*

Baisi avarija Vilniuje priminė seną bėdą


* delfi.lt [AAA]

http://gs.delfi.lt/images/pix/avarija-gelezinio-vilko-gatveje-64945311.jpg

Per plauką baisia tragedija nevirtusi avarija Vilniaus Geležinio vilko gatvėje, kai į lengvąjį automobilį atsitrenkęs sunkvežimis nukrito nuo tilto, priminė atitvarų kokybės problemą.

Specialistai pripažįsta, kad dauguma šalies keliuose esančių atitvarų yra pritaikyti sulaikyti tik lengvąjį automobilį.

„Tokie atitvarai, kokie yra statomi Lietuvos keliuose, galėtų būti tik automobilių stovėjimo aikštelėse, nes jie yra nepritaikyti smūgiams ir didelėms apkrovoms“, - DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas.

Peržvelgęs nelaimės nuotraukas mokslininkas aiškina, kaip galima buvo galima sušvelninti šios nelaimės pasekmes.

„Galima spėti, kad sunkvežimis užvažiavo ant prieš atitvarą esančios bordiūro, pašoko nuo jo ir taip peršoko atitvarą. Atitvarų kuoliukai padaryti labai standūs ir masyvūs. Galėjo būti, kad automobiliui atsitrenkus į standų objektą smūgis nebuvo nugesintas, o dar labiau jį mestelėjo į viršų. Kuoliukai turi linkti, bet virš jų einanti juosta turi laikyti automobilį. O kai juosta pritvirtinama prie pat kuoliukų, ji nulinksta kartu su jais, todėl atitvaras neduoda jokios naudos. Juosta turėtų būti tvirtinama per tam tikrą intarpą. Toks sprendimas leistų pasiekti, kad kuoliukui linkstant juosta liktų tokiame pačiame

S. Pukalsko nuomone, jeigu apsauginė juosta būtų šiek tiek labiau išsikišusi į gatvę, galbūt sunkvežimis nebūtų užkabinęs bordiūro ir nuo jo pašokęs.

Taip pat mokslininkas svarsto, kad vilkiko greitis turėjo būti nemažas.

DELFI primena, kad žiemą autostradoje ties Ariogala susidūrė net 4 vilkikai, vieno vairuotojas žuvo, trys žmonės sunkiai sužeisti. Du vilkikai sudegė. Tuomet irgi kalbėta ne tik apie prastas oro sąlygas, bet ir netinkamus atitvarus.

„Juk matėme pavyzdį, kai automagristralėje per plikledį sunkvežimiai išsivažinėjo į skirtingas puses. O taip įvyko dėl to, kad jie nulenkė ir nuvažiavo per atitvarus. Tai kam tokį atitvarą statyti, jeigu jis neatlieka savo funkcijos? Pinigai išleidžiami, bet jie panaudojami neefektyviai“ - kalbėjo S. Pukalskas.

Tragedija privertė imtis priemonių

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas DELFI sakė, kad Lietuvoje dauguma atitvarų yra pritaikyti lengviesiems, ne krovininiams automobiliams. Taip esą yra didžiojoje dalyje Europos.

„Jeigu šis atitvaras pagal aukštį buvo pritaikytas lengviesiems automobiliams, tai galėjo ir neapsaugoti krovininio automobilio. Be to, manau, kad šie atitvarai buvo statyti prieš kurį laiką, o mokslas žengia į priekį, kaip ir avaringumo tyrimai. Tikėtina, kad aukštesnis ar kitaip suprojektuotas atitvaras būtų išgelbėjęs nuo kritimo“, - komentavo direkcijos vadovas, pridūręs, kad gatvėmis sostinėje turi rūpintis savivaldybė.

Pasak pašnekovo, pirmadienį priešpiet Vilniaus Pietiniame aplinkkelyje vilkiko vairuotoją ištiko epilepsijos priepuolis, todėl nevaldoma sunkiasvorė mašina rėžėsi į atitvarus, tačiau jų nepralaužė ir nenugarmėjo nuo kelio.
Valstybinės įmonės Vilniaus regiono keliai direktorius Petras Džervus tvirtino, kad tai lėmė įrengti nauji aukščiausios klasės sustiprinti atitvarai, skirti sulaikyti krovininį automobilį.

Įvertinusi žiemą įvykusios baisios vilkikų avarijos priežastis LAKD nusprendė įrengti saugesnius atitvarus.

Žiemą autostradoje įvykus baisiai avarijai Vilnius-Kaunas, LAKD užsakymu Transporto ir kelių tyrimų institutas atlieka tyrimą, kaip padidinti saugumą kelyje Vilnius-Kaunas.

„Tyrimą atlikęs Transporto ir kelių tyrimų institutas rekomenduoja kelyje Vilnius-Kaunas ir gal net Kaunas-Klaipėda tose vietose, kur yra statūs šlaitai ar senas ąžuolas vidury kelio, statyti aukštesnės klasės atitvarus ir didinti jų skaičių. Konkrečios vietos ir atitvarų skaičius dabar yra detalizuojamas“, - sakė S. Skrinskas.

Tam tikimasi gauti europinę paramą iš 2014-2020 m. perspektyvos.


1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0315
* © xneox.com