Baro anekdotai

Ateina į barą vyrukas ir sako:
- Man 18 stiklelių degtinės!
Barmenas tylėdamas įpila, o
vyrukas toliau savo varo:
- Dabar trečią ir aštuonioliktą
išimk!
Barmenui pasidaro įdomu ir jis
paklausia kam to reikia.
- Matai, - atsako vyriškis, - nuo
trečio stiklelio man kablys, o nuo
aštuoniolikto koma.

Moteris ateiną į barą ir prašo:
– Man puodelį kavos ir bandelę.
Barmenas atneša viską. Po kiek
laiko klientė pasikviečia barmeną
prie savęs:
– Atsiprašau, bet mano kava
pimp*lais smirdi.
Barmenas paima, pauosto:
– Ponia, o bandėte puodelį laikyti
kitoje rankoje?

Į barą užeina praeivis, užsisako
taurę brangiausio konjako, vienu
ypu išgeria, ant baro palieka 50
litų ir pabėga. Barmenas čiumpa
banknotą ir atsargiai
besižvalgydamas, dedasi jį į
kišenę. Staiga jis pastebi bosą,
varstantį jį žvilgsniais. Padavėjas
visiškai ramiu balsu:
- Įsivaizduokite, šefe! Šitas
niekšas paliko tik arbatpinigius ir
pabėgo nesusimokėjęs už
gėrimą!

Ankstyvas Londono rytas. Baras.
Barmenas tvarkosi, šluosto ir
blizgina stiklines. Staiga kiaurai
sieną įeina kažkoks žmogus,
duoda barmenui porą svarų,
įsipila viskio, išgeria, užsikanda
stikline ir išeina kiaurai sieną.
Barmenas pakelia antakį ir pats
sau pasako:
- Hmmm... Viskis iš pat ryto?

Gerokai pasivaišinę du kaimynai
grįžta namo. Šviečia mėnulis ir
skersai kelio nutįsę telefono
stulpų šešėliai. Atsargiai juos
peržengdami abu kalbasi:
- Matyt, buvo smarki audra, kad
visus stulpus išvartė.
- Aha. O mes net negirdėjom, kai
griaudėjo. Vadinasi, - paūžėm,
kaip reikiant...

Vakaras, kavinėj sėdi būrelis
draugų, gurkšnoja konjaką.
Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
- Fu, blakėm smirda...
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj.
Pramerkia akis, galva plyšta,
burnoj kaip arklių kaimenės
stovėta... Žiūri - per sieną blakė
ropoja. Pagavo ją, pauostė:
- O, kaip konjaku kvepia...

Iš visą parą dirbančio restorano
vidurnaktį svirduliuodamas
išeina visiškai girtas klientas.
Paramstydamas sienas jis
nušlitiniuoja iki neapšviestos
automobilių stovėjimo aikštelės ir
čiupinėdamas kiekvienos
mašinos stogą pradeda ieškoti
savo transporto priemonės.
Vienas praeivis pamato šį
apgailėtiną vaizdelį ir sako:
- Juk tu savo automobilio taip
nesurasi. Visi stogai vienodi. Ten
nėra nei registracijos numerių,
nei gamintojo ženkliuko...
- Užsičiaupk! Ant mano tačkės
švyturėliai yra!

Vyrukas užeina į barą, užsisako
alaus. Paaiškėja, kad bokalo kaina
- 1 litas. Vyrukas nustemba ir
klausia greta sėdinčio žmogaus:
- Sakykit, kodėl čia toks pigus
alus?
- Cha, - nusijuokia šis, - jūs
suprasite, kai sužinosite kiek čia
kainuoja tualetas!

Vyriškis eina pro alaus barą ir
sako sau:
- Įrodyk, kad turi valios, neužsuk.
Praeina keliasdešimt metrų pro
barą ir džiaugiasi:
- Na, štai, įrodei. O dabar galima
bare ir atsipalaiduoti...

Sėdi bare liaudis (vyrai)
linksminasi, vadinasi, bokalus
kiloja, kaip įprasta po tokių
veiksmų atsiranda šnekos, visi
garsiai šneka, juokiasi, tik
atsipeikėja - ogi vienas iš jų
kompanijos - sėdi sau tykiai
ramiai.
- Ei Petrai, kas gi tau atsitiko, ko
liūdi čia atsisėdęs, kai kiti
bujoja?!!!
- Ai.. Va naujieną sužinojau...
Mano žmona serga... AIDS...
Pajuokavau vyručiai.... Ei, o ko jūs
čia visi taip pabalot?