susidoros be problemų. O kaip stiklę išgręžti skylę? Pasitelkus ultragarsą, galite gręžti ne apvalią o trikampę, keturkampę ar kitokios formos skylę. Kaip suvirinti plastmasę, parkuoti automobilį ankštoje blogai apžvelgiamoje vietoje, pašalinti nešvarumus nuo įvairių detalių, surasti medžiagų vidinius defektus? Su šiomis ir daugeliu kitų užduočių padės susidoroti ultragarsas. Atvykite ir daugelį ultragarso savybių patys ištirsite.
„Ultragarsas branduolinei energetikai“ – dr. Reimondas Šliteris, dr. Algirdas Voleišis, dr. Algimantas Petrauskas – nuo 10 iki 15 val. prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute.
Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas yra seniausia ir profesionaliausia ultragarso mokslo institucija Lietuvoje. Viena iš įdomių ir perspektyvių instituto darbo krypčių – ultragarsinių matavimo technologijų taikymas branduoliniuose reaktoriuose. Ignalinos Lietuvoje veikė du RBMK tipo branduoliniai reaktoriai, kurių aktyvioji zona sudaryta iš grafito klojinio ir jame įtaisytų vertikalaus kuro kanalų. Veikiant dideliems neutronų srautams, tarpeliai tarp grafito ir kuro kanalų ėmė mažėti ir kelti grėsmę darbo saugumui. KTU mokslininkai sukūrė ir įdiegė ultragarsinę neardančios kontrolės sistemą šiems pokyčiams matuoti. Kviečiame atvykti susipažinti su šia unikalia aparatūra.
Šiuo metu ultragarso mokslo institutas kuria ultragarsinę vaizdinimo sistemą aukštoms technologijoms skirtam branduoliniam reaktoriui, esančiam Belgijos branduolinių tyrimų centre. Ši sistema leistų skysto švino ir bismuto lydinio aplinkoje, veikiant stipriai spinduliuotei, gauti reaktoriaus vidaus vaizdus, taip užtikrinant jo saugų darbą.
Pasirašant bendradarbiavimo sutartį Kaune dalyvavo pats Belgijos karalius Albertas II.
„Kraujotakos tyrimas panaudojant ultragarso bangas“ – prof. Audris Kopustinskas – nuo 10 iki 15 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, Elektronikos rūmuose.
Ultragarso bangos yra universalus ir ypač patogus įrankis matuoti kraujo srauto parametrus, aptikti kraujagyslių sklerotinių (kalkėjimo) pakitimų pradžią, jų laipsnį, tirti anatominių struktūrų geometrinius matmenis bei su judėjimu susijusius procesus. Pavyzdžiui, kraujo greičio matavimui galima sėkmingai panaudoti ultragarso bangų Doplerio efektą. Svarbus ultragarso bangų panaudojimo privalumas yra tyrimų neinvaziškumas. Mokslo grupė yra sukūrusi ultragarsinių kompiuterinių kraujotakos tyrimo įtaisų, kurie matuoja kraujo greičio charakteristikas arterijose bei venose ir skaičiuoja kraujotakos sistemą diagnozuojančius parametrus.
Besidomintieji biomedicinine elektronika ir biomedicinine inžinerija gali gilinti šios srities žinias studijuodami atitinkamose bakalauro bei magistro studijų programose, kurias siūlo Kauno technologijos universitetas.
„Išmanieji dėvimieji įtaisai“ – doc. Algis Vegys, doc. Alvydas Dosinas, dr. Robertas Lukočius – nuo 10 iki 15 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, Elektronikos rūmuose.
Elektronikos komponentų minimizavimas leido sukurti mobilią įrangą. Tokie kompiuteriniai išmanieji įtaisai yra maži ir lengvi, jie sugeba greitai ir tiksliai apdoroti duomenis. Šiuos išmaniuosius įtaisus lengva dėvėti, nes atskirus jos komponentus lengva paslėpti po drabužiais arba, pvz., įtaisyti rankinėje. Jie sugeba registruoti, matuoti ir apdoroti fiziologinius žmogaus sveikatos būklę nusakančius parametrus jam dirbant, sportuojant, ilsintis ar reabilitacijos metu. Išmatuoti arba jau apdoroti duomenys bevieliu ryšiu perduodami medicinos, stebėjimo, dispečerinėms ar kitoms tarnyboms. Ypač svarbi ir reikalinga tokių įtaisų taikymo sritis yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija, darbuotojų sveikatos ir gyvybės išsaugojimas.
