Avarijoje žuvusi panevėžiečių šeima atgulė į bendrą kapą

Trečiadienio vidurdienį per Panevėžį nusidriekė paskui tris katafalkus važiuojanti ilga automobilių kolona. Į paskutinę kelionę buvo išlydėta Galskių šeima, praėjusį šeštadienį žuvusi kraupioje avarijoje Pasvalio rajone. Galskiai – 53 metų Vytautas, 48 metų jo žmona Irena ir 25 metų sūnus Andrius – atgulė į vieną bendrą kapą miesto Šilaičių kapinėse.

Vienintelė autokatastrofoje gyva likusi žuvusių sutuoktinių dukra, 23 metų Ieva, laidotuvėse nedalyvavo - ji tebegydoma Panevėžio ligoninėje. Merginai lūžę šlaunikauliai, jos laukia ilgas gydymas ir netekties skausmas likus iškart be visų artimųjų.

Avarija – pakeliui į laidotuves

Apie šeštadienio rytą įvykusią tragišką avariją lrytas.lt jau rašė. Tądien Pasvalyje turėjo būti laidojama ilgametė vietos pradinių klasių mokytoja, 83 metų Valerija Galskienė.

Tačiau iš Panevėžio, kur buvo grįžusi pernakvoti, į laidotuves važiavusi jos sūnaus Vytauto šeima ir 57 metų dukra Rūta Kupinienė Pasvalio taip ir nepasiekė.

Apie 8 val. Pasvalio rajone, magistralėje „Via Baltica“, netoli Talačkonių kaimo, V. Galskio vairuojamas automobilis „Audi B4“ kaktomuša susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu krovininiu mikroautobusu „Fiat Ducato“.

Pastarąjį vairavo Pasvalio rajono Tetirvinų kaimo gyventojas, 52 metų Algis Launikonis. Kartu su 29 metų sūnumi Ramūnu jis važiavo su reikalais į Alytų.

Nuo smūgio žiauriai sumaitota „Audi“ nulėkė nuo kelio ir užsidegė, o mikroautobusas liko kelkraštyje.

Ugnis automobilio variklio skyriuje buvo greit numalšinta, o atskubėję ugniagesiai iš sumaitoto automobilio žmones ištraukė tik nupjovę stogą. Gyva buvo likusi tik viena iš trijų „Audi“ gale sėdėjusių keleivių – I. Galskytė. Likę keturi žmonės per susidūrimą žuvo iškart.

I. Galskytė buvo skubiai išvežta į Panevėžio ligoninę ir gydoma intensyviosios terapijos skyriuje. Merginai lūžę šlaunikauliai, sumuštas veidas, galva. Būklei pagerėjus ji dabar jau iš intensyviosios terapijos skyriaus iškelta.

Abu mikroautobusu važiavę vyrai smarkiai nenukentėjo, gydytojų pagalbos jiems neprireikė.

Laukia ekspertų išvadų

Dėl avarijos, kurios metu žuvo net 4 žmonės, Pasvalio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai kol kas nesiryžta įvardinti, kuris automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Policininkų teigimu, avarijos aplinkybės turėtų paaiškėti gavus ekspertų išvadas.

Tądien, kai įvyko ši baisi avarija, eismo sąlygos Pasvalio rajone buvo itin sudėtingos – pustė, pūtė smarkus vėjas, o magistralinio kelio atkarpa, kur įvyko ši nelaimė, buvo apledėjusi ir slidi kaip stiklas.

Mokytoja išsivedė artimuosius?

„Negi toks geras žmogus su savimi Anapilin visą pulką artimųjų panoro išsivesti?“, – stebėjosi pasvaliečiai, šeštadienį susirinkę į ilgametės pradinių klasių mokytojos, 83 metų Valerijos Galskienės laidotuves.

Žmonės sukrėtė prieš pat išlydint į kapines V. Galskienę pasklidusi žinia apie jos dukters ir sūnaus šeimos žūtį. Pirmasis žmonos R. Kupinienės, kuri turėjo kartu su brolio šeima atvažiuoti į 9 val. pasidedančias mišias, pasigedo jos vyras Albertas. Tą rytą vyriškis su sūnumi ir marčia į laidotuvesatvažiavo iš Alytaus.

Išsiaiškinęs, kad šeštadienį niekas velionės pedagogės vaikų nebuvo sutikęs, alytiškiai sunerimo. Važiuodami į Pasvalį jie matė, kad prie Talačkonių įvykusi avarija, tačiau eismas buvo nukreiptas apylanka, todėl suniokoto V. Galskio automobilio jie nematė. Tik paskambinus į policiją paaiškėjo baisi tiesa.

Šios žinios priblokštiems giminaičiams dar užteko tvirtybės numatytu laiku palaidoti V. Galskienę. Po to jiems teko pradėti ruoštis iš karto keturioms laidotuvėms.

