Ar tikrai atvėsus orams neišvengiamai priaugama svorio?

Artėjant žiemai, šortai ir maudymosi kostiumėliai grūdami į giliausius drabužių spintos užkampius, o vaisius ir daržoves pakeičia sotūs miltiniai užkandžiai, o žodis „dieta“ pamirštamas mažų mažiausiai iki sausio pabaigos. Daugelis įsitikinę, jog išvengti papildomų kilogramų žiemą yra tiesiog neįmanoma. Iš tiesų, nustatyta, jog šaltuoju metų laiku vidutiniškai priaugama 1-2 kg, tačiau ar tai iš tiesų neišvengiama? Žemiau specialistai komentuoja tiesas ir mitus apie žiemos metu priaugamą svorį.

Naujausių tyrimų rezultatai liudija, jog vitamino D, kurį organizmas gamina saulės šviesoje, trūkumas organizme gali lemti svorio pokyčius.

Tam, kad kūnas palaikytų šilumą, reikia daugiau valgyti

Tai – populiarus įsitikinimas, tačiau tiesos jame nedaug, sako Bupa Cromwello ligoninės chirurgas bei gastroenterologas Ahmedas Ahmedas. Pasak jo, neretai antsvorio turintys žmonės yra netgi jautresni šalčiui nei lieknieji. Specialisto teigimu, vieninteliai šilumą sulaikantys riebalai yra genetiškai paveldimas rudasis riebalinis audinys, tuo tarpu dėl kalorijų pertekliaus auga tik baltasis riebalinis audinys. Baltasis riebalinis audinys kaupia energją, rudasis – verčia kalorijas šiluma. A. Ahmedas aiškina, jog mūsų protėviams šaltasis metų laikas asocijuodavosi su badu, tad mes esame genetiškai užprogramuoti artėjant žiemai kaupti riebalų atsargas, tačiau problema ta, jog šiais laikais tai visai nebūtina, nes maisto nestinga visus metus, badas niekuomet neateina, ir sukauptų riebalų nebūna kur panaudoti. Specialistas įspėja, jog, net jei anksčiau minėta teorija teisinga, tai nėra priežastis žiemą ramiai storėti: anot jo, hipotetiškai mūsų genai gal ir linkę kaupti riebalus, tačiau šis procesas gali būti efektyviai kontroliuojamas pasirenkant tinkamą maistą.

Atšalus visuomet jaučiamas alkis

Jei pakankamai šiltai apsirengiama einant laukan, o namuose palaikoma normali temperatūra, vargiai tikėtina, jog žiemą jausite didesnį alkį nei paprastai. Birmingemo universiteto endokrinologas daktaras Jeremy Tomlinsonas sako, jog žmogaus organizmas stabilią kūno temperatūrą nesunkiai palaiko net žiemą, kita vertus, tai nereiškia, jog alkis tėra jūsų vaizduotė. Studijai žinduolių svorio augimo tema vadovavusios Aberdeeno universiteto endokrinologijos profesorės daktarės Perry Barret teigimu, šviesos stygius žmogaus organizme skatina gamintis hormoną melatoniną, dėl kurio pertekliaus kamuoja alkis ir mieguistumas. Pavasarį ir vasarą, kai nestinga šviesos, melatonino organizme gaminama mažiau, tačiau rudenį ir žiemą jo kiekis – o drauge ir apetitas – padidėja, sako specialistė. P. Barrett pastebi, jog daugumai žinduolių melatonino perteklius sumažina alkį, padėdamas pasitenkinti mažesniu maisto kiekiu, tačiau kai kuriems efektas yra visiškai priešingas, vieni jų – žmonės.

Kai šalta, reikia valgyti riebiai ir sočiai

Daugelį veikiausiai nustebins faktas, jog paprastai gausiau valgoma ne šaltuoju, o šiltuoju metų laikų – keičiasi tik trokštami maisto produktai. P. Barret pastebi, jog pavasarį ir vasarą valgoma daugiau angliavandenių, o rudenį ir žiemą labiau norisi riebaus bei baltymingo maisto. Pasak jos, taip nutinka veikiausiai dėl pasąmoningo siekio išlikti ramiems ir palaikyti pakilią nuotaiką.

Birmingemo universiteto psichologijos profesoriaus Craigo Jacksono teigimu, dėl šalčio ir tamsos žiemą sunkiau palaikyti pakilią nuotaiką, tad nepasitenkinimą natūraliai bandoma kompensuoti riebiu ir sočiu maistu. Riebus ir kaloringas maistas žiemą padeda greičiau papildyti senkančias energijos atsargas, antrina P. Barrett. Visgi, riebūs saldumynai išprovokuoja staigius cukraus kiekio pokyčius kraujyje, dėl ko apetitas, užuot sumažėjęs, tik dar labiau išauga, dėl ko vėl valgoma.

Žiemą svorio priaugama net ir valgant ne daugiau nei įprastai

Tai gali būti tiesa. Naujausių tyrimų rezultatai liudija, jog vitamino D, kurį organizmas gamina saulės šviesoje, trūkumas organizme gali lemti svorio pokyčius. Centrinio Lankašyro universiteto mitybos specialistė daktarė Stephanie Dillon sako, jog vitamino D gamybai organizmui būtina saulės šviesa, tačiau žiemą šios šviesos mažiau, be to, žmonės apskritai rečiau eina iš namų ir, lyg to būtų negana, saugosi nuo šalčio kiek įmanoma labiau dengdami kūną, taigi, tiesioginių saulės spindulių gaunama itin mažai. Preliminarių tyrimų duomenimis, žmonės, kuriems stinga vitamino D, labiau linkę kaupti riebalus, tiesa, tai, kaip tiksliai veikia šis mechanizmas, iki šiol nėra visiškai aišku. S. Dillon teigimu, atrodo, jog vitamino D stygius stabdo riebalų deginimą ir skatina kaupti jų atsargas, taigi, suvartojamos kalorijos transformuojamos ne į energiją, o į riebalus. Pasak specialistės, daugelio tyrimų rezultatai paliudijo, jog nutukusius žmones dažniau kamuoja vitamino D trūkumas. Vitamino D stygių organizme specialistė siūlo kompensuoti valgant daugiau riebios žuvies ir praleidžiant kuo daugiau laiko saulėje atidengus bent veidą ir rankas.

Šaltuoju metų laiku dažniau žiūrimas televizorius, taigi, daugiau ir valgoma

Tai iš dalies tiesa. Vasarą risnojama parkuose, šėlstama paplūdimiuose ir gausiai vaikštoma, o įpusėjus spaliui vis daugiau laiko praleidžiama ant sofos. C. Jacksonas pastebi, jog būnant namuose dauguma užsiėmimų neišvengiamai siejami su maistu, taip pat ir spoksojimas į žydrąjį ekraną žymiai malonesnis, jei prieš tai pasirūpinama saldainiais ar traškučiais. Profesorius rekomenduoja neapsileisti ir vesti mitybos dienoraštį, kuriame turėtų būti kruopščiai fiksuojamas kiekvienas suvalgytas produktas. Dienos pabaigoje tikslinga paklausti savęs, ar tikrai norėjote visko, ką valgėte, ir ar pakankamai judate, kad išeikvotumėte suvartotas kalorijas, sako jis. A. Ahmedas savo ruožtu priduria, jog šaltuoju metų laiku nepaprastai svarbu reguliariai sportuoti.