Ateities studentų koziris – dviguba specialybė ir visapusiška asmenybė

Universitetai – ne diplomų gaminimo mašinos, o visapusiškai išsilavinusių, karjerą planuoti mokančių ir pokyčių darbo rinkoje neišsigąstančių asmenybių kalvės. Tokią viziją mato Europos aukštojo mokslo įstaigos, pasiryžusios studentus ruošti kitaip.

Tingūs europiečiai: lyjant į darbą neina

Neseniai naujienų agentūra „Reuters“, naudodamasi naujausia darbo rinkos statistika, paskaičiavo, kad didžiausias jaunimo nuo 15 iki 25 metų nedarbas – Graikijoje, Ispanijoje, viršijantis 50 proc., Portugalijoje ir Italijoje, svyruojantis nuo 35 proc. iki 36 proc. Mažiausią nedarbo naštą neša Vokietijos jaunimas – tik 7,9 proc. Vidurio ir Rytų Europos šalių į nedarbo matavimosi varžybas neįtraukusi naujienų agentūra paskatino įvairių šalių piliečius apie jaunimo raumenis darbo rinkoje pakalbėti socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tai reiškia tik tai, kad turite būti išradingi darbų rinkoje. Sunku, bet įmanoma“, – patarė Londone gyvenantis Sadhra.

„Britų jaunimas dažnai nesivargina eiti į darbą, jei lyja“, – kritikavo vienas britas, pridūręs, kad tai – ne šiaip posakis, o tikra jo girdėta istorija.

Konstruos visapusišką asmenybę

Lietuvos mokslo įstaigos taip pat susigriebė, kad sunkiai prognozuojamų darbo rinkų, visuotinio mobilumo ir naujų kompetencijų poreikio laikais į studentų paruošimą teks pažiūrėti kiek kitaip.

„Dinamiškų pokyčių kontekste nei valstybė, nei organizacijos nebegali prisiimti atsakomybės už savo darbuotojų ateitį ir karjeros perspektyvas. Darbuotojas pats yra atsakingas už savo ateitį ir karjerą. Todėl naujasis koncepcinis pagrindas modernizuojant Europos aukštojo mokslo sistemą yra konstruojamas kaip atsakymas į klausimą, kaip rengsime visapusišką asmenybę, kuri geba integruotis ir įsitvirtinti globalioje darbo rinkoje.

Tokiai asmenybei reikia būti pasirengusiai profesinei veiklai, būti aktyviu piliečiu, mokėti valdyti savo asmeninę karjerą tam, kad užtikrintų nuolatinį profesinį ir asmeninį tobulėjimą ir tokiu būdu išlaikytų įsidarbinamumą darbo rinkoje“, – aiškino Vilniaus universiteto Karjeros centro direktorė, dr. Jolanta Vaičiūnaitė.

Karjeros centro direktorė pasakojo, kad tokiame kontekste svarbi tampa praktikos nauda, todėl Vilniaus universitetas, lygiuodamasis į Europos aukštojo mokslo strateginius tikslus, kuria kokybiškas praktikos vietas siūlančių organizacijų tinklą, stengiasi, kad studentai užmegztų ryšius su būsimais darbdaviais.

Ateitis – mobilumas ir dviguba specialybė

„Aukštojo mokslo institucijos turi siekti parengti kuo lankstesnius ir gebančius persiorientuoti absolventus – apie tai kalbama tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmeniu. Vis dėlto tenka pripažinti, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema galėtų būti labiau orientuota į tokių absolventų parengimą. Manau, kad padėtis pagerėtų įgyvendinus gretutinių studijų sistemą, pagal kurią studentas galėtų vienu metu studijuoti dvi specialybes. Lankstumo darbo rinkoje suteiktų ir mobilumas šalies viduje, tarptautinėje erdvėje“, – vienus didžiausių iššūkių aukštojo mokslo strategams įvardijo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Vienas iš būdų studentus „supažindinti“ su būsimais darbdaviais – populiarėjantis socialinių partnerių įsitraukimas į aukštųjų mokyklų veiklą. Su darbdaviais tariamasi dar prieš kuriant studijų programas, tikintis, kad darbdavio išsakyta nuomonė, kokių darbuotojų jam iš tiesų reikia, padės geriau paruošti jaunus specialistus. Tokias išvadas priėjo tarptautinė ekspertų grupė, neseniai atlikusi Studijų kokybės vertinimo centro analizę ir vertinimą.

