Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui buvo pastatytas antrasis Paryžius

Pirmajam pasauliniam karui einant į pabaigą buvo pastatytas netikras antrasis Paryžius, kuriuo norėta nukreipti vokiečių pilotų dėmesį, praneša telegraph.co.uk.

Prancūzijos sostinei ruošiantis 93-iosioms paliaubų metinėms, paviešintas neįtikimai skambantis planas.

Sprendžiant iš archyvų, kariškiai planuotojai tikėjosi, kad vokiečių pilotai apsigaus ir bombarduos netikrą miestą.

Netikrasis Paryžius buvo pastatytas šiaurinėje tikrojo miesto dalyje, jame buvo nutiestos netikros gatvės su elektros apšvietimu, pastatų kopijos ir netgi Šiaurinės stoties (Gare du Nord) kopija.

„Neįtikėtina istorija, net paryžiečiai mažai apie tai žinojo, – pasakojo profesorius Jeanas Claude’as Delarue. – Dėl suprantamų priežasčių planas buvo slaptas, iš jo matyti, kaip rimtai žvelgta į bombų grėsmę.“
Planą sukūrė Apsauginės aviacijos grupė 1918 m., kai karas jau artėjo į pabaigą.

1918 m. tik buvo pradėti kurti radarai, o tolimojo nuotolio vokiečių bombonešiai buvo gana primityvūs. Per trumpus išpuolius į Paryžių ir Londoną lėktuvų įgulos mesdavo bombas iš lėktuvų ant taikinių, kuriuos pamatydavo.

Prancūzų planuotojai pasirinko teritoriją maždaug už 24 kilometrų nuo Paryžiaus centro, kurioje buvo panašus Senos upės vingis, kaip šalies sostinėje.

Buvo sukurta daug garsių objektų kopijų – Triumfo arkos, Operos ir kitų.
Kurti miestą buvo pasamdytos privačios įmonės, o apšviesti antrąjį šviesos miestą – inžinierius Fernandas Jacopozzi.

Medines namų imitacijas papuošė originaliomis detalėmis, permatomais dažais, kurie sudarė nešvarių gamyklų stiklų įspūdį.

Pasitelkus geltonas ir raudonas lempas, buvo sukurtas įspūdis, kad naktį veikia gamyklos, kažkiek buvo apšviesti ir netikri traukiniai su bėgiais.
Visgi miesto kopijos nebaigė iki paskutinio vokiečių antskrydžio 1918 m. rugsėjį, tad taip ir neišbandė.

Po karo netikrą Paryžių greitai išmontavo.

Per abu karus Paryžius mažai nukentėjo, o štai Londoną stipriai subombardavo, tūkstančiai žuvo ir buvo sužeisti.

Po karo inžinierius F. Jacopozzi sulaukė apdovanojimo ir dar labiau išgarsėjo, kai pirmą kartą apšvietė Eifelio bokštą.