Gyvų mokytojos vaikų neliko

R. Kupinienės palaikus vyras ir sūnus išsigabeno į Alytų, kur moteris su šeima praleido jau daugiau nei 30 metų. Moteris antradienį buvo pašarvota, o ketvirtadienį bus laidojama.

R. Kupinienė jau ne vienerius metus vadovavo vienam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro padaliniui. „Nuoširdus, labai malonus ir draugiškas žmogus“, – apibūdino pasvalietę, jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvenančią Alytuje, jos bičiuliai. Moteris labai džiaugėsi vienerių metų anūke, sūnaus dukrele.

Daug metų gyvenę bute Alytuje, sutuoktiniai Kupinai prieš kurį laiką išsikėlė gyventi į Merkinėje (Varėnos r.) nusipirktą sodybą, o savo butą paliko sūnaus šeimai. Tiesa, R. Kupinienė ir toliau važinėjo dirbti į Alytų.

Jau kelerius metus su dukters šeima Dzūkijoje gyveno ir V. Galskienė. Prieš dešimtmetį mirė pedagogės sutuoktinis, vėliau sušlubavo jos pačios sveikata. Todėl pardavusi būstą Pasvalyje, ji apsigyveno pas Kupinus. Prieš kelias savaites ją ištiko insultas, po kurio ji nebeatsigavo.

Vietiniame Alytaus laikraštyje šeštadienį buvo spausdinamos užuojautos R.Kupinienei dėl motinos mirties, tačiau jų moteris perskaityti nebespėjo.

Po šeštadienio avarijos neliko gyvo nei vieno V. Galskienės vaiko. Vyriausiasis moters sūnus prieš 16 metų nusižudė, o dabar žuvo dukra ir beveik visa sūnaus šeima.

Vienai kaip pirštas likusiai I. Galskytei dabar artimiausi giminės – motinos seserys, tėvo puseserė. Tiesa, ligoninėje tebegydoma mergina sulaukė didelio palaikymo iš draugų. Viena jos draugė atsikraustė į Panevėžį merginos slaugyti. Iki nelaimės I. Galskytė gyveno ir dirbo Vilniuje.

Po pedagogės žūties – psichologų pagalba

Ir apie žuvusiuosius Galskius, ir apie R. Kupinienę juos pažinoję žmonės atsiliepia tik gerai.

V. Galskį, kaip gerą santechniką, pažinojo ne vienas panevėžietis, vyriškis darbų turėdavo ir tėviškėje – Pasvalyje. Jo žmona Irena – Panevėžio pradinės mokyklos mokytoja. Kūrybinga pedagogė dailės paslapčių mokė ir estetikos bei žinių mokyklėlės „Starzdanėlės“ auklėtinius, o Pradinėje mokykloje vesdavo ir keramikos būrelio užsiėmimus.

Po netikėtos I. Galskienės ir jos artimųjų mirties Panevėžio pradinėje mokykloje šia savaitę dirbo net trys psichologai, teikdami psichologinę pagalbą moksleiviams, jų tėveliams, pedagogams.

Pirmadienį I. Galskienės auklėtiniams trečiokams turėjo vykti kalėdinė šventė, tačiau dėl mylimos mokytojos mirties renginys buvo atšauktas. O trečiadienį mokyklos pedagogai rinkosi ne į pamokas, bet į kolegės laidotuves.

Į laidojimo namus „Ramybės takas“ atiduoti paskutinės pagarbos šiai pedagogei atėjo ir buvę jos auklėtiniai, jau išsibarstę po kitas mokyklas,

„Irena – puiki mokytoja, draugiškas ir šiltas žmogus“, – lrytas.lt sakė laidotuvėse dalyvavusi 23 metų Merve Orucu iš Turkijos. Šią merginą, jau 8 mėnesius dirbančią Pradinėje mokykloje pagal mokytojų mainų programą, taip pat sukrėtė I. Galskienės mirtis.

Į laidotuves buvo susirinkę ir nemažai A. Galskio draugų. Jie stebėjosi tragišku bičiulio likimu. Prieš kurį laiką Andrius buvo užpultas ir žiauriai subadytas peiliu. Vaikinas vos išliko gyvas, ilgai gydėsi, dar iki šiol nebuvo visiškai pasveikęs.

Atgulė į bendrą kapą

Vis trys Galskiai antradienį buvo pašarvoti vienoje laidojimo namų „Ramybės takas“ šarvojimo salėje, o trečiadienį trimis katafalkais, lydimi ilgos automobilių kolonos, pajudėjo į paskutiniąją kelionę.

Žuvusi šeima Panevėžio Šilaičių kapinėse atgulė į bendrą kapą. Gražioje vietoje, kalnelyje tarp medžių ketvirtadienio popietę supiltas bendras jų kapo kauburėlis buvo klote nuklotas baltų gėlių jūra.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=617210&s=11&f=4