Astronomas F.Freistetteris: „Pasaulio pabaigos pranašystės gali turėti rimtų pasekmių jautriems žmonėms“

Kodėl tokios populiarios pasaulio pabaigos pranašystės? Ar žvaigždynai bei Mėnulio fazės veikia žmonių gyvenimą? Astronomas Florianas Freistetteris interviu Austrijos portalui derStandard.at aiškina, kodėl data 2012.12.21 nereiškia pasaulio pabaigos, ir kodėl Mėnulio pilnatis neturi jokios įtakos nelaimingų atsitikimų bei gimstamumo statistikai. Nepaisant to, pasak astronomo, šie ezoterinio marketingo triukai gali būti pavojingi jautriems ir bailiems žmonėms.

- Tarkime, aš 2012 m. gruodžio 20 d. 23 val. 59 min. stoviu ant 542 m aukščio Hermanskogelio kalvos – aukščiausiame Vienos taške. Žiemiškai šalta ir giedra naktis. Kokia „žvaigždynų padėtis“ bus man prieš akis ir ką aš kaip profanas galiu iš jos sužinoti?

- Su programine įranga „Stellarium“ galima tai visai nesunkiai patikrinti. 2012 m. gruodžio 20 d. virš Vienos bus visiškai įprastas žieminis dangus. Pietuose matysis Sirijus, šviesiausia naktinio dangaus žvaigždė ir klasikinis žiemos žvaigždynas Orionas. Kiek toliau į vakarus danguje bus Jupiteris ir Mėnulis, o šiaurės rytuose - lengvai atpažįstami Didieji Grįžulo Ratai. Astronominiu požiūriu tai nėra kuo nors ypatinga diena. Tai žiemos pradžia, kaip ir kiekvienais metais gruodžio 21 ar 22 d.

- Ar teoriškai yra įmanoma, kad žvaigždė ar planeta atsirastų iš niekur ir sukeltų grėsmę? Kitaip sakant – kiek ir kaip tiksliai mes galime žinoti mūsų Visatos ateitį?

- Reikia skirti Visatą ir mūsų Saulės sistemą. Pirmosios ateitis žinoma, bet prognozės nėra šimtaprocentinės. O apie musų Saulės sistemą mes turime labai tikslais žinias. Nors įmanoma, kad kada nors atsiras „laisvai plaukiojanti planeta“, neturinti jokios tikslios orbitos, čia būtų kalbama ne apie artimiausius laikus. Mūsų galaktika yra tokia velniškai didelė, o tokia planeta būtų velniškai maža. Ir planeta negali taip paprastai atslinkti. Ji būtų atrasta labai seniai iš anksto, nes ji labai ilgai būtų pakeliui. Su moderniais teleskopais pastebimi daug mažesni už planetas objektai, pavyzdžiui, kometos ar asteroidai. Galima užtikrintai pasakyti, kad kitais metais jokia nežinoma planeta su Žeme nesusidurs.

- Ar pasaulio pabaigos pranašystės, susijusios su datomis, pavojingos, ar veikiau juokingos?

Ir vien, ir kita. Žvelgiant iš mano grynai mokslinio požiūrio taško, jos juokingos. Tai – gryna ezoterika ir pseudomokslas, ir su tikrais reiškiniais neturi nieko bendra. Tačiau kas yra jautrus panašiems dalykams ir bijo pasaulio pabaigos, tam tai gali turėti rimtų pasekmių. Ezoterikė Nancy Lieder dar 2003 m. pranašavo katastrofiška „polių pasislinkimą“ ir savo pasekėjams rekomendavo nužudyti savo augintinius, kad šiems nereikėtų išgyventi pasaulio pabaigos – bet tada nieko neatsitiko. Arba Haroldas Campingas, jau keletą kartų perkėlęs pasaulio pabaigos terminą – tačiau dalis jo pasekėjų vis vien sugebėjo išparduoti visą savo turtą.