„Elektrosmogas kompiuterizuoto darbo vietoje“ – doc. Pranas Kanapeckas, doc. Alfredas Otas – nuo 10 iki 15 val. Informatikos fakultete.
Darbas prie kompiuterio nėra visai saugus. JAV Darbo ministerijos duomenimis, vien tik kompensacijoms už vadinamuosius „pasikartojančius traumuojančius poveikius prie kompiuterio“ kasmet išleidžiama 100 milijardų dolerių. Dabar kompiuterių ir kompiuterinės įrangos gamintojams yra keliami griežti reikalavimai, todėl darbo vietoje kompiuterinės įrangos skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra silpni ir paprastai neviršija rekomenduojamo sveikatai lygio. Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į pašalinių elektromagnetinių laukų, ypač pramoninio dažnio, kenksmingumą kompiuterizuotose darbo vietose. Nustatyta neigiama įtaka organizmui, ilgą laiką būnančiam elektromagnetinių spindulių įtakoje. Aprašant elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, panaudotas net naujas ir gana grėsmingas terminas elektrosmogas. Atvykite ir kartu pamatuosime elektomagnetinio lauko intensyvumą.
Rugsėjo 14 d.
27. Ekskursija į Lietuvos aviacijos muziejų – 14 val. R
Vienas jauniausių Lietuvos respublikinių muziejų, ekspoziciją lankytojams atvėręs 2000 metais, įsikūręs istorinio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo prieigose. Ekspozicinėse salėse ir lauko aikštelėje demonstruojama virš 2000 eksponatų, tarp kurių – 28 tikri orlaiviai ir 3 didelio mastelio nuotoliniu būdu valdomi skraidantys modeliai.
Lankytojai galės susipažinti su pirmaisiais Lietuvos aviatoriais, Karo aviacijos gimimu, brigados generolo Antano Gustaičio, legendinių transatlantinių lietuvių lakūnų veikla, žymiausiais okupacinio laikotarpio Lietuvos aviacinio sporto entuziastais; legendinės „Lituanicos“, šiuolaikinio mokomojo reaktyvinio naikintuvo bei Lietuvoje pagaminto super sklandytuvo iš kompozicinių medžiagų kopijomis. Kompiuteriniame skrydžių imituoklyje didžiausi skraidymų fanai išmėgins savo sugebėjimus pilotuoti įvairius orlaivius.
28. „Bacilofobija. Kas iš tiesų valdo pasaulį, žmonės ar bakterijos?“ – doc. Daiva Janulaitytė-Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, stud. Andrius Laurinėnas – 15 val. KMU Mikrobiologijos katedroje. R
Mus iš visų pusių mus supa plika akimi nematomi mikroorganizmai: bakterijos, virusai ir grybeliai. Bakterijos yra mumyse, jos tūno ant paviršių, kuriuos liečiame, skraido ore, kurį įkvepiame. Maisto gamyboje naudojami grybeliai. Valymo įrenginiuose teršalus skaido bakterijos. Dauguma žmogaus negalavimų kyla dėl bakterijų, virusų ar grybelių. Daugiausia bakterijų būna ant prekių vežimėlių rankenų, kompiuterių pelių interneto kavinėse, tualetų durų rankenų, lifto iškvietimo mygtukų. Tai iš tiesų daug kam gali sukelti bacilofobiją.
Apsilankę Kauno medicinos universiteto Mikrobiologijos katedroje, sužinosite daugybę mikroorganizmų paslapčių, pamatysite juos per mikroskopą ir augančius mitybinėse terpėse. Išmoksite profesionaliai plauti rankas. Pamilus mikroorganizmus, bacilofobija jūsų tikrai nekankins.
Rugsėjo 15 d.