Dabartinė aukštojo mokslo politika, D. Dikšaičio nuomone, nebeatrodo integrali kitų valstybės politikų atžvilgiu, institucijos dažnai nesusikalba tarpusavyje. Mokslo įstaigos nepasitiki Švietimo ir mokslo ministerija ir vienos kitomis, todėl ruošti specialistus, turinčius valstybei ir visuomenei reikalingiausių kompetencijų, sudėtinga.

Įvairūs mokslininkai, tyrinėjantys jaunimą darbo rinkoje, pastebi, kad dabartiniai studentai, jauni specialistai labai mobilūs, mokantys keistis, įgyti naujų įgūdžių, dažnai neapsiribojantys viena specialybe.

Vienas iš esminių strateginių aukštojo mokslo dokumentų yra šiemet pavasarį priimtas Bukarešto komunikatas, kuriuo Europos šalys pabrėžia ugdysiančios kūrybingus, inovatyvius, kritiškai mąstančius absolventus, kurie padėtų prikelti šalių ekonomiką. Dokumente akcentuojamas jaunimo įsidarbinimo priemonių kūrimas. Lietuvoje už šio dokumento įgyvendinimą atsakinga švietimo ir mokslo ministro įsakymu sukurta Bolonijos proceso stebėsenos darbo grupė. Žadama, kad ji skirs dėmesį jaunimo mobilumui skatinti, viliamasi, jog tarptautinė patirtis pasitarnaus jaunuoliams tapti lankstesniems, kritiškiau ir kūrybiškiau žvelgti į studijas.

Tačiau greta mobilumo skatinimo teks spręsti ir socialinės gerovės klausimus. Taip pat kelti studentų praktikos kultūrą, vengiant fiktyvių praktikų. „Manau, kad „geros praktikos kultūra“ turėtų rastis dėl aukštųjų mokyklų, atitinkamų valdžios institucijų ir studentų bei darbdavių partnerystės. Tenka pastebėti, kad šiuo metu yra jaunimo, kuris nori įgyti įgūdžių, tačiau dažnai šio noro nėra kaip realizuoti.

http://i4.alfi.lt/5402/0/23.jpg

Tiesa, kad praktikos būtų iš tiesų naudingos, būtina suteikti galimybę jas lanksčiau organizuoti: pailginti praktikos terminą, jos laiką dalyti dalimis, pasirinkti specialų atlikimo grafiką, jas nebūtinai atlikti vasarą“, – sakė D. Dikšaitis.

Studentams vis dar rūpi „popieriukas“?

Užsienyje vis dažniau kalbama apie tai, kad mokymosi, persikvalifikavimo procesas turi trukti visą gyvenimą, nes „turėti vieną popieriuką“ nepakanka.

„Reikia pripažinti, kad dalis studentų į studijas iš tiesų žiūri atsainiai ir formaliai – nori iš jų pasiimti ne kompetencijas, bet diplomą, kuris turėtų „atverti kelius“. Kai kam ir atveria, pavyzdžiui, ne taip seniai ir valytoja turėjo turėti diplomą – tai buvo darbdavių priemonė vykdyti darbuotojų atrankas. Tokios ydos greit nedingsta...

Mes visada akcentuojame ne „popieriuką“, bet kompetencijas, kurios įgyjamos ar turėtų būti įgyjamos studijuojant. Pasakymas „išsilavinimas garantuoja darbo vietą“ reiškia ne ką kita, bet tai, kad išsilavinimas yra adekvatus aplinkybėms valstybėje, pasaulyje ir padeda įsitvirtinti. Lietuvoje to adekvatumo problemų tikrai esama. Ir didžioji dalis jų gali būti sprendžiama per pačios aukštojo mokslo sistemos efektyvesnį valdymą bei suinteresuotų šalių dalyvavimą“, – kalbėjo Studentų sąjungos prezidentas.

Europoje šiuo metu dominuoja horizontaliu judėjimu paremta darbo rinka – terpė, kurioje galima užsiimti darbų, kompetencijų kaitaliojimu prisitaikant prie besikeičiančios darbo, karjerų, žmonių santykių aplinkos. Tokioje aplinkoje itin svarbus mokymasis visą gyvenimą.

„Tai iššūkis ir žmogui, ir valstybei. Žmogui, nes jis privalo nuolat tobulėti, siekti naujų kompetencijų, prisitaikyti prie kintančios visuomenės. Valstybei – nes ši privalo užtikrinti galimybes ir priemones įvairiais būdais jį skatinti“, – įsitikinęs D. Dikšaitis.