Beveik milijono litų paskolą pasiėmusi pensininkė prašo bankroto bylos

Pensininkė Regina Blaževičienė tapo pirmąją Vilniaus gyventoja, kurios prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas jau išnagrinėjo. Būdama 66-erių ji iš SEB banko pasiskolino apie 900 tūkst. Lt nekilnojamojo turto (NT) projekto vystymui turimame žemės sklype. Verslo planui nepavykus, moteris prašė jai iškelti bankroto bylą.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta ši fizinio asmens bankroto byla. Nutartis bus skelbiama birželio 28 d.

Bylos duomenimis, 1940 m. gimusi R. Blaževičienė kredito sutartį su banku sudarė 2006 m. spalį. Nurodoma, kad arti milijono litų sudarančią paskolą ji turėjo grąžinti per dvejus metus – iki 2008 m. spalį.

„Per tą laiką situacija kardinaliai pasikeitė, žmogus nebeišgalėjo mokėti paskolos. Todėl prasidėjo paskolos išieškojimas, turtas buvo pradėtas pardavinėti iš varžytinių, kurios sustabdytos dėl prašymo iškelti bankroto bylą“, – bylos nagrinėjime kalbėjo moteriai atstovaujantis advokatas Egidijus Langys.

DELFI advokatas sakė, kad moteris žino, kas jos laukia, jei būtų iškelta bankroto byla.

„Žinoma, tam pasiryžti nėra lengva, nes kažkurį laiką – iki penkerių metų gali tekti gyventi su bankroto administratoriumi šalia. Tas žmogus skaičiuoja finansus, nes reikia teismui pateikti reikalingų pragyvenimui išlaidų pagrindimą. Manau, kad šiuo atveju žmonės žino pasekmes, tačiau įvertino ir tai, kas bus po bylos iškėlimo ir kai bus patvirtintas planas, kuris bus įgyvendintas. Tada jiems nukris didelė skolos našta“, – kalbėjo advokatas.

Bylos nagrinėjime SEB banko atstovas nedalyvavo ir paprašė bylą nagrinėti be jo. Tačiau teismui atsiųstame rašte kelia klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, nes esą šeima turėjo butą Palangoje ir sodo sklypą Vilniuje, kuriuos perleido 2009 m.

Taip pat banko argumentuose prašoma ieškovės įrodyti, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį.

Advokato nuomone, apie turimą NT bankas žinojo iš anksto, tačiau neprašė jo įkeisti, o jo perleidimas neturi jokios įtakos moters mokumui. Taip pat esą paskola buvo panaudota pagal paskirtį.

Bylos nagrinėjime E. Langys atkreipė dėmesį, kad šią paskolą gavo pensinio amžiaus moteris, todėl negalima nuvertinti ir banko atstakomybės.

Advokato duomenimis, Vilniuje ši byla yra pirmoji, o Kaune jau yra iškelta bankroto bylų fiziniams asmenims.

DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 20 tūkst. Lt.

Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.

Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.