29. „Žalgirio mūšio įamžinimas“ – 14val. Ekskursija į Vytauto Didžiojo karo muziejų. R
Vytauto Didžiojo karo muziejus - vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis buvo pradėtas kurti dar 1919 m. gruodžio 15 d., o atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją. 1930 m. buvo pašventintas naujojo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, o 1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujieji muziejaus rūmai.
Muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 233 tūkst. eksponatų: archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą, legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno daiktai ir dokumentai, negatyvų ir nuotraukų kolekcijos, Lietuvos ir užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys, karo technikos ir transporto eksponatai. Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę bei Nepriklausomybę paminklus, eksponatus, pasakojančius apie Lietuvos istoriją, ginklų, karo technikos ir karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.
30. „Projektų valdymas – šiuolaikinis tikslų įgyvendinimo būdas“ – dr. Alfredas Chmieliauskas – 14 val. KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. (Donelaičio g. 20) R
Paskaita ir seminaras, skirti skatinti moksleivių inovatyvumą, verslumą, sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.
31. „Pelningos mokslo idėjos: darniosios inovacijos“ – dr. Visvaldas Varžinskas – 15.30 val. Moksleivių ir studentų verslumą bei inovatyvumą skatinantis seminaras KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. R
Pranešimo metu aptarsime darnios pramonės plėtros Lietuvoje perspektyvas. Nagrinėsime prevencinių aplinkosauginių technologijų ir sprendimų tendencijas, jų taikymo Lietuvos pramonės įmonėse patirtį. Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo (ekologinio projektavimo) principus. Bandysime atsakyti i klausimus: kaip darnios plėtros inovacijos gali įtakoti verslą konkurencingumo, ekonomiškumo, aplinkos apsaugos požiūriu, kaip inovacijas diegia Lietuvos įmonės.
Rugsėjo 16 d.
32. „Mamutų Lietuvoje pėdsakais“ – prof. Linas Daugnora – 13 val. Ekskursija į Lietuvos veterinarijos akademiją. R
Stambių gyvulių klinikų, patologijos centro, vivariumo ir Anatomijos muziejaus apžiūra – susitikimas su gauruotuoju raganosiu, mamutais ir kitais stambiais stuburiniais gyvūnais, gyvenusiais Lietuvos teritorijoje prieš kelias dešimtis ar kelis tūkstančius metų.
Ką galima nustatyti iš stuburinių gyvūnų griaučių? Fauna, jos raida ir ryšiai su žmogumi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ledynai, gyvūnai ir jų migracija. Gyvūnų populiacijos, jų dominavimas gamtoje atskirais geologiniais ir archeologiniais laikotarpiais. Kodėl vienos rūšys nyksta, kitos pradeda vyrauti? Naminių gyvulių prijaukinimo istorija. Kada atsirado naminiai gyvuliai ir gyvulininkystė Lietuvoje. Kokiomis ligomis sirgo anksčiau gyvenę gyvūnai?
33. „Nykstantys pasaulio gyvūnai“ – Violeta Lazarevičienė, Vytautė Beinarienė, Alma Pikūnienė, Nelė Napalkina – 14 val. Ekskursija į Kauno Zoologijos sodą. R
Lietuvos zoologijos sodas yra unikali, specifinė biologinės įvairovės išsaugojimo, kultūrinio švietimo bei aplinkosauginių idėjų populiarinimo vieta. Jis įkurtas 1938 m. profesoriaus Tado Ivanausko. Tai žalia oazė miesto centre, 15,9 ha plote sukaupusi visų gyvūnų karalystės klasių atstovus. Edukacinės programos zoologijos sode moksleiviams padeda pažinti retus ir nykstančius gyvūnus, suprasti gamtos reiškinius, žmogaus vaidmenį gamtoje. Susidaryti pozityvią nuostatą gyvūnų atžvilgiu. Čia galima išgirsti gyvūnų istorijas. Išbandyti save: stebėti, užuosti, liesti ir nugalėti šaltakraujo roplio baimę, šešiakojų šleikštulį. Visus penkis pasaulio žemynus ir jų atstovus aplankyti per 80 minučių.
Naujausia ir šviežiausia informacija – festivalio interneto tinklalapyje www.mokslofestivalis.eu
Gen. time: 0.0069
© xneox.com