- Jūs aiškinate, kad majų kalendoriaus pabaiga 1012 m. gruodžio 21 d. yra tik skaičiavimo pabaiga.

- Majų kalendorius nesibaigia. Tik pasibaigia vienas periodas ir prasideda kitas. Nei vienas kalendorius nesibaigia, tiesiog skaičiuojama toliau. Be to, nėra jokių majų pranašysčių, numatančių pasaulio pabaigą.

- Kodėl tuomet atsirado tokia hipotezė, sudariusi pagrindą tolesnėms pseudomokslo ir popkultūros spekuliacijoms?

- Dar visai neseniai šią temą gvildeno tik ezoterikai. Klasikinis veikalas yra ezoteriko José Argüelleso knyga „Majų faktorius“, išleista devintajame dešimtmetyje. Bet per holivudinį Rolando Emmericho filmą „2012“ tai pasiekė plačiąją visuomenę. Buvo daugybė televizijos ir spaudos pranešimų bei virusinio marketingo. Buvo netgi įkurta interneto svetainė, kurioje tariami mokslininkai pranešdavo apie pasaulio pabaigą. Tada daugelis tikrų ezoterikų pastebėjo, kad iš šios temos galima uždirbti nemažai pinigų. Staiga atsirado daugybė medžiagos, susijusios su 2012 m. - amuletų, seminarų, sėkmės kursų.

- Dažnai data 2012.12.21 neretai siejama su visuomenės mąstymo pokyčiais, „antžmogio“ atėjimu ir panašiais dalykais. Ką galima apie tai pasakyti šiais krizės laikais?

- Pokyčių ir transformacijų troškimas yra elementari ezoterikos sudedamoji dalis. Nuolatinėmis sielos kelionėmis, meditacija ir panašiais dalykais, esą, galima tobulėti ir pakilti į aukštesnį lygmenį. Bet grynai istoriniu ir objektyviu požiūriu, mes gyvename visiškai neišskirtiniais laikais. Ekonominių krizių buvo visada, kaip ir karų bei revoliucijų. Vienintelė ypatinga išimtis – klimato pokyčiai. Tačiau kiekvienas laikmetis turi kažką ypatingo. Pasaulis nuolat keičiasi.

- Kodėl savo interneto dienoraštyje tiek daug vietos skiriate ezoterikos temai?

- Kai norima paaiškinti, kas yra mokslas, reikia paaiškinti ir tai, kas nėra mokslas, bet tokiu apsimeta – nesvarbu, ar tai būtų pseudomedicina, ar astrologija, ir panašiai. Ezoterinės temos sulaukia labai daug dėmesio – visų pirma internete, taip pat ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Savo tinklaraštyje noriu su tuo kovoti.

- Ar Mėnulio fazės iš tiesų veikia žmogaus savijautą? Ar jomis galima vadovautis pasirenkant augalų sodinimo ar apsilankymo kirpykloje laiką?

- Mėnulio fazės man asmeniškai neturi visiškai jokios reikšmės. Ir fizikiniu požiūriu negali būti nustatyta jokia panaši įtaka, pavyzdžiui, pilnaties. Tik apšvietimas pakinta, ir daugiau nieko. Atlikta daugybė tyrimų ir statistinių skaičiavimų, ar per atitinkamas Mėnulio fazes padaugėja nelaimių, gimimų ir panašiai. Rezultatas – Mėnulio fazės tam neturi jokios įtakos. Mano nuomone, čia veikia selektyvus suvokimas. Patiri stresą, kažką blogo suvalgei, sunku užmigti – pasižiūri pro langą, o ten pilnatis – ir tada įsidėmi šį neįprastą atvejį. Bet šitai galima patikrinti objektyviai per ilgesnį laiką, pavyzdžiui, vedant miego dienoraštį, ir paaiškės, kad nėra nieko ypatingo.