Bažnyčiose nurodoma, kiek aukoti už išduodamą pažymą

Už dyką arklys arkliui ir nugaros nekaso. Ši liaudies išmintis tinka ir Kauno bažnyčioms – dalyje jų tiesiai šviesiai nurodoma, kiek reikia „aukoti“ už išduodamą pažymą. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas sako, kad tam tikros gairės, kiek reikia aukoti, galimos, tačiau apibrėžti konkrečios sumos nederėtų.

„Buvome Šilainių bažnyčioje pasiimti pažymos, kad priklausau šiai parapijai. Pas sekretorę stovėjo urna su užrašu „Už pažymą auka 10 Lt“. Tiesiai šviesiai. Prisikėlimo bažnyčioje už pažymą, kad vyras krikštytas, paprašė 10 Lt ir kvitą išrašė“, – stebisi neseniai ištekėjusi kaunietė Milda.

Milda prisimena, kad aukoti teko ir už sutuoktinių kursus Kauno šeimos centre. „Kai registravomės, buvo urnelė su užrašu „Auka“, bet mums pasakė, jei jums nedaug, tai auka 50 Lt“, – įvardijamomis aukų sumomis stebisi pašnekovė.

Prieš savaitę ištekėjusi Indrė sakė pažymą apie krikštą ėmusi gimtajame Raseinių rajone. Jokios aukos ji nedavė, o ir kunigas to neprašė. Kiek kitaip susiklostė iš Kuršėnų kilusiam Indrės vyrui.

„Paimti pažymos į Kuršėnų bažnyčią nuėjo vyro mama. Klebonas pasakė, kad už išduotą pažymą auka bažnyčiai turėtų būti ne mažesnė kaip 20 Lt. Ji piniginėje teturėjo 50 Lt banknotą, jį ir padavė, o grąžos prašyti nedrįso“, – prisiminusi, kad pažyma kainavo 50 Lt, juokėsi Indrė.

Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai priklausanti Indrė čia turėjo gauti pažymą, kad nėra ištekėjusi. Ji atsipirko 5 Lt auka – klebonas nurodė, kad už pažymą galima aukoti, tačiau konkrečios sumos neįvardijo.

Kaunietė Adelė sakė už Saulėtekio bažnyčioje gautą pažymą apie krikštą paaukojusi 100 Lt. Tuo metu iš Alytaus kilęs jos vyras šiame mieste esą turėjo pasistengti, kad gautų pažymą. „Klebonas vis kankino klausimais, kodėl jis nori tuoktis kitoje bažnyčioje ir neorėjo duoti pažymos. Kai jis „paaukojo“ 100 Lt, klebonas pažymą kaip mat išdavė“, – kalbėjo Adelė.

D.Chmieliauskas: aukos dydis neturi būti nustatomas

„Aukos dydis nėra nustatomas. Kartais žmonės klausia, teiraujasi, orientaciškai galima jiems pasakyti, bet tai neturi būti nustatyta kaip tarifas, apibrėžta griežta suma“, – tvirtina Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai D. Chmieliauskas.

Pasak D. Chmieliausko, kad išduodamas kvitas – normalu ir gražu, o jei žmogus nesmagiai jaučiasi dėl įvardijamos sumos, apie tai turėtų užsiminti klebonui.

„Tai paprastai daroma, nes žmonės vis tiek klausia, kiek maždaug aukoti. Tai gali būti kaip tam tikros gairės, bet tikrai ne kokia nors apibrėžta suma kaip kaina. Jei nurodymas, kokia turėtų būti auka, žmogų skaudina, reikia pasakyti: klausykit, man labai nemalonu, kad nurodote aukos dydį“, – kalbėjo D. Chmieliauskas.