypač vaikams ir paaugliams, tampa daug kofeino turintys energiniai gėrimai. Didesni kofeino kiekiai (nesvarbu iš kokių šaltinių) gali sukelti įvairių organizmo funkcijų sutrikimus.

Kofeinas yra augalinė alkaloidų grupės medžiaga, priklausanti ksantinų šeimai. Natūraliai randama kavos pupelėse, guaranos vaisiuose, kolamedžio riešutuose, arbatos lapuose. Kadangi kofeinas yra kartus, šiuos augalus jis saugo nuo kenkėjų. Kofeino yra kavoje, juodojoje arbatoje, šokolade, nes jų gamybai naudojamos natūraliai kofeino turinčios pupelės ir augalų lapai. Kofeinas taip pat gali būti pridedamas į maisto produktus, pvz. energinius gėrimus, saldainius, jo yra kai kurių vaistų sudėtyje.

Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150-225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava. Puodelyje kavos yra 50-150 mg kofeino, puodelyje arbatos – per 50 mg, o kolos gėrime (0,5 l ) – per 35 mg.

Suvartojamo kofeino kiekis labai priklauso nuo įpročių. Šiaurės Europos šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną. Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu.

Trumpalaikis kofeino poveikis

Nuo 100 iki 600 mg kofeino gali paspartinti mintis bei pagerinti bendrą organizmo budrumą. Kita vertus, kofeino vartojimas gali sąlygoti poilsio trūkumą ir koordinacijos sutrikimo atsiradimą. Daugiau negu 2000 mg kofeino per dieną sukelia nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą. Kartais šie simptomai atsiranda ir suvartojus mažesnius kofeino kiekius. Žmonėms, reguliariai vartojantiems kofeiną, atsiranda tolerancija šiems simptomams. Kofeino sukelti simptomai žmonėms, kurie kofeiną vartoją retkarčiais, pasireiškia labiau nei tiems, kurie kofeiną (pvz. kavą) geria dažnai. Išgėrus gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, atsiranda ir kitų fiziologinių reakcijų: padidėjus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimui, padidėja kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.

Kofeino metabolizmas žmogaus organizme

Patekęs su maisto produktais į žmogaus organizmą kofeinas absorbuojamas virškinimo trakte ir po 30-45 min. nuo suvartojimo patenka į kraują. Kofeinas (1,3,7 – trimetilksantinas) metabolizuojamas kepenyse ir veikiamas fermentų skyla į tris metabolitus: paraksantiną, teofiliną ir teobrominą. Šie metabolitai šalinami iš organizmo per inkstus. Kofeino vidutinis pusinės eliminacijos periodas yra 4 valandos (trunka nuo 2 iki 10 valandų). Nėščių moterų organizme kofeino metabolizmas letėsnis. Kofeino poveikis prasideda beveik po pusvalandžio nuo suvartojimo ir trunka apie 3–4 val. Kofeino turinčių gėrimų nepatartina vartoti prieš pat miegą, nes dėl to pailgėja užmigimo laikotarpis, gali sutrinkti miego ciklas, atsirasti nemiga.

Pagrindinis kofeino veikimo organizme mechanizmas yra susijęs su adenozino receptorių stimuliavimu. Adenozinas – tai natūraliai organizme esanti medžiaga. Jis tarpininkauja reguliuojant smegenų veiklą taip įtakodamas miego ir budrumo būklę (gali būti traktuojmas kaip „nuovargio signalas“). Kadangi kofeinas turi panašią cheminę struktūrą kaip ir adenozinas, jis veikia adenozino receptorius. Kofeinas blokuoja nervų sistemos audiniuose esančius specifinius adenozino receptorius, tokiu būdu palaikydamas budrumo būseną. Šio mechanizmo pagalba kofeinas prailgina protinės veiklos trukmę ir nutolina nuovargio atsiradimą. Adenozino receptorių blokavimas gali sukelti kraujagyslių (taip pat ir smegenų kraujagyslių) susitraukimus, todėl gali mažinti migrenos priepuolius ir įvairios kilmės galvos skausmus. Tai paaiškina kodėl kofeino yra tam tikrų vaistų sudėtyje.

Energinius gėrimus dažniausiai vartoja paaugliai arba jauni žmonės. Pasak NMVRVI specialistų, maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra 13 – 35 metų amžiaus, iš jų – 65 % vyrai. Dėl poveikio centrinei nervų sistemai kofeinas yra viena pagrindinių energinių gėrimų sudedamųjų dalių. Energiniuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą ir padidinti vaikų ir paauglių aktyvumą, kuris šiuo metu ir taip yra labai padidėjęs. Perdozavus energinių gėrimų gali atsirasti stiprus nepageidaujamas poveikis: sutrikti širdies ritmas, atsirasti susijaudinimas, depresija. Lietuvoje parduodamuose energiniuose gėrimuose kofeino yra maždaug 320 mg/l, t. y. vienoje energinio gėrimo pakuotėje gali būti vidutiniškai 4 kartus daugiau kofeino negu viename kavos puodelyje.

Įdomūs faktai apie kofeiną:

Daugiausiai kofeino turi amazonės augalas Guarana (Paullinia guarana). Jos sėklos turi 5 proc. kofeino. Arbatos lapuose yra 2 – 5 proc. kofeino, matės lapuose – 3 proc., kolos riešutuose – 1,5-2,5 proc., o kavos pupelėse – 0,6-2,8 proc.
Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ir nuo paruošimo (užplikymo) būdo, todėl pvz., viename kavos puodelyje yra du kartus daugiau kofeino negu tokiame pačiame kiekyje arbatos, nors pačiose kavos pupelėse kofeino yra mažiau negu arbatos lapuose.
Mirtina kofeino dozė yra 200 mg kilogramui kūno masės. Vidutinis vyras, sveriantis 70 kg, vienu metu turėtų suvartoti 14 kg šio alkaloido (140 kavos puodelių, 200 arbatos puodelių, 200 kolos skardinių).